Automobilio stiklo pažeidimai yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis vairuotojų. Automobilio priekinis stiklas yra svarbiausias stiklo elementas, apsaugantis nuo vėjo, šiukšlių, akmenų, lietaus ir kitų išorinių elementų.
Todėl automobilio priekinio stiklo įtrūkimų taisymas turėtų būti vertinamas kaip labai svarbus, jei stiklas yra giliai įskilęs. Įtrūkimai automobilio stikluose skirstomi į kategorijas pagal jų tipą ir dydį. Priklausomai nuo dydžio ir įtrūkimo vietos, tenka apsispręsti, remontuoti ar keisti automobilio stiklą.
Įtrūkimų Tipai ir Pavojai
Kaip rodo pavadinimas, lustas yra įtrūkimas ant automobilio stiklo, kuris idealiu atveju turėtų būti pataisomas. Šio tipo įtrūkimai paprastai atsiranda šalia priekinio stiklo pamušalo (arba arti priekinio stiklo kraštų). Jei laiku nepašalinsite, įtrūkimai gali greitai išaugti ir atsirasti didesni įtrūkimai.
Šio tipo plyšys yra žvaigždės kreko ir jaučio akies įtrūkimo derinys. Paprastai tai atsiranda, kai ant priekinio stiklo labai dideliu greičiu nukrenta akmenukas. Įtrūkimas skiriasi nuo įprastos drožlės, nes įtrūkimo gylis (atsiranda dėl aštraus daikto smūgio) į automobilio priekinį stiklą yra didesnis nei 14″. Tikėtina, kad PVB (arba polivinilbutiralio) sluoksnis būtų pažeistas, todėl jį būtų galima nedelsiant pakeisti.
Iš išorės matosi išoriniai automobilio stiklo įtrūkimai. Tačiau dėl staigių temperatūros pokyčių gali susidaryti vidiniai įtrūkimai (taip pat vadinami įtrūkimais). Užpylus karštu vandeniu ant šaltoje temperatūroje važinėjančio automobilio, greitai keičiasi temperatūra, galiausiai įskilęs automobilio stiklas. Kadangi įtrūkimai yra stiklo viduje, jį galima pajusti perkeliant pirštą (arba tušinuką) virš įtrūkimo.
Techniniai Reikalavimai ir Techninė Apžiūra
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) patvirtintuose „Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose“ labai aiškiai apibrėžtas, kokie trūkumai priskiriami "nedideliems" (NT), kokie "dideliems" (DT) ir kokiais atvejais techniką "draudžiama eksploatuoti" (DE).
Kalbant apie automobilio stiklus, svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu - jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną - bus pripažintas „dideliu trūkumu“.
Šia zona vadinama 300 mm pločio stačiakampis, kurios vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinis kraštas sutampa su valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreive, apatinė riba - yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką.
TA patikrą pavyks įveikti, jei čia bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkių „spinduliai“ iki 10 mm), bus ne daugiau dviejų tokio pat dydžio įdaužų, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm. Be to, I zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas, neleidžiami ir įtrūkimai - „plauko“ pobūdžio įtrūkimai.
Mažesni reikalavimai keliami II priekinio stiklo zonai, kuriai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų I zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm) „akutės“ ir „žvaigždutės“, atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm.
Dar atlaidžiau vertinami III (juosta žemiau vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus) ir IV zonoje (viršutinis valytuvų šluotelių neliečiamas stiklo paviršiaus plotas) esantys stiklo defektai: jų gali būti ne daugiau kaip 5, išsibarsčiusių ne mažesniu kaip 50 mm atstumu. Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm. Įtrūkimų ilgis šiose zonose nėra ribojamas, tačiau įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis, o atsisluoksniavimo požymių neturi būti.
Kodėl stiklui keliami tokie aukšti reikalavimai? Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, svarbiausiai laikomi du dalykai. „Visų pirma nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei iš kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltinis visiems eismo dalyviams, - pastebi R Vėlavičius. - Be to, stiklo įdaužos labai trumpina valytuvų šluotelių tarnavimo amžių, todėl matomumo kokybė sparčiai prastėja“.
Net jei stiklo pažeidimai atsiranda tose zonose, į kurias TA kontrolieriai nekreipia dėmesio, patartina kiek įmanoma greičiau pasirūpinti jų „gydymu“. Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų remontininkus. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja. Po to stiklą nuvalius ir nupoliravus, suremontuota vieta tampa vos pastebima.
Įtrūkęs / įskilęs priekinis stiklas: remontas ar keitimas. 6 pagrindiniai veiksniai
Kiti Svarbūs Aspektai
Techninė apžiūra:
Automobilio techninė apžiūra dažnam vairuotojui kelia baimę ir jaudulį. Atsipūsti nevertėtų, kadangi techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu, pavyzdžiui, jei vairuotojas ėmė ir užtamsino automobilio langus, neteisingai pritvirtino automobilio valstybinius numerius, ar važiuoja netinkamomis padangomis ir pan.
Padangos:
Atėjus paskutiniam rudens mėnesiui ir pamažu artėjant žiemai, vairavimo sąlygos tampa neprognozuojamos: pirmasis sniegas ir ledas gali iškristi bet kada, sušlapę ar apledėję keliai didina avarijų riziką, o dėl klimato pokyčių šiuo metų laiku eismo sąlygų pokyčiai tampa staigūs ir sunkiai prognozuojami. Kaip tinkamai pasiruošti šiam laikui, atsako ekspertai.
Saugus vairavimas rudenį prasideda nuo automobilio paruošimo. Tikrai nereiktų tikėtis, kad padangos su vos 3 mm protektoriaus gyliu vis dar bus saugios kelyje, ypač esant sudėtingesnėms sąlygoms.
Klevo Lapas:
Klevo lapo ženklo idėją nuo kitų šalių nusižiūrėjo Susisiekimo ministerija. Saugaus eismo departamento darbuotojai manė, jog toks ženklas, kuris, beje, galioja ir Estijoje, nesukels tiek nepasitenkinimo. Iki šiol mažesnę negu dveji metai vairavimo patirtį turintys vairuotojai privalėjo automobiliuose užsiklijuoti greičio ribojimo ženklus (iki 70 ir iki 90 kilometrų per valandą).
Tačiau tai kėlė painiavą kelyje. Vasarą automagistralėje leidžiama važiuoti 130 km per valandą greičiu, o žiemą - 110. Kvadrato kraštinė gali būti nuo 150 iki 200 mm ilgio. Tokių klevo lapų neturintys vairuotojai bus baudžiami įspėjimu arba bauda nuo 20 iki 40 litų.
Straipsnis parengtas remiantis naujausia informacija ir teisės aktais, galiojančiais [data].