Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje, todėl verta panagrinėti ir galimybes įsigyti būstą užsienyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.
Per pandemiją, kai gyvenimai užsisklendė tarp keturių sienų, pajautėme, kad būstai, kuriuose sėdime, turi būti erdvesni ir geresnės kokybės. Vėliau, prasidėjus karui Ukrainoje, išaugusios šildymo ir elektros sąskaitos leido pajusti tikrąją stringančio renovacijos proceso kainą. Nors, anot naujausio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo, Lietuvos gyventojų išlaidos būsto reikmėms yra santykinai mažos, didelė jų dalis gyvena itin prastos kokybės būstuose.
Idant Lietuvos būsto rinka taptų sveikesnė, EBPO siūlymu, reikia aktyvesnės būsto politikos, kuri daugiau pinigų ir teisių perleistų savivaldybėms. Pastangų žengti šia kryptimi esama - nuo šių metų valstybinės žemės valdymas (įskaitant nuomą ir sklypų formavimą) perleistas savivaldybėms. Rudenį pateiktas naujo NT mokesčio projektas irgi numatė, kad surinkti pinigai teks savivaldybėms.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina. Į Vilnių gyventi atvyksta ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir baltarusiai. Iš Baltarusijos daugiausiai atvyksta IT specialistai. Jų pajamos gana didelės, todėl jie, o ne ukrainiečiai, iškreipia nuomos rinką.
Mažėjanti nuomojamų būstų pasiūla taip pat turi įtakos kainoms. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, nuomos rinka šiandien stebina. „Šiuo metu rinkoje yra vos 400 butų skirtų nuomai. Jeigu palyginsime su sausio mėnesiu, nuomos pasiūla siekė 2 tūkst. butų. Tai lėmė į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai. Kiti žmonės išėmė būstus iš rinkos, nes juos suteikė neatlygintinai gyventi karo pabėgėliams. Vasarą turėtų situacija keistis, dalis žmonių išvažiuos. Tačiau vėliau būstų ieškos studentai ir jiems turbūt paieškas reiktų pradėti jau vasaros pradžioje. Nuomos kainos dabar išaugo, dalis žmonių stengiasi pasinaudoti esama situacija“, - situaciją nuomos rinkoje komentavo M. Statulevičius.
NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius taip pat sakė, kad prieš karą didmiesčiuose nuomos pasiūlos buvo 3 kartus daugiau, dabar ši rinka susitraukė.
„Išaugusi paklausa suvalgė laisvus butus ir rinka į tai sureagavo. Nuomos kainos pakilo. Kai kurie nuomotojai įsidrąsino reikšmingai pakelti nuomos kainą. Artėjant vasaros sezonui, gerų žinių būsimiems nuomininkams nenusimato. Didelė tikimybė, kad nuomos kainos toliau augs. Tokie rinkos dėsniai. Augant paklausai nuomotojai kels kainas. Nebent sulauktume netikėtų geopolitinių įvykių. Tačiau kol kas atrodo, kad karas vyksta tik Ukrainoje ir į kitas šalis neplis. Be to, ir patys ukrainiečiai neskubės grįžti į savo šalį, kol ji nebus atstatyta. Tad demografinis šuolis nebus laikinas. Tai reiškia, kad nuomos paklausa bus didelė, o vystytojai vargu ar taip greitai spės pastatyti naujus būstus“, - prognozavo NT specialistas.
Nekilnojamojo turto įsigijimas ir Šengeno vizos
Atmetus 60 eurų konsulinį mokestį, Lietuvoje išduodama Šengeno viza trečiųjų šalių piliečiams kainuoja nuo 1500 eurų. Už tiek jau galima nusipirkti vaiduoklį primenančią apleistą sodybą, joje net nepasirodyti, užtat įgyti teisę keliauti po visą Europos Sąjungą.
Nekilnojamasis turtas ES valstybėje yra vienas iš keleto būdų gauti išsvajotąją vizą baltarusiui ar ukrainiečiui. Kiek užsieniečių tuo pasinaudoja, Migracijos departamentas tikslių žinių neturi. Tačiau pasižvalgę po kaimus „Lietuvos ryto“ žurnalistai įsitikino, kad tokių asmenų gali būti šimtai.
Siekiantys gauti daugkartinę Šengeno vizą Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai įsigyja Šiaurės Lietuvos kaimuose pigias trobas ar butus, kuriuose nė nemano gyventi. Dešimtmečius neprižiūrimuose būstuose kaupiasi šiukšlės, jie griūva.
Bet užsieniečiams pirkti nuošaliuose kaimuose būstus paranku, nes čia jų kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neseniai surengė tokių namų ir daugiabučių patikrinimą, tačiau migracijos srautų ir procesų kontrolė naudos davė nedaug.
Mat dauguma baltarusių ir ukrainiečių, kurie yra nekilnojamojo turto Šiaurės Lietuvoje šeimininkai, net nėra matę tų namų, o kai kurie nežino ir kur jie yra. Jų tikslas - viza, suteikianti teisę išvykti į Šengeno erdvės valstybę.
Tai patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai: Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad patikimumo kriterijus atitinkantys užsieniečiai, įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali gauti ilgiau galiojančias daugkartines Šengeno vizas.
Paskutiniais duomenimis, Rusijos piliečiai šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus, 2021 m. - 1005, 2020 m. - 801, 2019 m. - 642, 2018 m. 649. Baltarusijos piliečiai 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 239 NT objektus, 2021 m. - 504, 2020 m. - 397, 2019 m. - 285, 2018 m. 268.
Daugiausia NT objektų įsigyjama didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone - tokią statistiką pateikė Registrų centras.
Nuomonės ir diskusijos
Seime jau gimė pataisos, kad kol mūsų šalyje galioja nepaprastoji padėtis, rusai negalėtų čia vykdyti nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Rusijai tęsiant neišprovokuotą karą prieš Ukrainą ir negailestingai žudant civilius gyventojus ir naikinant šalies infrastruktūrą, Lietuva uždraudė Rusijos piliečiams atvykti į mūsų šalies teritoriją.
Registrų centras skaičiuoja, kad šiemet Rusijos piliečiai Lietuvoje jau įsigijo 699 NT objektus. Visgi visiškai uždrausti tokių sandorių negalima, nes to neleistų ir Lietuvos Konstitucija, ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Kaip rodo Registrų centro portalui LRT.lt pateikti duomenys, per penkerius metus Lietuvoje NT objektų įsigijo beveik 3,2 tūkst. Rusijos piliečių. Iš jų 699 - per dešimt šių metų mėnesių. Daugiau nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje įsigyja ir baltarusiai - per penkerius metus jie įsigijo apie 1,5 tūkst. objektų. Iš jų 376 buvo nupirkti šiemet.
Daugiausia NT objektų Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kaip pranešė Registrų centras, įsigijo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse, Visagino savivaldybėje.
Vidutinė šiais metais Rusijos ir Baltarusijos piliečių sudarytų NT sandorių vertė yra apie 80-90 tūkst.
NSGK dirbantis opozicijos atstovas Dainius Gaižauskas portalui LRT.lt sakė manantis, kad tai, jog Rusijos piliečiai Lietuvoje kasmet įsigyja po kelis šimtus NT objektų, kelia nerimą. D.Gaižausko manymu, Rusijos piliečiams turi būti ribojamos teisės įsigyti turto.
Laisvės partijos frakcijos nariai siūlo, kad ribojimas dėl pilietybės būtų netaikomas Baltarusijos piliečiams, o pilietybės prašyti ir ją gauti galėtų Rusijos piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, arba tie, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir yra gauta informacija, kad žmogus nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Laisvės partijos atstovai siūlo nedrausti įsigyti nekilnojamojo turto tiems Rusijos piliečiams, kurie turi ne tik laikiną, bet ir pastovų leidimą gyventi Lietuvoje, be to, jie siūlo ribojimo įsigyti turtą netaikyti tuomet, kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėja teisės klausimais Christina Richter praėjusią savaitę Delfi teigė, kad siūlomos pataisos dėl ribojimų sukuria didelių sunkumų įstatymus gerbiantiems ir Lietuvai lojaliems Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
| Miestas | Kaina (EUR už kv. m) |
|---|---|
| Vilniaus centras | nuo 2 100 iki 7 000 |
| Kauno centras | nuo 1 600 iki 3 700 |
| Klaipėdos centras | nuo 1 200 iki 3 300 |
| Šiaulių centras | nuo 920 iki 2 000 |
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre.
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę.
Už akmenį lagamine – į kalėjimą Turkijoje | SANKCIJOS RUSIJAI | lukoil | LB: įnašai | Tiek Pinigų
