Komerciniai pastatai: apibrėžimas, klasifikacija ir ypatybės Lietuvoje

Nenuostabu, kad pasaulio modernėjimas apima daug sričių, statybų sektorių - taip pat. Komercinės paskirties pastatų statyboje pirmasis klausimas - kokia yra pastato paskirtis? Ji lemia architektūrinius, inžinerinius, technologinius ir konstrukcinius sprendimus.

Šiame straipsnyje aptarsime komercinius pastatus, jų klasifikaciją, ypatumus bei svarbius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti planuojant ar įsigyjant tokio tipo nekilnojamąjį turtą.

Kas yra komercinis pastatas?

Aš, kaip nekilnojamojo turto agentė, norėčiau jus supažindinti su komercinių patalpų segmentu ir jo tendencijomis Lietuvoje, plačiau apžvelgsiu Vilniaus miestą.

Nekilnojamojo turto rinkos segmentai yra trys, t.y. 1) ūkinės paskirties nuosavybė, 2) gyvenamosios paskirties nuosavybė bei 3) komercinės paskirties nuosavybė, kurie yra susiję su verslu, ofisai, verslo parkai, sandėliavimo bei prekybos patalpos, ir kiti panašaus tipo pastatai.

Komercinis nekilnojamasis turtas skyla į 6 kategorijas:

Komercinio turto segmentas skyla į dvi kitas kategorijas, pagal jų atliekamas funkcijas: patalpos duodančios pelną ir patalpos suteikiančios sąlygas gamybinei veiklai. Pagal operacijų pobūdį komercinės patalpos skirtomis į pirkimo-pardavimo ir nuomos.

Pastatų klasifikacija pagal paskirtį

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

• Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.
• Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

Energinis efektyvumas ir tvarumas

Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Kadangi visos Europos mastu siekiama taupyti ir kuo efektyviau naudoti energiją, tai vis dažniau projektuojami tokie pastatai, kurie suvartoja labai mažai energijos arba beveik jos nevartoja.

Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į:

• Mažai energijos naudojančius pastatus
• Ekologinius pastatus
• Darniuosius pastatus
• Žaliuosius pastatus

Mažai energijos sunaudojantys pastatai. Svarbu, kad tokiems pastatams būtų būdingos tam tikros savybės, t. y. pastato forma būtų kompaktiška; atitvaros - kokybiškai apšiltintos ir sandarios; šiluminiai tilteliai sumažinti tiksliai sudūrus konstrukcijas; tiesiogiai naudojama saulės energija pro langus; laikinai apšiltinami langai naktį naudojant langines ar žaliuzes; naudojama vėdinimo sistema su šilumogrąža; paprastai reguliuojama šildymo sistema; aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriuose, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti); taupiai naudojama elektros energija (A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir t. Dar kitaip šie pastatai vadinami pasyviaisiais pastatais - tokiais, kuriuose komfortiška temperatūra gali būti palaikoma visus metus ir tam tereikia minimalių energijos sąnaudų.

Ekologiniai pastatai. Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.

Darnieji pastatai. Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra tinkamas pastato vietos, orientacijos, užbėrimo gruntu parinkimas, siekiant sutaupyti neatsinaujinančius energijos išteklius; saulės ir vėjo naudojimas didžiajai daliai energijos poreikių patenkinti; žaliųjų (neteršiančių ir galimų perdirbti ar perdirbtų sąnaudų, kurių gamybai reikia mažai energijos) medžiagų ir produktų naudojimas; taupus pastato projektavimas - efektyvus energijos, vandens vartojimo, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų, apšvietimo valdymas.

Žalieji pastatai. Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jie turi būti energiškai efektyvūs, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, turi būti įvertintas jų tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai, užtikrinamas išteklių saugojimas, perdirbimas ir vidaus aplinkos kokybė.

Pastaraisiais metais didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, netylant diskusijoms apie globalinį atšilimą ir tvarią plėtrą, efektyviai energiją naudojančiais statiniais domimasi vis dažniau ir vis labiau.

Komercinių pastatų specifika

Komerciniai pastatai išsiskiria tuo, kad čia reikalinga ir reprezentatyvumas, taigi sprendimai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir estetiški. Komercinių pastatų specifika taip pat lemia tai, kad dažnai viename pastate turi būti įgyvendinti skirtingi sprendimai.

Pavyzdžiui, prekybos centruose įrengiamos parduotuvės, restoranai, kino teatrai, pramogų erdvės. Verslo centruose projektuojamos ne tik biurų patalpos, tačiau ir sporto klubai ar restoranai.

Funkcionalumo ir estetikos derinys

Kiekvienas komercinio pastato projektas rengiamas atsižvelgiant į jame planuojamą įgyvendinti veiklą - pagal tai planuojamos erdvės, dizainas ir t. t. Komercinės paskirties pastatuose itin aktualu funkcionalus skirtingų zonų paskirstymas: personalo ir klientų aptarnavimo patalpos, sanitarinės patalpos, sandėliavimo patalpos ir t. t. Čia taip pat itin svarbu prieinamumas, kadangi komercinės paskirties pastatuose dažniausiai yra dideli žmonių srautai: liftai, prieinamumas žmonėms su negalia ir pan.

Šalia funkcionalumo itin svarbus ir komercinio pastato dizainas: tiek fasado dizainas, tiek interjeras. Kai kalbama apie verslo centrus ir biurus, tai aktualu tiek patogiai ir jaukiai darbo aplinkai kurti, tiek dėl reprezentacinių tikslų. Čia, kaip ir kituose komercinės paskirties objektuose, svarbu, kad dizainas atitiktų įmonės įvaizdį, o erdvių išplanavimas - pastate vykdomą veiklą.

Verslo centrų statyboje dažnai reikalingas ir universalumas, kadangi biurų patalpos gali būti nuomojamos skirtingoms įmonėms - čia itin svarbu funkcionalūs patalpų planavimo sprendimai.

Konstrukciniai sprendimai, inžineriniai tinklai, saugumas

Komerciniuose pastatuose yra itin aktualus lankytojų srautų valdymas, todėl čia keliami aukšti reikalavimai saugumui: numatomi patogūs įėjimai, erdvios judėjimo zonos, evukacijos keliai.

Fasadams dažniausiai naudojami modernūs sprendimai: dideli vitrininiai langai, unikalios formos, minimalistinis dizainas. Konstrukcijoms naudojamos itin tvirtos ir atsparios medžiagos, užtikrinančios pastato stabilumą ir saugumą.

Komerciniuose pastatuose įrengiamos būtent jiems pritaikytos inžinerinės sistemos.

Statinių kategorijos

Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra:

• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.

Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų.

Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

Jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Rizikos faktoriai perkant komercines patalpas

Perkant komercinės paskirties nekilnojamojo turto patalpas, būtina nuspresti ar pirksite ar nuomositės. Jei nusprendžiate vis dėlto pirkti šio tipo patalpas, jūs turite suprasti visas esamas rizikas susijusias su komerciniu turtu, nes mažiausiai ko norėtumėte, kad po kelių metų sužinotumėte, kad būtų buvę geriau nuomotis nei pirkti turtą.

Verslai susiduria su šiais rizikos faktoriais pirkdami komercines patalpas:

• Vieta gali duoti priešingą rezultatą. Šiandieninė „karšta“ vieta rytoj gali būti visai nebe tokia, ką tuo norėjau pasakyti? Tai reiškia, kad vieta labai keičiasi ir priklauso nuo mados, vieta labai keičiasi kaip ir kaiminystė, gal po kurio laiko suprasite, kad ši vieta tikrai neduoda pelno ir vertėtų rinktis kitą.
• Prarandamas likvidumas. Verslai turėtų būti susirūpinę įmonės likvidumu perkant nekilnojamąjį turtą, juk ne visada paprasta jį parduoti. Bet tuo pačiu metu tai yra investicija, kuri gali būti parduota ir likvidumas gražintas.

Pirkti komercinės paskirties patalpas yra panaši investicija kaip ir įprasto būsto pirkimo, todėl reikia atsižvelgti į įvairius faktorius. Svarbiausia VIETA! Atkreipkite dėmesį į tai, nes nuo to priklauso vertė, susisiekimas, patalpų populiarumas bei kiti faktoriai. Vieta, juk jūs norite būti lengvai pasiekiamas jūsų klientams, pirkėjams, darbuotojams, tiekėjams bei kitiems svarbiems asmenims. Bet tai priklauso nuo jūsų verslo tipo, tik jūs patys žinote, kur jums būti geriausia.

Kiti svarbūs aspektai:

• Fizinė būklė. Išsiaiškinkite ar perkamas būstas neturi tam tikrų įsipareigojimų, nėra įkeistas.
• Naudojimo paskirtis. Jei jūsų įmonė buhalterių, auditorių ar panašios paskirties, tada jums reikės biuro vietos, jei užsiimate gamyba - tada industrinės. Jūs turite būti tikri, kad dokumentuose būtent taip ir parašyta, pagal kokią paskirtį naudojamas šis nekilnojamas turtas.
• Įsitikinkite ar pakankamai parkingo vietų. Pasižiūrėkite ar tikrai užteks parkingo vietų jūsų klientams, jums patiems, darbuotojams ir panašiai, nes Lietuvoje dalis vietų yra mokamos, o jei kiemuose ir yra vietų, dažnai gyventojai lieka nepatenkinti, kad patys turi ieškoti vietų kituose kiemuose. Taip galite sulaukti priešų, kurie bandys jums pakenkti.
• Galimybės plėtimuisi.

Paskirties keitimo tvarka ir naujausi pakeitimai

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo reformuota ne tik statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, bet taip pat įsigaliojo kiti reikšmingi teisės aktų pakeitimai, reguliuojantys nekilnojamojo turto sritį.

Pirmasis reikšmingas pokytis susijęs su tuo, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis yra laikomas esminiu projekto sprendiniu, tad, didinant patalpų skaičių pastate reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat nebegalimas skaidymas atskirais turtiniais vienetais ir viešojo poilsio paskirties pastatų, kuriems priskiriami kaimo turizmo pastatai, kempingai ir kiti viešajai rekreacijai skirti pastatai.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis.

Kiti pokyčiai susiję su neaktualių pastatų paskirčių pavadinimų atsisakymu: vaikų namų, kitos paskirties, kūrybinių dirbtuvių (kūrybinės veiklos erdvės, galimos įvairios paskirties patalpose), prieglaudų ir pan.

Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Kaip keitėsi prieš tai buvusios ir naujos patalpų paskirtys, galima patikrinti toliau pateikiamoje lentelėje (nuo 2024 m.):

tags: #komerciniai #pastatai #kas #tai