Artėjant žiemai, daugelis žmonių susiduria su šaltų kojų problema. Tai gali būti ne tik nemalonus pojūtis, bet ir signalas apie galimas sveikatos problemas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kojos šąla, kaip tinkamai pasirūpinti kojomis žiemą ir kada kreiptis į gydytoją.
Kodėl kojos šąla?
Daugelis žmonių skundžiasi šaltomis kojomis, ypač žiemą ar po ilgos dienos stovint. Dažnai tai suvokiama tik kaip laikinas nepatogumas. Pagrindinė priežastis - kraujotakos sutrikimai. Kraujas, kuris perneša deguonį ir maistines medžiagas, pasiekia galūnes mažesniu kiekiu, todėl pėdos ir blauzdos tampa šaltesnės.
Ne visada šaltos kojos yra pavojingos, tačiau tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Jeigu šaltos kojos tampa nuolatiniu reiškiniu, tai neturėtų būti ignoruojama. Ypač svarbu kreiptis į medikus, jei turite rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar diabetas. Šaltos kojos ne visada yra tik sezoninis nemalonumas. Jos gali būti pirmasis signalas, kad jūsų kraujagyslių sistema neveikia taip, kaip turėtų.
Mankšta pagerinti kraujotaką namų sąlygomis | Eglės sanatorija 2020
Kaip apsaugoti kojas nuo šalčio?
Tinkama avalynė
„Žiemos mėnesiais žmonės turėtų ypač atidžiai rūpintis savo kojomis, laikyti jas sausai ir šiltai, kuomet už lango vyrauja šaltis ir drėgmė. Pirmas žingsnis - tinkama avalynė. Dažniausiai patempiamos sausgyslės arba blogiau - lūžta pėdos ar čiurnos kaulai. Todėl skatinu savo pacientus rinktis žemakulnę avalynę ar batus, kurių padas gerai sukimba su paviršiumi“, - sakė gydytojas G.
Žmonės, kuriems nustatyta neuropatija, yra jautresni šalčio poveikiui. Todėl jiems itin svarbu ir tai, kad kojos neperšlaptų. Periferinė neuropatija yra dažniausia komplikacija, atsirandanti dėl cukrinio diabeto ir pasireiškianti tokiais simptomais: tirpimas ar sumažėjęs skausmo, karščio ir šalčio jutimas (ypač pėdų), dilgčiojimas, deginimas, prasidedantis pirštuose ir pamažu išplintantis į kojas.
Apranga ir priežiūra
Svarbiausia - šiltai ir patogiai apsirenkite. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną - tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
Mankšta ir judėjimas
Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti. Paprastas būdas išvengti rankų šalimo - reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti - padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus esant galimybei pirštines ir batus geriau nusimauti.
Mityba ir imunitetas
Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Imuniteto stiprinimui valgykite daugiau daržovių, vaisių, riešutų ir sėklų. Taip pat galite praustis po kontrastiniu dušu.
Ką daryti, jei sušalote kojas?
Jei permirkote kojas, paprasčiausiai jas sušildysite šilto (jokiu būdu ne karšto) vandens vonelėje, venkite tiesioginio karščio šaltinių, nes nepajusite, kaip nusideginsite.
Sąnarių apsauga šaltuoju metų laiku
„Ilgai būnant lauke, kai šalta, ar šaltose patalpose, nepakankamai šiltai apsirengus, sušalus kojas, pasekmių kartais sulaukiama ne iš karto, todėl gali atrodyti, kad problemų išvengiama. Pavyzdžiui, esant degeneraciniams pakitimams bei uždegiminiams artritams, šaltis gali provokuoti sąnario skausmą. Nuo sąnarių skausmo kenčiantys žmonės nelaukia šaltų ir drėgnų dienų. Jiems nereikia žiūrėti net į termometrą, nes pajutęs darganą kūnas iškart reaguoja. Būtent tuomet ligonių sąnarius gelia, jie patinsta.
Mėgstantys džiaugtis žiemos pramogomis ar dirbti lauke šaltymečiu turi pasisaugoti. Anot gydytojos, labiausiai apkraunami kelio ar klubų sąnariai, todėl jie greičiausiai ir susidėvi. Ilgai nejudant, sąnariai sustingsta, todėl neišsiskiria ir kremzlei sutepti reikalingas skystis. Prieš pradedant sportuoti, reikėtų padaryti apšilimą, taip pat prieš mankštą skaudamus sąnarius derėtų sušildyti po šiltu dušu ar patrinti šiltu rankšluosčiu. Mankštinantis svarbiausia nepersistengti.
Žmonėms, kurių artimiesiems skauda sąnarius ar jie serga kitomis kojų ligomis, nerekomenduoja bėgioti, atlikti greitų ir staigių aerobikos pratimų. Sergantiesiems osteoartritu patariama vandens terapija, t. y. J.Eidžiūnienė sako, kad žiemą darbe ar namuose praleisti daugiau laiko taip pat kenksminga sveikatai. Po varginančios dienos pajutus nežymų maudimą sąnariuose, gydytoja siūlo griebtis ne vaistų, o įsiklausyti į organizmo signalus.
Patarimai, kaip išvengti peršalimo žiemą
- Šiltai, bet ne per šiltai apsirenkite.
- Svarbu kojas, rankas ir ausis laikyti šiltai.
- Venkite perkaisti ir suprakaituoti.
- Po apsilankymo prekybos centruose, viešajame transporte plaukite rankas.
Oro kokybė ir tarša žiemą
Paspaudus šaltukui miestuose padidėja ir oro užterštumas, mat intensyviau kūrenamos krosnys. Primename gyventojams, kad draudžiama deginti buitines ir pramonines atliekas: atliekas iš plastmasės ar gumos, panaudotus tepalus, kitas naftos produktais užterštas medžiagas, baldų ir kitas medienos atliekas, prisotintas cheminėmis medžiagomis.
Oro taršai jautriausi yra vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės esant padidėjusiai oro taršai turėtų pasilikti namuose. Taip pat rekomenduojame saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos kauke. Prieš vėdindami patalpas, langus ir orlaides uždenkite drėgnu audeklu. Verčiau atsisakykite sportinių užsiėmimų lauke, bėgiojimų ar vaikščiojimų su mažamečiais vaikais.
Kaip palaikyti tinkamą drėgmę namuose?
Pradėjus namuose didėti temperatūrai gali atsirasti ir sveikatos bėdų. Pirmiausiai pradeda džiūti nosies gleivinė. Drėgna nosies gleivinė labai svarbi apsaugai nuo virusų. Kuo sausesnė nosies gleivinė tuo mažesnė apsauga.
Patarimas: namus reikėtų vėdinti bent vieną kartą per dieną, geriausiai vakare (prieš miegą), o jeigu daugiau laiko praleidžiate namuose, derėtų vėdinti ir kelis kartus. Geriausia atidaryti langus ir balkoną, kad greitai pasikeistų oras bei nespėtų atšalti kambarių sienos. Tokiu atveju išlaikysite namuose šilumą ir pakeisite orą. Taip pat galite naudoti namuose drėkintuvus ir palaikyti drėgmę namie virš 50%.
Rekomendacijos dėl nušalimo
Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia šaltyje. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas.
Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai - ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos.
Įspėjame, kad akyliau reiktų prižiūrėti ir lauke laiką leidžiančius vaikus, mat jie užsižaidę dažnai pavėluotai pajunta, kad stiprokai nušalo. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms (dėl amžiui būdingų medžiagų apykaitos, kraujotakos ypatumų). Jeigu jie susižeistų ir greitai nesulauktų pagalbos, sušaltų greičiau už jaunesnius žmones.
Beje, greičiau nušąla ir sergantieji širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, neblaivūs.
Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį.