Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715
Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.
Nekilnojamojo turto paskirties nustatymas
Nekilnojamojo turto objekto paskirtį galima išsiaiškinti pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis.
Visais atvejais pardavėjas turėtų pateikti pirkėjams susipažinimui registro išrašą, tačiau jei vengiama tą daryti, tai gali būti indikacija, kad kažkas ne taip. Tačiau, net pardavėjui nepateikus Nekilnojamojo turto registro išrašo, pirkėjas gali susipažinti su išrašo duomenimis per Registrų centro savitarnos sistemą pateikęs prašymą.
Nekilnojamojo turto registro išraše turėtų būti nurodyta paskirtis „butas/patalpa - butas“, „pastatas - vienbutis gyvenamas namas“ ir panašiai.
Nekilnojamojo turto mokesčio ypatumai
Nekilnojamojo turto mokestis yra mokamas gyventojų už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą.
Reikėtų įsidėmėti, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamas turtas apmokestinamas tuo atveju jei turto mokestinė vertė viršija 150.000 Eur (iki 2019 gruodžio 31 d. buvo 220.000 Eur) - tai yra pagrindas.
Pavyzdžiui: Jūs nusipirkote butą už 200.000 Eur, kad tai yra rinkos vertė neabejojate, nes prieš pirkdami atlikote turto vertinimą.
Pavyzdžiui: Jūs turite namą, butą, sodybą ir bendra viso šio turto mokestinė vertė yra 600.000 Eur. Gauname 150.000 Eur x 0 % + 150.000 Eur x 0,5 % + 200.000 Eur x 1 % + 100.000 Eur x 2 % = 4.750 Eur.
Svarbu prisiminti, kad įprastu atveju (jei nėra sudaryta vedybinė / povedybinė sutartis) visas turtas įgytas santuokoje automatiškai tampa bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pavyzdžiui: Šeimai priklauso butas, kurio mokestinė vertė yra 200.000 Eur, paprastai tai reikštų, kad 50.000 Eur turėtų būti apmokestinami 0,5 % NTM tarifu arba 250 Eur per metus.
Tačiau šiuo atveju, kadangi turtas priklauso dviem asmenims, mokestinė vertė kiekvienam yra 100.000 Eur, tai mažiau apmokestinamosios ir mokesčių mokėti nereikia.
Negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas
Svarbu! Kitos paskirties (komercinės, prekybos, viešbučių, sporto ir kt.) nekilnojamo turto objektams NTM tarifą nustato savivaldybės, jis gali svyruoti nuo 0,5 iki 3 %.
Už negyvenamos paskirties objektus NTM turi būti deklaruotas ir sumokėtas iki vasario 15 d.
Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis skelbimuose gali būti apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį“, - atkreipia dėmesį J. Sadaunykas.
Paminėtina, jog savivaldybių tarybos nustato NT mokesčio tarifus: nuo 0,5 iki 3 proc.
Gyventojai per EDS turi užpildyti ir pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio dekoracijos KIT711 formą (2 versija) bei NT mokestį sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki vasario 15 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog NTMĮ numato ir daugiau NT mokesčio lengvatų (NTMĮ 7 straipsnio 1 dalis).
NT mokesčio tarifai
Kai minėtų paskirčių NT bendra vertė viršija neapmokestinamąjį dydį (150 tūkst.
- nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.
- nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc.
- virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc.
Asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą.
- nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst.
- nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst.
- virš 650 tūkst.
Problemos perkant negyvenamosios paskirties būstą
Pagrindinė problema, su kuria susiduriama dėl ne gyvenamosios paskirties būsto pirkimo, yra banko paskolos klausimai.
Norint gauti banko paskolą negyvenamosios paskirties patalpų įsigijimui, reikia turėti sukauptą didesnį pradinį įnašą, kuris gali siekti 30 proc. ar net 50 proc., kai gyvenamųjų patalpų įsigijimui dažnai užtenka 15 proc. pradinio įnašo. Taip pat bankai gali riboti ir maksimalų paskolos grąžinimo terminą iki 10 metų.
NT objekto paskirties išsiaiškinimas
Nekilnojamojo turto objekto paskirtį galima išsiaiškinti pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis.
Visais atvejais pardavėjas turėtų pateikti pirkėjams susipažinimui registro išrašą, tačiau jei vengiama tą daryti, tai gali būti indikacija, kad kažkas ne taip.
Tačiau, net pardavėjui nepateikus Nekilnojamojo turto registro išrašo, pirkėjas gali susipažinti su išrašo duomenimis per Registrų centro savitarnos sistemą pateikęs prašymą.
Nekilnojamojo turto registro išraše turėtų būti nurodyta paskirtis „butas/patalpa - butas“, „pastatas - vienbutis gyvenamas namas“ ir panašiai.
Paskirties keitimo sudėtingumas
Ieškantys būsto neretai tikisi įsigiję negyvenamosios paskirties NT, ilgainiui pakeis jo paskirtį. Deja, realybėje tai - sudėtingas ir dažnai neįmanomas veiksmas.
Norint pakeisti paskirtį, reikia įvertinti, kokia žemės sklypo naudojimo paskirtis ar teritorijų planavimo dokumentai leidžia, kad toje vietoje būtų statomi gyvenamosios paskirties pastatai.
Net ir tuo atveju, jei galiojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei pastato specifika leistų pakeisti patalpų paskirtį, tai gali pareikalauti nemažai sąnaudų ir lėšų.
Statybos techninis reglamentas nustato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas.
Taigi keičiant patalpų paskirtį asmuo savo lėšomis privalėtų visa tai įgyvendinti, o tokių darbų atlikimas gali sudaryti ir nemažą dalį visos įsigytos patalpos vertės.
Papildomos išlaidos ir nepatogumai
Apsigyvenus ne gyvenamosios paskirties būste ilgainiui susiduriama su daugybe iššūkių, kurių nekyla gyvenamosios paskirties būstų gyventojams. Gyvenimas kitos paskirties NT objekte gali atnešti ne tik papildomų išlaidų, bet ir nepatogumų, t.y. negyvenamosios paskirties patalpoms gali būti nustatomi kitokie reikalavimai nei butams, pavyzdžiui, nenustatoma norminė garso klasė, neįrengiama gyventojams svarbi infrastruktūra.
Primename, kad negyvenamosios patalpos, nepriklausomai nuo jų vertės, yra apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, išskyrus numatytą lengvatą poilsio paskirtiems patalpoms, jei vertė neviršija 150 000 Eur.
Už negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau, nes lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms.
Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
Pagal bendruosius principus, deklaruoti gyvenamąją vietą galima tik gyvenamosios paskirties patalpose. Tačiau į šią taisyklę gana palankiai žiūrima, yra ne vienas atvejis, kai deklaruojama gyvenamoji vieta negyvenamosios paskirties patalpose. Tai labai priklauso nuo savivaldybės.
Prieš perkant negyvenamosios paskirties patalpas, reikėtų iš anksto kreiptis į savivaldybę ir išsiaiškinti, kokia jos pozicija, ar bus sudaryta galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą negyvenamosiose patalpose.
Pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas
Fizinio asmens iš nekilnojamojo turto nuomos gautos pajamos gali būti apmokestinamos dviem būdais - įregistravus individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu) arba neįregistravus individualios veiklos, pildant pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusius metus.
Gyvenamąsias patalpas gyventojui ne verslo tikslais ar individualios veiklos vykdymui nuomoti galima abiem būdais - tiek registruojant individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu), tiek jos neregistruojant.
Jei gyvenamosios paskirties patalpos nuomojamos juridiniam asmeniui arba gyventojui individualios veiklos vykdymui, mokestį moka nuomininkas, t. y. jis yra mokestį išskaičiuojantis asmuo.
Būtina paminėti, kad nesvarbu, kokios paskirties turtas nuomojamas - visada tikslinga sudaryti nekilnojamojo turto nuomos sutartį raštu.
Patarimai perkant negyvenamosios paskirties būstą
Justas Sadaunykas, teisininkas, atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties.
Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.
Tokios patalpos dažniausiai santykinai yra pigesnės nei analogiško ploto butas tame pačiame projekte, tačiau kiekvienu atveju svarbu yra ne tik tiksliai išsiaiškinti, kokios paskirties yra įsigyjamas būstas, tačiau ir įsivertinti, su kokiais sunkumais ar papildomomis išlaidomis gali tekti susidurti ateityje, įsigijus poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpą.
Todėl prieš įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą, turėtumėte gerai žinoti tokiam būstui taikomus apribojimus ir galimus sunkumus bei papildomas tokio būsto naudojimo išlaidas.
Kas turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį už išnuomotą turtą?
Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė.
Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama: asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 286 000 eurų už 2019 metus).
tags: #ar #negyvenamosios #patalpos #moka #nekilnojamo #turto