Kraujagyslių ligos: simptomai, priežastys ir prevencija

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Europoje. Medikai skaičiuoja, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų mirštama dažniau nei dėl visų vėžio formų kartu paėmus, t. y. 17,5 mln. gyvybių per metus. Manoma, kad 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 23 mln.

Gera širdies būklė yra esminis mūsų sveikatos aspektas, visgi dažnai nepakankamai rūpinamės šiuo svarbiu organu. Širdies ir kraujagyslių ligos apima didelę įvairių ligų grupę, kurios dažniausiai pasireiškia ūmia forma. Pačios dažniausios yra išeminė (koronarinė) širdies liga, miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas.

Širdis - vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Širdies kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kasmet pasaulyje miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje daugiau nei puse visų mirčių priežasčių - kraujotakos sistemos ligos.

Pagrindinės kraujagyslių ligos

• Išeminė širdies liga (IŠL) arba koronarinė širdies liga - tai širdies liga, išsivysčiusi dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo.
• Krūtinės angina arba stenokardija - tai trumpalaikis krūtinės skausmas, atsiradęs dėl ūminio, nepakankamo širdies raumens aprūpinimo deguonimi.
• Miokardo infarktas, dar kitaip žinomas kaip širdies infarktas arba širdies smūgis. Šiuo metu visame pasaulyje pasitaiko apie 1,8 mln. miokardito atvejų.
• Galvos smegenų insultas - ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
• Prieširdžių virpėjimas yra širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdingas greitas ir neritmiškas prieširdžių plakimas.
• Širdies nepakankamumas (ŠN) - daugialypis klinikinis sindromas, nuo kurio kenčia daugiau kaip 64 mln. žmonių visame pasaulyje.
• Plaučių arterijos tromboembolija (PATE) - vienkartinis ar pasikartojantis plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais (kraujo krešuliais).
• Giliųjų venų trombozė tai ūminis visiškas arba dalinis kraujagyslės užakimas. Lietuvoje per metus giliųjų venų tromboze suserga apie 5000 žmonių.
• Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant.
• Periferinių kraujagyslių liga, nepatikslinta, apima grupę sutrikimų, kurie apsunkina kraujo tekėjimą į galūnes.
• Venų varikozė - ne tik estetinė problema. Nors daugeliui ji siejasi su matomomis išsiplėtusiomis kojų venomis, tačiau iš tikrųjų tai - rimtas kraujotakos sutrikimas, galintis lemti diskomfortą, skausmą, kojų tinimą ir net odos pakitimus.

Kraujagyslių ligų priežastys

Kraujagyslių ligų vystymąsi lemia daugybė veiksnių, kurie gali būti tiek genetiškai paveldimi, tiek išoriniai. Vienos iš pagrindinių priežasčių - aukštas cholesterolio kiekis, kraujospūdis, rūkymas, diabetas, infekcijos, traumos, tam tikrų vaistų vartojimas, genetika.

Pagrindinės periferinių kraujagyslių ligos priežastys dažniausiai yra susijusios su kraujagyslių sienelių pažeidimais ir uždegimais. Aterosklerozė, kurios metu kraujagyslėse susidaro plokštelės, yra viena iš pagrindinių priežasčių. Be to, rizikos veiksniai, tokie kaip hipertenzija, diabetas, rūkymas ir cholesterolio kiekio padidėjimas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Kraujotakos sutrikimus skatina keletas veiksnių. Vienas jų - padidėjęs cholesterolio kiekis. Cholesteroliui kaupiantis kraujagyslių sienelėse, sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, ilgainiui arterijos gali apskritai užsikimšti. Kita priežastis yra kraujospūdžio padidėjimas. Dėl ilgą laiką trunkančio arterinio kraujospūdžio padidėjimo ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai, smegenys, padidėjęs kraujo spaudimas vidutiniškai 3-4 kartus padidina insulto ir miokardo infarkto riziką. Kraujo cirkuliacija sutrinka ir dėl žalingų įpročių: netinkamos mitybos, padidėjus svoriui, vartojant alkoholį, rūkant, moterims nėštumo bei menopauzės metu.

Pagrindiniai kraujagyslių ligų sukėlėjai, kuriuos patys galime koreguoti - žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir dažnas bei nesaikingas alkoholio vartojimas. Taip pat - netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas, cukrinis diabetas, psichinis bei socialinis stresas, paveldimumas.

Rizikos veiksniai

• Hipercholesterolemija - cholesterolio kiekio padidėjimas organizme.
• Rūkymas stipriai padidina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų.
• Paveldimumas - jeigu šeimoje (tėvai, broliai ar seserys) sirgo širdies ligomis, patyrė miokardo infarktą ar insultą, yra didelė tikimybė, kad liga bus paveldima.
• Socialinė anamnezė - dideli ir svarbūs pokyčiai gyvenime, kurie sukelia daug streso, pvz., darbo ar gyvenamosios vietos keitimas.
• Yra ryškus ryšys tarp cukrinio diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo.
• Širdies ligomis dažniau suserga nuolatos stresą patiriantys žmonės.

Yra tik keli rizikos veiksniai, kurių mes negalime keisti - tai amžius, lytis ir paveldimumas. Kuo daugiau turime rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, tačiau reikia vengti rizikos veiksnių, kurie skatina tokias ligas. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisinga gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti.

Kraujagyslių ligų simptomai

Dėl įvairių pažeidimų susiduriant su tam tikromis kraujagyslių ligomis, kūnas pradeda siųsti įvairius signalus, į kuriuos svarbu kuo greičiau reaguoti.

Dažniausi simptomai

• Kraujagyslių ligos gali sukelti odos spalvos pasikeitimą arba opų atsiradimą.
• Kojų patinimas, ypač aplink kulkšnis, gali rodyti kraujagyslių problemų.
• Spaudžiančio deginančio pobūdžio krūtinės skausmas provokuojamas fizinio ar emocinio krūvio.
• Dusulys.
• Skausmas, plintantis kairėje ar dešinėje rankoje, petyje, po mentimi.
• Banguojančio pobūdžio skausmas.
• Prieširdžių virpėjimas pasireiškia nuovargiu, galvos svaigimu, dusuliu ir sustiprėjusiu širdies plakimu kai yra aiškiai jaučiamas širdies plakimas.
• Sergantis išemine širdies liga žmogus gali skųstis skausmu širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje ar juos vargina dusulys.

Kraujotakos sutrikimai kamuoja daugelį žmonių. Tačiau, tik nedaugelis suvokia, kad nuolatinis nuovargis, tirpstančios kojos ar dažnas galvos skausmas gali būti kraujotakos sutrikimo simptomai.

Kiti galimi simptomai

• Galvos tirpimas ir skausmas, galvos svaigimas.
• Skaudūs uždegiminiai sunkiai gyjantys bėrimai, sausos, raudonos, įvairaus dydžio dėmės.
• Nuolatinis sunkumas kojose, jų tirpimas.
• Cianozė.
• Venų varikozė - po oda, dažniausiai ant kojų, iškyla vingiuotos, sustorėjusios, mėlynai violetinės venos.
• Dusulys, skausmas krūtinėje.
• Virškinimo sutrikimai.
• Krečia šaltis, šąla galūnės - rankos ir kojos.
• Greičiau pavargstama, jaučiamas raumenų skausmas, sumažėja ištvermė.
• Sunku susikaupti ar išlaikyti dėmesį.
• Pablogėjusi atmintis, nusilpusi klausa, trumpam sutrikusi koordinacija.

Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo - tai besivystančio infarkto požymiai. Tačiau ne visada širdies negalavimus lydi skausmai. Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypatingai lipant laiptais, į kalną.

Išsivysčius širdies kraujagyslių aterosklerozei, susiaurėja arba užsikemša širdies kraujagyslių spindis, todėl sumažėja arba nutrūksta kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Toks kraujo pratekėjimo sumažėjimas sukelia krūtinės skausmą (krūtinės anginą), dusulį arba kitus simptomus. Ūmus širdies vainikinės kraujagyslės užsikimšimas sukelia miokardo infarktą. Skausmas trumpalaikis, vidutiniškai iki pusės minutės. Jei apibūdintas skausmas užtrunka ilgiau nei 20 minučių, yra banguojančio pobūdžio (tai sustiprėja, tai palengvėja), tampa intensyvus, kartais nepakeliamas - reiktų įtarti ūminį miokardo infarktą ir nedelsiant kviesti medicinos pagalbą.

Jei apibūdinti simptomai Jums atpažįstami - tai ženklas, kad laikas apsilankyti pas gydytoją kardiologą konsultacijai. Jaučiant šiuos simptomus derėtų sunerimti ir kreiptis į medikus, kol širdies ligos neįsisenėjo.

Kraujagyslių ligų diagnostika

Periferinių kraujagyslių ligai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Pirmasis žingsnis dažnai yra fizinis tyrimas, kurio metu gydytojas vertina pulso stiprumą ir kraujotakos būklę. Tolesni tyrimai gali apimti Doplerio ultragarsą, kuris matuoja kraujo tekėjimą per kraujagysles, arba angiografiją, leidžiančią vizualizuoti kraujagyslių struktūrą.

Norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, kuriems virš 40 metų. Sulaukus 30 metų yra rekomenduojama pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Jei cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, jums rekomenduos atlikti detalesnius tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, gliukozės kiekį kraujyje.

Jei patikros metu kardiologas įtaria širdies kraujagyslių pažeidimą, pacientui siūloma atlikti vainikinių arterijų angiografiją (koronarografiją), kurios metu nustatoma, ar yra susiaurėjusios širdies kraujagyslės. Įvertinama, ar galima susiaurėjusiose vietose padidinti spindį atliekant perkutaninę koronarinę intervenciją.

Kraujagyslių ligų gydymas ir prevencija

Periferinių kraujagyslių ligos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininės galimybės apima vaistus, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį, kontroliuoti kraujospūdį ir užkirsti kelią kraujo krešuliams. Be to, rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, įskaitant sveikesnę mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir rūkymo nutraukimą. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginių procedūrų, tokių kaip angioplastika ar kraujagyslių šuntavimas, siekiant atkurti kraujo tekėjimą. Naujausios terapijos galimybės apima biotechnologinius gydymo metodus, tokius kaip regeneracinė medicina, kuri gali padėti atkurti pažeistus audinius.

Siekiant išvengti ligų ar kovoti su jau esančiais simptomais - reikėtų įvertinti rizikos faktorius. Tačiau net jeigu ligos išvengti nepavyko - tai dar ne nuosprendis. Šiuolaikinė medicina yra išties pažengusi ir gali padėti pristabdyti tolimesnį ligos vystymąsi ir išvengti sunkių pasekmių.

Prevencija yra esminis faktorius siekiant kontroliuoti kardiovaskulines ligas. Norint sumažinti ŠKL riziką sergantiems 2 tipo diabetu, reikalingas medikamentinis gydymas, gyvenimo būdo keitimas ir rizikos faktorių mažinimas.

Vaistai širdies ir kraujagyslių sistemai skiriami tuomet, kai nepadeda kūno svorio mažinimas, druskos kiekio maiste ribojimas, saikingas fizinis krūvis, streso vengimas, rūkymo atsikratymas ir kiti veiksniai.

Aterosklerozės (cholesterolio plokštelių susidarymo) procesus skatina: kraujotakos, krešumo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, netinkama gyvensena. Kraujyje esant per daug cholesterolio, šis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, susidaro aterosklerotinės plokštelės, o palaipsniui yra užkemšama ir visa kraujagyslė.

Cholesterolis į kraują patenka dviem keliais: gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Kraujo plazmoje cholesterolis yra pernešamas baltymų, kur kartu su baltymais suformuoja lipoproteinus. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, taip vadinamas „blogasis“ cholesterolis, įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi - dėl to jo kraujyje neturėtų būti per daug.

Po operacijos, siekiant kuo ilgiau išsaugoti rezultatus ir gerą savijautą, gydytoja rekomenduoja laikytis šių taisyklių:

• Atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo.
• Didinti fizinį aktyvumą (bent 30 minučių kas dieną skirti aktyvesnei veiklai: pasivaikščiojimui, bėgiojimui, mankštai).
• Valgyti daugiau grūdinės kilmės produktų ir daržovių. Rekomenduojamos dienos normos: 200g daržovių, 200g vaisių, 30-45g skaidulų, 30g nesūdytų riešutų. Taip pat rekomenduojama 1-2 kartus per savaitę valgyti žuvies.
• Mažinti druskos suvartojimą <5g/dienai.
• Antsvorio kontrolė: palaikyti kūno masės indeksą < 25 kg/m2.
• Vengti psichinio, emocinio streso.
• Rekomenduojamas arterinis kraujospūdis < 140/90 mmHg.
• Vengti produktų, kurie kelia cholesterolio kiekį: riebaus maisto, saldumynų.
• Gera glikemijos kontrolė sergantiems cukriniu diabetu.

Gyvensenos keitimas

• Keisti gyvenseną: didinti fizinį aktyvumą, mažinti stresą, užtikrinti angliavandenių kontrolę ir cukraus mažinimą.
• Atsisakyti žalingų įpročių kaip rūkymas (nikotinas provokuoja kraujagyslių spazmus) ar alkoholis.
• Kuo dažniau gerti skysčių, taip pat kraujotakai gerinti skirtas vaistažolių arbatas.
• Profilaktiškai ir reguliariai vartoti kraujagysles plečiančius, kraujagyslių spazmus mažinančius ir gerinančius natūralius produktus, vitaminus kraujotakai gerinti.
• Valgyti sveiką ir subalansuotą, neriebų maistą.
• Bent 30 min.
• Valdyti stresą ir mokytis atsipalaiduoti.

Mažinant taršą savo organizme, stiprinamos kraujagyslių sienelės, kurios daro tiesioginę įtaką kraujotakos efektyviai veiklai ir medžiagų apytakos sistemai, yra užtikrinama vidinė organizmo apsauga visus metus. Todėl yra svarbu šalinti ir koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius.

Būtinoji prevencija - metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat daugelis tyrimų rodo, jog pakeitus mitybą ir atsisakius sočiųjų riebalų, perdirbto maisto produktų ir valgant daugiau šviežių daržovių bei ankštinių produktų - galima padėti organizmui apsaugoti kraujagysles.

Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sveiką svorį, gerina kraujotaką ir stiprina širdį. Nustojus rūkyti, galima žymiai sumažinti kraujagyslių ligų riziką. Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir medicininiai tyrimai gali padėti anksti atpažinti ir gydyti kraujagyslių ligas, kol jos dar nėra sunkios.

Svarbu žinoti, kad kraujagyslių ligos yra rimta sveikatos problema, bet laikydamiesi sveikos gyvensenos principų ir atpažindami simptomus, galite žymiai sumažinti riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pacientų dalyvavimo programoje periodiškumas priklauso nuo nustatytos rizikos. Jei nustatoma maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus bus kviečiamas dalyvauti programoje po 4 metų. Jei nustatoma didelė rizika, pacientas kviečiamas pasitikrinti iš naujo po 2 metų, jei rizika nustatoma labai didelė - po 1 metų. Įprastos patikros metu pacientams atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje, elektrokardiogramos ir kiti reikalingi tyrimai.

Jei to atlikti neįmanoma, nusprendžiama, koks kitas gydymo būdas yra optimaliausias pacientui: atvira chirurginė operacija suformuojant aortokoronarines jungtis (šuntavimas) ar tik medikamentinis gydymas.

tags: #ar #nuo #kraujagysliu #gali #rytais #buti