Žalioji arbata ne veltui yra viena populiariausių visame pasaulyje dėl savo ypatingos sudėties ir naudingųjų savybių. Žalioji arbata gali būti naudinga sveikatai, įskaitant geresnę medžiagų apykaitą ir geresnę smegenų funkciją. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas produktas, ji gali turėti šalutinį poveikį, jei vartojama per dideliais kiekiais arba esant tam tikroms sveikatos būklėms. Šiame straipsnyje aptarsime galimą žaliosios arbatos žalą organizmui ir kaip ją vartoti saugiai.
Žaliosios arbatos lapeliai
Kaip gaminama žalioji arbata
Žaliąją arbatą pagaminti naudojamas metodas, kuomet per minimalų laiką yra sustabdomas oksidacijos procesas. Lapeliai skinami ryte ir nevytinami, o juos kaitinant sustabdoma oksidacija.
Žaliosios arbatos lapeliai kaitinami naudojant garus (tradiciniu japonišku būdu) arba kepinant sausai karštoje keptuvėje (tradiciniu kinišku metodu). Tokiu būdu išsaugomos naudingosios žaliosios arbatos savybės: vitaminai, teinai, taninai, mineralinės medžiagos.
Paskui arbata paliekama išdžiūti pavieniui arba suvyniojama į mažus rutuliukus. Kadangi vyniojimas į rutuliukus užtrunka daugiau laiko, tad ši procedūra atliekama tik aukštesnės kokybės arbatoms.
Norint sustiprinti žaliosios arbatos gydomąjį poveikį, yra gaminamas žaliosios arbatos ekstraktas - tai žaliosios arbatos koncentratas kapsulėje, kurioje yra maždaug tiek pat veikliųjų medžiagų, kaip ir penkiuose žaliosios arbatos puodeliuose (priklausomai nuo gamintojo).
Žaliosios arbatos rasite pirkti visuose prekybos centruose, bei internete, o apsilankius specializuotose arbatų parduotuvėse rasite ne tik kokybiškesnės, bet ir kitokių skonių žaliosios arbatos su įvairiausiais priedais. Pačios populiariausios žaliosios arbatos yra su imbieru, citrina, jazminais, bei ženšeniu.
Žaliosios arbatos kaina, priklausomai nuo pardavėjo, bei arbatos gamintojo, gali labai skirtis.
Žaliosios arbatos nauda sveikatai
Ne veltui žalioji arbata yra viena plačiausiai vartojamų visame pasaulyje dėl daugybės naudingų savybių žmogaus organizmui:
- Tai antioksidantų šaltinis - būtent didelis jų kiekis žaliojoje arbatoje ir lemia didžiausią naudą žmogaus organizmui. Antioksidantai padeda sumažinti oksidacinį stresą organizme, kovodami su ląstelių pažeidimais, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Ši laisvųjų radikalų sukeliama žala ir lemia senėjimo, bei ligų išsivystymo procesus.
- Padeda sureguliuoti kūno svorį - žaliojoje arbatoje gausu ne tik katechinų, tačiau ir kofeino. Šis derinys padeda numesti svorio reguliuodamas hormonus, kurie sustiprina termogenezę - procesus, kurių metu organizmas degina kalorijas virškinti maistui, bei gaminti kūno šilumai. Tačiau tyrimų metu atskleista, kad vien tik kofeino vartojimas turi tokį patį liekninamąjį poveikį.
- Stiprina širdies veiklą - dėl oksidacinio streso kraujyje kaupiasi daugiau riebalų ir dėl to didėja uždegimai arterijose, lemiantys aukštą kraujospūdį. Žalioji arbata, dėl savo sudėtyje turimų antioksidantų - katechinų, sumažina uždegimus, tuo pačiu ir kraujospūdį, mažina blogojo cholesterolio kiekį, bei slopina riebalų įsisavinimą.
- Gerina smegenų veiklą - žalioje arbatoje esantys antioksidantai apsaugo smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso - dėl to sumažėja smegenų pažeidimo rizika. Būtent dėl smegenų pažeidimų gali sutrikti protinė veikla, atsirasti tokios smegenų ligos kaip Parkinsono, Alzhaimerio sindromas, demensija. Žalioji arbata taip pat mažina poveikį sunkiųjų metalų (vario, geležies), galinčių pažeisti smegenų ląsteles. Taip pat gerina atmintį, bei stiprina ryšį tarp skirtingų smegenų dalių.
- Žalioji arbata, mažindama uždegimus, sukeliančius kepenų ligas, padeda palaikyti sveikų kepenų funkcijas. (Su sąlyga, kad arbatos vartojama ne daugiau 3-4 puodelius per dieną, nes padauginus arbata tampa toksiška ir gali labiau pakenkti kepenims, nei joms pagelbėti).
- Veikia profilaktiškai prieš vėžį - žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai, ypač EGCG, palankiai veikia ląstelių gamybos ir žūties pusiausvyrą. Dėl to organizme sumažėja rizika atsirasti disfunkcinėms (vėžinėms) ląstelėms - kai jos nemiršta, kai turėtų mirti.
- Žalioji arbata, o ypač žaliosios arbatos ekstraktas, tepamas ant odos, padeda gydyti įvairias odos problemas: dermatitą, rožinę, karpas, aknę, kovoja su senėjimu. Žalioji arbata drėkina odą, padidėja odos elastingumas.
- Tinka gerti sportuojant - gerina fizinio krūvio rezultatus, bei paskatina organizmo atsigavimą po didelio krūvio, mažina raumenų nuovargį.
- Žalioji arbata, didindama jautrumą insulinui, gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
Žaliosios arbatos savybės
Kaip paruošti žaliąją arbatą
Labai dažnai žmonės žaliąją arbatą ruošia įprastai, kaip ir kitas arbatas, užplikydami arbatžoles verdančiu vandeniu. Tačiau tiesiog privaloma žinoti teisingą žaliosios arbatos paruošimo būdą tam, kad gertumėte kuo daugiau vertingųjų savybių išsaugojusį gėrimą. Žaliąją arbatą paruošti užtruksite daugiau laiko, nei ruošdami juodąją arbatą.
- Karštu vandeniu - 80-85 laipsnių temperatūros - žaliosios arbatos lapelius užpilkite 3-4 kartus taip, kad kiekvienąkart užpylus arbatžolės pamirktų apie 8-10 minučių. Kuo aukštesnė lapelių kokybė, tuo mažesnė turi būti vandens temperatūra. Indas, kuriame ruošiate arbatą, turi būti lėtai pašildomas tam, kad arbata iškart neatšaltų.
- Žaliąją arbatą galite ir virti. Tokiu atveju jums reikės specialaus virdulio su reguliuojama virimo temperatūra. Ant skirtingų žaliosios arbatos rūšių pakelių gali būti nurodyta ir skirtinga virimo temperatūra: 60-90 laipsnių. Trumpai pavirti arbatos lapeliai (iki 3 min.) stimuliuoja ir atgaivina. Ilgiau verdama žalioji arbata išskiria daugiau antioksidantų, labiau ramina, negu stimuliuoja.
- Jei žaliosios arbatos lapeliai labai smulkiai supjaustyti, mirkymo laikas turėtų būti trumpesnis, negu naudojant nesmulkintus lapus.
Žalioji arbata su pienu
Žaliąją arbatą paruošti su pienu labai paprasta. Puodelyje užplikykite žaliosios arbatos lapelius ar maišelį žaliosios arbatos 60-80 laipsnių karštu vandeniu. Po kelių minučių, kai arbata pritrauks, įpilkite pieno arba jūsų mėgstamo augalinio gėrimo. Pasaldinti galite cukrumi, medumi, klevų ar kitokiu sirupu.
Galima žala organizmui
Nepaisant visų išvardintų žaliosios arbatos privalumų, būtina žinoti, kad jeigu žaliosios arbatos vartojama per daug, ji gali būti toksiška. Sveikiems žmonėms per parą vertėtų išgerti ne daugiau kaip 3-5 puodelius žaliosios arbatos, priklausomai nuo jos stiprumo, kad išvengtumėte kepenų pažeidimų.
Puodelis žaliosios arbatos
Neigiamas arbatos poveikis gali pasireikšti dėl didelio taninų ir kofeino kiekio. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti tokį šalutinį poveikį:
- Galvos skausmai
- Nervingumas
- Miego sutrikimai
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Dirglumas
- Nereguliarus širdies plakimas
- Drebulys
- Rėmuo
- Galvos svaigimas
- Spengimas ausyse
- Konvulsijos
Kam reikėtų vengti žaliosios arbatos
Žaliosios arbatos turėtų atsisakyti žmonės, kurie:
- Turi skrandžio problemų, nes žalioji arbata didina rūgštingumą. Taninai, esantys žalioje arbatoje, didina skrandžio rūgštingumą, todėl gali atsirasti skrandžio skausmai, šleikštulys ar vidurių užkietėjimas. Žaliosios arbatos negalima gerti tuščiu skrandžiu. Geriausiai šią arbatą gerti po valgio arba tarp valgymų. 1984 m. atliktus tyrimus buvo pastebėta, kad arbatos poveikį gali sušvelninti cukrus arba šlakelis pieno.
- Turi geležies trūkumą, serga anemija. Jeigu labia norisi žaliosios arbatos, tuomet ją paskaninkite C vitaminu - įsidėkite į arbatos citrinos. Žalioji arbata mažina geležies įsisavinimą, o vitaminas C - ji padidins - kompensuos arbatos daromą žalą. Žalioji arbata mažina geležies įsisavinimą. Šią problemą galite išspręsti paskanindami arbatą citrina, nes vitaminas C gerina geležies įsisavinimą valgio metu.
- Nėščiosios. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas, fenolis ir tanino rūgštis gali sukleti persileidimo pavojų. Žaliojoje arbatoje esantys kofeinas, fenolis ir tanino rūgštis yra priskiriami prie rizikos veiksnių nėštumo metu. Daugiau nei du puodeliai šios arbatos per dieną gali sukelti persileidimo pavojų.
- Maitinančios krūtimi - arbatoje esantis kofeinas žindant perduodamas kūdikiui kartu su pienu ir gali turėti neigiamos įtaikos vaikelio sveikatai. Kofeinas, perduodamas su mamos pienu, gali turėti neigiamos įtakos kūdikio sveikatai.
- Linkę nerimauti, stresuoti, ar laikinai esantys tokiose emocijose. Žalioji arbata gali šį nerimą dar pagilinti. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali dar pagilinti nerimą.
- Sergantys širdies ligomis - žaliojoje arbatose esantis kofeinas gali padidinti širdies plakimą. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas gali sukelti nereguliarų širdies plakimą.
- Turintys glaukomą - kofeinas gali padidinti kraujo spaudimą akyje. Vartojant žaliąją arbatą padidėja spaudimas akyje. Jis atsiranda per 30 minučių ir tęsiasi apie 90 minučių.
- Turintys aukštą kraujospūdį žalioji arbata jį gali dar padidinti - jeigu įprastai nevartojate kitų kofeino turinčių gėrimų. Kofeinas, esantis žaliojoje arbatoje, gali padidinti kraujo spaudimą. Tačiau pastebėta, kad ši problema rečiau pasireiškia žmonėms, kurie reguliariai geria žaliąją arbatą arba kitus kofeino turinčius gėrimus.
- Vaikams žaliosios arbatos vertėtų neduoti - taninai gali trukdyti organizmui įsisavinti baltymus, bei riebalus, o kofeinas gali padidinti neramumą, bei aktyvumą. Taninai, esantys žaliojoje arbatoje, gali trukdyti vaikų organizmui pasisavinti baltymus ir riebalus. Kofeinas gali sukelti neramumą arba padidinti aktyvumą.
- Sergant kepenų ligomis žalioji arbata gali paaštrinti esamus ligų simptomus. Žaliosios arbatos ekstrakte esančios medžiagos gali sukelti kepenų pažeidimus arba paaštrinti jau esamas kepenų ligas.
- Sergant osteoporoze - žalioji arbata skatina kalcio pasišalinimą iš organizmą. Jei labai mėgstate žalią arbatą - šią problemą sušvelnintų kalcio papildų vartojimas. Žalioji arbata paskatina kalcio pasišalinimą per šlapimą. Šią problemą sušvelnintų papildomas kalcio papildų vartojimas.
Sergant lėtinėmis ligomis negerkite žaliosios arbatos kartu su vaistiniais medikamentais - cheminės reakcijos gali sukelti netikėtas reakcijas.
Rekomenduojamas vartojimas
Pagal Jungtinės Karalystės arbatos tarybos rekomendacijas, per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 6 puodelius arbatos. Palankiausia sveikatai dozė - 3-4 puodeliai per dieną. Žaliosios arbatos vartojimo rekomendacijos yra paremtos atsižvelgiant į Azijos šalių patirtį. Ten dažniausiai yra išgeriama po 3 puodelius per dieną.
Arbatos puodeliui paruošti dažniausiai yra naudojama 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų ir šiek tiek daugiau nei 200 ml verdančio vandens.
Naudingiausia yra gerti šviežiai paruoštą ir šiek tiek atvėsintą arbatą. Karšta arbata gali pakenkti jūsų virškinimo sistemai.
Be to, naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad karštos arbatos gėrimas gali padidinti riziką susirgti gerklės vėžiu.
Ilgiau pastovėjusioje arbatoje nyksta naudingųjų medžiagų (vitaminai C ir B, fenolis, taninai) koncentracija.
Saikingai plikykite tą pačią arbatą kelis kartus. Su kiekvienu plikymu išsiskiria vis daugiau kancerogeninių medžiagų (pvz., pesticidų), kurie gali būti netgi toksiški.
Ilgiau pastovėjusiose arbatžolėse gali susikaupti bakterijų ir pan.
Žaliosios arbatos nauda sveikatai: moksliniai tyrimai
Žalioji arbata gali turėti teigiamą poveikį įvairioms sveikatos būklėms:
- Vėžio prevencija: Žaliosios arbatos katechinai gali turėti teigiamą poveikį krūties, storosios žarnos, stemplės, plaučių, prostatos ir kepenų vėžiui.
- Svorio mažinimas: Žalioji arbata ir joje esantis katechinas epigalokatechino galatas (EGCG) gali padėti nutukusiems žmonėms sumažinti kūno svorį.
- Uždegiminės odos būklės: Arbatos ekstraktai gali skatinti priešuždegiminį atsaką ir pagerinti odos mikrocirkuliaciją.
- Širdies sveikata: Žaliosios arbatos katechinai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, nukreiptomis prieš laisvuosius radikalus ir saugančiomis širdies sveikatą.
- Mažesnis cholesterolio kiekis: Žaliosios arbatos vartojimas gali reikšmingai sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį žmonėms, turintiems vidutinį svorį, antsvorį ar nutukimą.
- Insulto rizikos sumažinimas: Saikingas žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne insulto rizika.
- 2 tipo diabetas: Kasdienis žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika.
- Darbinės atminties gerinimas: Reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su geresnėmis pažinimo funkcijomis, ypač vykdomosiomis funkcijomis ir atmintimi.
- Alzheimerio liga: Žalioji arbata gali sumažinti Alzheimerio ligos ir demencijos riziką.
Maistinė vertė
Viename puodelyje nesaldintos žaliosios arbatos yra mažiau nei 3 kalorijos. Žaliojoje arbatoje yra palyginti nedaug kofeino - maždaug 29 miligramai (mg) puodelyje, palyginti su juodąja arbata, kurios puodelyje yra maždaug 47 mg, ir kava, kurios puodelyje yra maždaug 95 mg. Žaliojoje arbatoje yra vienas didžiausių antioksidantų kiekių iš visų arbatų. Žaliojoje arbatoje yra apie 30 % polifenolių pagal svorį, iš kurių apie 80 % sudaro EGCG.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia gerti žaliąją arbatą? Kadangi žaliojoje arbatoje yra kofeino, kai kurie žmonės gali pageidauti ją gerti ryte.
Kas atsitinka, jei žmogus geria žaliąją arbatą kasdien? Daugumai suaugusiųjų saugu kasdien išgerti iki 8 puodelių nesaldintos žaliosios arbatos. Tačiau žmonės turėtų atkreipti dėmesį į kofeino kiekį pasirinktame prekės ženkle.
Ar žalioji arbata mažina pilvo riebalų kiekį? Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus arbatos, įskaitant žaliąją arbatą, vartojimas gali padėti sumažinti kūno svorį ir liemens bei klubų santykį.
Apibendrinimas
Žalioji arbata gali būti naudinga sveikatai. Pavyzdžiui, ji gali padėti kontroliuoti svorį, odos uždegimus ir 2 tipo diabetą. Kai kurie tyrimai taip pat sieja žaliosios arbatos vartojimą su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata. Žaliojoje arbatoje yra viena didžiausių antioksidantų koncentracijų iš visų arbatų. Joje natūraliai mažai kalorijų ir mažiau kofeino nei juodojoje arbatoje ir kavoje. Dauguma žmonių gali kasdien gerti žaliąją arbatą be jokio šalutinio poveikio. Tačiau kai kuriems žmonėms dėl žaliojoje arbatoje esančio kofeino gali sutrikti miegas, jei jos geriama daug arba ji vartojama vėlai vakare.
Galimas šalutinis poveikis ir rizikos veiksniai
Žalioji arbata savyje turi kofeino, todėl prieš geriant reikėtų įvertinti kiek esate jautrus kofeino poveikiui. Arbatose esantis kofeinas gali sukelti galvos skausmus, nervingumą, miego sutrikimus, vėmimą, viduriavimą, nereguliarų širdies plakimą, svaigimą, spengimą ausyse, rėmenį, konvulsijas.
Štai, ką mokslas sako apie galimą neigiamą arbatos gėrimo poveikį:
- Gali sutrikti natūralus organizmo ritmas. Priklausomai nuo to, kokią arbatą renkatės, galite suvartoti daugiau kofeino, nei manote. Mūsų ritmą gali išbalansuoti tokie veiksniai, kaip šviesa, stresas, darbas bei kofeinas.
- Gali padidėti stemplės vėžio rizika. Tai gali būti netikėta, tačiau karštos arbatos gėrimas iš tikrųjų yra susijęs su stemplės vėžiu.
- Gali sumažėti geležies kiekis. Arbata gali būti labai naudinga sveikatai, tačiau tyrimai rodo, kad sergantieji anemija ar bet kokio kito tipo geležies trūkumu turėtų pagalvoti du kartus.
- Gali tekti dažniau naudotis tualetu. Juodoji ir žalioji arbatos laikomos diuretikais, t. y. medžiagomis, skatinančiomis dažną šlapinimąsi.
- Gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Tarp daugelio arbatoje esančių natūralių junginių teofilinas yra įprastas junginys, į kurį reikia atkreipti dėmesį.
SVARBU: Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku.