Kuratoriaus Skyrimas Nuosavybės Paėmimo Atveju

Turto realizavimas yra ne tik procesas, už jo stovi suinteresuoti žmonės: skolininkas, ieškotojas, antstolis, tretysis asmuo. Jų poreikiai, siekiai ir viltys, siejami su turto realizavimu, kardinaliai skiriasi. Kieno gi asmens interesai šiandieninė teisėtvarka iškelia į pirmą vietą ir kurio žmogiškieji poreikiai ginami ir tenkinami Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Ar tai bus problemų išvargintas ir norintis gauti maksimalią likutinę turto vertę skolininkas? Ar pinigų belaukiantis ir pagrįstai turto realizavimo procesą skatinantis ieškotojas? Ar siekiantis greitai ir efektyviai įvykdyti savo pareigas ir padengti vykdymo proceso išlaidas antstolis? Šias problemas per humanistinę prizmę nagrinėja įstatymai. Šis asmuo ir jo interesai būtų maksimaliai patenkinti. Šis antstolio darbe analizavimas apima teisininkų mokslinius darbus apie vykdymo procesą ir apžvalgas.

Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove, bei jų taikymo praktikoje problemomis. Taip pat nagrinėjami ir palyginami Lietuvos ir Lenkijos duomenys.

Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai nagrinėjami teoriniai temos aspektai, bei naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojimo teisėtumas. Taip pat nagrinėjamos dažniausiai Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutinkamos problemos. Antrojoje dalyje nagrinėjamas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės atribojimo nuo turto arešto turto realizavimo vykdymo procese problematiškumas. Šiomis turto įvertinimo ir arešto stadijose apibūdinami turto realizavimo vykdymo procese būdai ir praktinės jų taikymo problemos. Šioje dalyje apžvelgiamos tolimesnės šių būdų teisinio reglamentavimo kaitos galimybės. Visa ši informacija pagrįsta literatūros sąraše nurodytais šaltiniais. Nagrinėti problemas atskleisti padėjo praktinės antstolių konsultacijos.

Anksčiau minėtų autorių straipsniuose dažniausiai buvo nagrinėjamos turto arešto ir varžytynių problemos. Kiti turto realizavimo būdai ir procedūros buvo tik paminimi. Šis įstatymas ir daugelis šia tema rašytų straipsnių jau neturi praktinio pritaikymo, kadangi pasikeitus CPK jie prarado savo aktualumą. Šios bylos leidžia daryti pirmąsias analizes ir išvadas. Visa tai stebi inspekcijos įstaigos. Būtent šių būdų taikymo problemoms yra skirtas 3.2 darbo skirsnis.

Darbe taikyti istorinis lyginamasis, dokumentų analizės, sisteminis, apklausos, mokslinio tyrimo ir kt. metodai. Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vienintelis tikslas, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą. Pažeistosios subjektinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t.

Tad galime daryti išvadą, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.

Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja dvi priešingos nuomonės. Pirmoji nuomonė, kad vykdymo procesas yra sudedamoji civilinio proceso dalis ir reiškia proceso civilinėje byloje tęsinį. Šios nuomonės šalininkai, vykdymo procesą laiko savarankiška civilinio proceso stadija, mano jį turint būti reguliuojamą Civilinio proceso kodekso normų ir apibūdina kaip paskutinę bylos, iškeltos pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, stadiją, kai ieškovas pradeda valdyti jam teismo sprendimu priteistą turtą ar kitokį daiktą.

Ir išties daugelyje šalių vykdymo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodekso normos. Atskiri skyriai ar knygos yra skirti vykdymo proceso reglamentavimui, kaip antai Italijoje, Vokietijoje (šios šalies vykdymo proceso ypatumai bus nagrinėjami atskiroje darbo dalyje), Prancūzijoje ir kitose šalyse. Priešingai, priverstinio teismo sprendimų vykdymas, tai Skandinavijos šalyse: Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje; JAV priverstinio teismo sprendimų vykdymą reguliuoja atskiri įstatymai, o ne Civilinio proceso kodeksai.

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Jeigu asmuo nevykdo šiam įpareigojimui, tenka taikyti prievartą. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Vykdytini ne tik teismo sprendimai. Daugelyje šalių nurodyta, jog ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notaro dokumentai, kai kurie administracinių institucijų sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antai Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus. Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomasis dokumentų rūšis.

Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrolė. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai. Tai yra būtina sąlyga šiam vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Keičiasi šalių procesinė padėtis, vykdant sprendimą. Buvęs ieškovas tampa ieškotoju, o buvęs atsakovas - skolininku. Abi šalys įgyja naujų procesinių teisių ir pareigų. Šios teisės turi būti ieškotos iš skolininko, jeigu sprendimas bus vykdomas priverstinai. Labai svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau šis sąrašas nėra labai detalus ir jai nesivadovauti sąžiningumo principu, galima pažeisti skolininko interesus. Šiai išieškojimo iš turto eilei šiuo atveju labiau yra ginamos ieškotojo teisės, nes jis iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti antstoliui, kokį turtą areštuoti.

Šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ar skolininkui priklausantis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, nes skirtingai nei bendrojoje dalinėje nuosavybėje joje nėra skolininko dalies konkretaus apibrėžtumo. Reikia nustatyti šiai nuosavybės dalis (idealioji) ir koks turtas (realioji dalis) skolininkui priklauso.

Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog 9 proc. Lietuvos gyventojų yra buvę skolininkais ir asmeniškai buvo susidūrę su antstolių veikla, 25 proc. Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karušienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Antstolis išieško pinigines lėšas, areštuoja ar konfiskuoja jų turtą. Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai. Valstybė, reformavusi antstolių sistemą, sutaupė apie 8.7 mln. litų. Tai rodo antstolių sistemos efektyvumą savo šalyje.

Ieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turėtų išieškoti priteistą sumą. Ieškotojo pinigai už teismo sprendimo vykdymą bus pagrindinis antstolio pajamų šaltinis. Kyla pavojus, kad teismo antstolis faktiškai gali tapti ieškotojo atstovu vykdymo procese. Todėl labai svarbu griežtai proceso metu sureglamentuoti ieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas.

Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos ieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nusišalinimus. Antstolis gali būti nušalintas esant nurodytiems pagrindams, kurie yra tokie patys kaip ir teisėjams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir ieškotojas. Išieškojimas iš fizinių asmenų sudaro didžiausią vykdomųjų bylų dalį. Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - ieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese.

Vakarų valstybių teisėje laipsniškai buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo. Taip buvo nuspręsta todėl, kad žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad skolininko apsaugos mastas įstatymų leidyboje priklauso nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje skolininko teisių apsaugos sistemos atsiradimas siejamas su pasauline 1930 metų ekonomine krize. Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas.

Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir ieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui. Šiuo klausimu domėtasi jau Tarpukario Lietuvoje. Analizuojant senuosius dokumentus, pastebime keletą įdomių faktų. Pirmiausia, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytynėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir juose dalyvauti. Ar tai nebuvo progresyvu, ir ar tokiu būdu nebuvo praplėstas potencialių pirkėjų ratas? Dabar tokių keturių visuotinai žinomų varžytynių dienų nėra.

CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Šis terminas nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymu nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.

Turto realizavimas tai svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemonės. Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti. Pagal CPK straipsnį, areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.

Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius. Tai kontroliuoja inspekcija. Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.

Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas. Bet svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalių: antstolio, ieškotojo ir skolininko interesus.

Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta "žymiai mažesnės kainos" sąvoka.

Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas, taip pat atsižvelgiama į Europos Sąjungoje deklaruojamą subalansuotos vykdymo proceso šalių - ieškotojo ir skolininko teises. Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinių, eksperto dalyvavimas vykdant teismus sprendimus, nustatytos šių asmens procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuojant.

Aukščiau aprašytos situacijos ir problemos reikalauja atidaus teisinio vertinimo ir nuolatinio tobulinimo, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų vykdymo procesą.

tags: #paskirti #kuratoriu #nuosavybes #paemimas