Pankolis, žinomas dėl savo saldymedį primenančio skonio, yra ne tik populiarus prieskonis, bet ir augalas, turintis įvairių savybių. Tačiau ar pankolis gali būti alergenas? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Pankolio savybės ir panaudojimas
Pankolis turi turtingą tradicinės medicinos istoriją, siekiančią senovės civilizacijų laikus. Tradicinėje kinų medicinoje pankoliai galėjo būti naudojami įvairiems negalavimams palengvinti. Pankoliai gali padėti skatinti virškinimo sistemos sveikatą, mažinti pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi bei reguliuoti menstruacijų ciklą. Šviežias, džiovintas arba sėklų pavidalo pankoliai gali būti naudojami gaminant maistą ir pasižymi šiek tiek saldžiu, saldymedį primenančiu skoniu, kuris tinka salotoms, sriuboms ir keptoms daržovėms gardinti. Be kulinarinio naudojimo, pankolyje gausu antioksidantų, kurie gali padėti kovoti su laisvaisiais radikalais organizme ir palaikyti bendrą sveikatą.
Vieni iš pagrindinių pankolio sėklų eterinio aliejaus komponentų yra anetolis, fenchonas ir estragolis, kurie garsus savybe didinti žindymo metu pieno sekreciją. Todėl eterinis aliejus ir pankolių sėklos plačiai naudojamos pramonėje kaip aktyvūs ingredientai maisto papildams ir arbatoms žindančioms moterims. Pankolių aliejus - vertingas ingredientas kosmetikos priemonėms, nes gerina kolageno gamybą audiniuose. Didina odos elastingumą ir turgorą, lygina odos reljefą, išlygina smulkias raukšleles, tonizuoja ir skaistiną papilkėjusią odą.
Pankolio naudojimo būdai:
- veido, kūno priežiūrai (nenuplaunamos priemonės) - 1-2 lašus eterinio aliejaus sumaišyti su 20 g pagrindo (pvz.
- voniai - 4-6 lašus eterinio aliejaus sumaišyti su 1 valgomuoju šaukštu pieno, medaus, jūros arba valgomosios druskos, įpilti į pilną vandens vonią.
Kontraindikacijos: nenaudoti esant individualiam netoleravimui, nėščiosioms ir vaikams iki 3 metų. Odos priežiūrai nenaudoti gryno aliejaus.
Alerginės reakcijos į pankolį
Nors ir retai, bet gali pasireikšti alerginės reakcijos į pankolį. Pankolio vartojimas gali sukelti keletą šalutinių poveikių, įskaitant alergines reakcijas kai kuriems asmenims, ypač jautriems morkinių šeimos augalams. Gali atsirasti virškinimo problemų, tokių kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar skrandžio spazmai, ypač vartojant didelius kiekius pankolio. Retais atvejais gali pasireikšti sunkesnės reakcijos, pavyzdžiui, pasunkėjęs kvėpavimas ar anafilaksija.
Kaip ir dauguma prieskonių, įskaitant pankolį, petražoles, krapus, sukelia burnos alergijos sindromą dėl kryžminių reakcijų su pelynu (karčiuoju kiečiu). Vasaros pabaigoje sužydus pelynui alergijos simptomus jaučiantiems žmonėms pavojingi salierai, anyžius ir pankolis.
Pankoliai gali būti saugūs ne visiems. Nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys, prieš pradėdamos vartoti pankolių, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, nes jie gali skatinti gimdos susitraukimus arba paveikti hormonų pusiausvyrą. Jei vartojate vaistus, ypač nuo kraujospūdžio ar kraują skystinančių vaistų, pasitarkite su gydytoju, nes pankolis gali sąveikauti su šiais vaistais.
Kaip vartoti pankolį?
Įprasta pankolio sėklų dozė gali būti maždaug 1-2 arbatiniai šaukšteliai (2-4 g) per dieną. Protinga pradėti vartoti mažesnes dozes ir stebėti, kaip reaguoja jūsų organizmas. Taip, pankolio sėklas galima naudoti maisto gaminimo receptuose! Prieš dėdami jas į patiekalus, galite lengvai paskrudinti, kad išsiskirtų aromatiniai aliejai.
Alergenai: ką dar svarbu žinoti?
Bet kuris maisto produktas gali sukelti maisto alergiją, bet retais laikomi tie maisto alergenai, kurie reakcijas sukelia labai retai. Tai mėsa (ypač raudona), česnakai, svogūnai, kukurūzai, želatina, salyklas, bulvės, kokosų riešutai, medus, prieskoniai, burnočio sėklos, bananai, lęšiai, aguonos, lašišos ir pan. Naujausias maisto alergenas, imunologiniais metodais nustatomas jau ir Lietuvoje, yra galaktozė-1,3-alfa-galaktozė. Jos esama raudonoje mėsoje. 2018 m. JAV mokslininkai įrodė, kad tai yra ir svarbus žmogaus aterosklerozės, trombozių, padidėjusio kraujospūdžio, arba hipertenzijos, veiksnys. Manoma, kad nustatant šio alergeno antikūnus galima prognozuoti širdies ligų eigą.
Kai kurie kiti alergenai:
- Lubinų sėklos: Kai kuriose Europos šalyse lubinams jautrūs beveik 20 % gyventojų. Lubinai gali sukelti tokias alergines ligas, kaip anafilaksija, dilgėlinė, astma.
- Vaistinė ožragė: Tai vaistažolė, bet jos sėklų dedama į prieskonius indų virtuvės patiekalams skaninti, yra valgomi švieži jos lapai, geriama arbata. Įrodyta, kad ji - maisto alergenas.
- Burnočių sėklos: Tai - naujasis maisto alergenas. Nors dar palyginti retai, bet jau aprašomi alergijos nuo šio produkto pavyzdžiai.
- Medus: Iš žmonių, kurie alergiški bent vienam maisto produktui, 2,3 % yra alergiški ir medui bei žiedadulkėms. Jei žmogus alergiškas medui, gali pasireikšti šie simptomai: bronchinė astma, anafilaksinis šokas, burnos alergijos sindromas.
- Kanapės: Alergija kanapėms plinta, ypač JAV, kadangi kanapių sėklų dedama į daugelį maisto gaminių. Galimos kryžminės reakcijos.
- Egzotiniai vaisiai: Žinoma, kad kinkanai, rambutanai, ananasai, karambolos, dumplūnės, kininiai ličiai gali sukelti alergiją, vadinamąjį burnos alergijos sindromą.
Svarbu atkreipti dėmesį į kryžmines reakcijas. Pavyzdžiui, jei žmogus jautrus ąžuolo žiedadulkėms, turėtų žinoti, kad nereikėtų gerti ir konjako, nes jis brandinamas ąžuolo statinėse. Jei alergijos simptomai pasireiškia kovo pabaigoje - balandžio pradžioje, gydytoja klausia, ar ligonis valgo morkų, obuolių. Jei nuo šių produktų žmogui atsiranda sloga, patinimai - užtenka minimaliausių simptomų - R. Dubakienei aišku, kad jis bus jautrus ir beržo žiedadulkėms.
Alergijos diagnostika ir gydymas
Alergologo darbas panašus į detektyvo. Apklausę žmogų, pagal kryžmines žiedadulkių ir maisto produktų reakcijas, gydytojai ir be mėginių gali nustatyti, kam jis jautrus. Jei ligonis sako, kad nuo lazdyno riešutų graužia burną, aišku, kad jis bus jautrus ir anksčiausiai pavasarį pražystančio lazdyno žiedadulkėms. Kadangi maisto alergijos simptomai dažnai minimalūs, žmonės gali jų nesuprasti.
Alergijos - mažų dozių liga. Net ir minimalus kontaktas su alergenu gali sukelti reakciją. Vienas šienlige sergantis profesorius pasakojo, kad kartą jam ištino lūpa vien dėl to, kad kažkas valgė obuolį ir jį pabučiavo.
Prof. Rūtos Dubakienės knyga „Alergija“ - tai pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie alergijas ir alergines ligas. Knygoje pateikiamos ne tik bendrosios žinios, bet ir gausu praktinių pavyzdžių, patarimų iš ilgametės autorės patirties.