Šiame straipsnyje aptariami bendrieji produktų saugos reikalavimai, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigos bei atsakomybė už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką.
Produktų saugos reikalavimai
Į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Gamintojas, platintojas ar paslaugos teikėjas, teikdami į rinką gaminius bei paslaugas, turi užtikrinti, kad gaminys ar paslauga atitiktų konkrečių produktų saugą reglamentuojančių privalomųjų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus produktų saugos reikalavimus.
Šis įstatymas taikomas tuomet, kai galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek nenustatyta konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte.
Gamintojo, platintojo ir paslaugų teikėjo apibrėžimai
Platintojas - fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis produktus į rinką, kurio veikla neturi poveikio produkto saugos ypatybėms.
Tiekėjas gali būti prekių gamintojas, prekybos tarpininkas, importuotojas, kita prekybos įmonė, montuotojas, paslaugų teikėjas ir kita. Tiekėją su pirkėju dažniausiai sieja ilgalaikis ryšys, ypač jei tiekėjas yra vienintelis pardavėjas, iš kurio pirkėjas nuolat įsigyja tam tikrų rūšių prekių, elektros ir šilumos energiją, dujas, šaltą ir karštą vandenį, kitas komunalines paslaugas. Prieš pradėdamas tiekti prekes ar teikti paslaugas tiekėjas sudaro su užsakovu sutartį.
Įgyvendinant didelius technologinės įrangos tiekimo projektus už viso jos komplekto tiekimą dažniausiai atsakinga viena organizacija (generalinis tiekėjas), kuri gali pasitelkti kitas įmones konkrečioms mašinoms, agregatams, komplektuojamiems gaminiams ir kita tiekti.
Valstybinė produktų saugos ekspertizė
Valstybinė produktų saugos ekspertizė - produkto, kuriam teisės aktais nėra nustatyti privalomieji saugos reikalavimai, arba produkto, kuris atitinka privalomuosius saugos reikalavimus, tačiau yra pagrindo manyti, kad jis gamintojo nustatytomis ar įprastomis vartojimo sąlygomis yra nesaugus, savybių įvertinimas ir išvada apie jo saugą.
Valstybinė produktų saugos ekspertizė atliekama valstybės institucijų užsakymu, kai jos negali įvertinti, ar produktas yra saugus. Valstybinę produktų saugos ekspertizę atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Atsakomybė už nesaugius produktus
Pateikusiam į rinką nesaugius produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, gali būti skiriama nuo 5000 iki 40000 litų piniginė bauda. Pateikusiam į rinką nesaugius produktus, jeigu šie produktai sukėlė vartotojo mirtį, gali būti skiriama nuo 20000 iki 80000 litų piniginė bauda.
Gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką nesaugius gaminius po įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nevykdymo, gali būti skiriama nuo 3 000 iki 15 000 litų piniginė bauda. Suteikusiam ar teikiančiam nesaugią paslaugą po įpareigojimo nutraukti jos teikimą paslaugos teikėjui gali būti skiriama nuo 2 000 iki 10 000 litų piniginė bauda.
Jei kontrolės institucija pati pašalina iš rinkos nesaugų produktą, jos patirtos išlaidos Tarybos nutarimu išieškomos iš gamintojo, platintojo ir paslaugos teikėjo ne ginčo tvarka.
Šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant trunkamam pažeidimui - nuo jo išaiškėjimo dienos.
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba
Šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (toliau - Taryba). Šiame įstatyme numatytas ekonomines sankcijas skiria ir bylas nagrinėja Taryba. Bylų parengimo, nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Tarybos nuostatai bei Tarybos priimtas reglamentas.
Išnagrinėjusi bylą, Taryba priima nutarimą. Nagrinėjant bylą dalyvauja medžiagą pateikusios kontrolės institucijos atstovas, taip pat turi būti informuotas ir gali dalyvauti pats pažeidėjas ar jo atstovas. Pažeidėjas ar jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus.
Rinkos ribojimo priemonės
Tarybai nutarus ar valstybinėms produktų saugos kontrolės institucijoms priėmus sprendimą taikyti priemones, apribojančias produkto pateikimą į rinką arba reikalaujančias pašalinti jį iš rinkos, apie tai jos privalo pranešti Europos Komisijai ar valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, institucijoms ir nurodyti priežastis, dėl kurių taiko rinkos ribojimo priemones. Šis reikalavimas netaikomas, kai taikomos rinkos ribojimo priemonės yra susijusios su vietinį poveikį turinčiu ir tik su Lietuvos Respublikos teritorija susijusiu įvykiu.
Kai Taryba nutaria ar kontrolės institucijos priima sprendimą taikyti ar taiko neatidėliotinas priemones, kuriomis draudžiama naudotis ar prekiauti produktu arba reikalaujama vykdyti išankstines prekybos produktu ar jo naudojimo sąlygas dėl to, kad produktas kelia rimtą ir tiesioginį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, šios institucijos nedelsdamos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ar valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, institucijoms. Šis reikalavimas netaikomas jei pavojus kyla tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taryba ar kontrolės institucijos gali teikti bet kokią turimą informaciją Europos Komisijai apie kilusį rimtą ir tiesioginį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai dar prieš priimdamos sprendimą taikyti šias priemones.
Kontrolės institucijos turi teisę uždrausti reklamuoti nesaugų produktą ir pareikalauti nutraukti tokio produkto reklamą. Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina skubiai pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. Jei yra galimybė, šiems asmenims yra leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą. Jei dėl sprendimo įvykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą.
Konfidencialumo pasižadėjimas
Konfidencialumo pasižadėjimas - tai viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiojo subjekto interesus.
Kaip matyti iš pirmiau nurodytos konfidencialumo pasižadėjimo sąvokos, įstatymų leidėjas įtvirtino nebaigtinį subjektų, privalančių pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, asmenų sąrašą. Tretieji asmenys, komentuojamos normos prasme, iš esmės reiškia bet kurį asmenį, kuris pagal PĮ ar kitus teisės aktus neturi teisės disponuoti informacija apie atitinkamo pirkimo procedūras, komisijos posėdžiuose pagarsintą ar nustatytą informaciją ir pan.
Konkreti konfidencialumo pasižadėjimo forma nėra patvirtinta, o VPT yra parengusi tik pavyzdinę konfidencialumo pasižadėjimo formą. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas gali būti pasirengęs ir kitokios formos konfidencialumo pasižadėjimą. Konfidencialumo pasižadėjimas gali būti pasirašomas vieną kartą per metus (jeigu kitaip nenustatyta perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose), jeigu pirkimą atlieka nuolatinė pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius, turintis nustatytą nuolatinę pirkimų vykdymo funkciją, arba prieš kiekvieną pirkimą, jeigu kiekvienam pirkimui sudaroma skirtinga pirkimo komisija ar skiriamas kitas pirkimo organizatorius, ekspertas ar kitas asmuo. Pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą, tokiam asmeniui suteikiama teisė susipažinti su konfidencialia informacija. Konfidencialumo pasižadėjimas yra vienašalis sandoris, o konfidencialumo pasižadėjimą sudarantis (pasirašantis) asmuo įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims.
Nepriekaištinga reputacija
Tam, kad asmuo būtų pripažintas nepriekaištingos reputacijos, turi būti nustatytos šios aplinkybės: asmuo neturi būti pažeidęs VPĮ, PĮ, GPĮ ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, už VPĮ, PĮ, GPĮ ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą nebūtų paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą), jei buvo paskirta administracinė nuobauda, sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus.
Jei asmeniui yra paskirta administracinė nuobauda ar sprendimas dėl tokios nuobaudos skyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus, jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Nepriimtinas pirkimo pasiūlymas
Pasiūlymas laikomas nepriimtinu, kai jis neatitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus. Taigi, nepriimtinas yra toks pasiūlymas, kuris neatitinka perkančiojo subjekto nustatytų tiekėjų kokybinės atrankos kriterijų: tiek negatyvaus pobūdžio reikalavimų, tiek pozityviųjų reikalavimų; taip pat kuris neatitinka kitų reikalavimų tiekėjams (įforminimo, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, įgaliojimų nepateikimo ir t. t.
Pažymima, kad vadovaujantis PĮ 2 straipsnio 15 dalimi, pirkimo dokumentai turi būti suprantami kaip visi perkančiojo subjekto pateikiamų arba nurodomų dokumentų, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai (įskaitant jų patikslinimus ir paaiškinimus), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visuomet pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas gali būti laikomas nepriimtinu. PĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo objektui keliamų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų, laikomas netinkamu pasiūlymu.
Dėl to, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, kuriuose apibūdintas pirkimo objektas (pvz., techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų pirkimo objektui), toks pasiūlymas turi būti laikomas netinkamu, o jei pasiūlymas neatitinka tiekėjų reikalavimų - nepriimtinu.
Tinkamas pasiūlymų atmetimo kaip „nepriimtinų“ ar „netinkamų“ atskyrimas iš esmės yra aktualus tik priimant sprendimą vėliau pirkimą vykdyti „skelbiamų derybų“ (be skelbimo).
Centralizuoti viešieji pirkimai
Komentuojamoje PĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta centralizuotų viešųjų pirkimų veiklos sąvoka:
- didmenininko veiklos atlikimas
- tarpininko veiklos atlikimas, t. y. perkantiesiems subjektams skirtų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūrų atlikimas arba preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas.
Komentuojamoje PĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta centrinės perkančiosios organizacijos sąvoka. Centrine perkančiąja organizacija gali būti tik perkančioji organizacija, o kiti ūkio subjektai negali būti centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. Toks kriterijus yra įtvirtintas dėl to, kad perkantieji subjektai, įsigyjantys iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, yra laikomi tinkamai įvykdžiusiais pirkimų procedūras ir jiems šių procedūrų kartoti nereikia.
Centrinė perkančioji organizacija gali būti:
- jau veikianti perkančioji organizacija, pavyzdžiui, dviejų savivaldybių administracijos susitaria, jog viena iš savivaldybių administracijų įsigis prekių, kurios bus naudojamos abiejų savivaldybių administracijų. Tačiau toks susitarimas negali būti vienkartinis - tai turi būti nuolatinis susitarimas dėl tokios veiklos.
- naujai įsteigta perkančioji organizacija, kurios funkcijos yra skirtos tik centralizuotų viešųjų pirkimų veiklai (ar papildomai kartu ir pagalbinei viešųjų pirkimų veiklai), pavyzdžiui, CPO.lt.
Pirkimo-pardavimo sutartis - šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.
ESTT praktikoje darbų pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka išplėtota konstatuojant, kad tokia sutartis vertinama atsižvelgiant į darbo rezultato ekonominę ir techninę funkciją. Tuo atveju, jei atitinkamas darbų rezultatas užtikrina ar gali užtikrinti atskirą ekonominę ar techninę funkciją, sutartis yra laikoma darbų pirkimo-pardavimo sutartimi. Priešingu atveju, sutartis yra laikoma paslaugų ar prekių pirkimo-pardavimo sutartimi.
Projekto konkursas - procedūra, kai perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos).
Perkant darbus - pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiojo subjekto reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu.
Paslaugų teikimo sutarties sąlygos
Paslaugos suteikiamos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po to, kai Klientas pateikia Paslaugų teikėjui visus Paslaugų teikimui reikalingus dokumentus ir / ar informaciją. Paslaugų teikėjas turi teisę teikti Paslaugas pats tiesiogiai (per savo narius ir / ar kitus specialistus) arba pasitelkti bet kuriuos kitus trečiuosius asmenis.
Klientas privalo bendradarbiauti su Paslaugų teikėju, suteikti visą Paslaugų teikimui reikalingą informaciją, dokumentus, žinomus duomenis. Jei kokia nors informacija, žinomi duomenys ar turimi dokumentai pateikti nebuvo, yra laikoma, kad jie neegzistuoja.
Jei Šalys Specialiosiose sąlygose susitaria dėl fiksuotos Paslaugų kainos ar maksimalaus atlygio dydžio konkretaus Projekto vykdymui, Šalys supranta, jog jie yra apskaičiuoti, be kita ko, remiantis prielaida, kad visi reikalingi dokumentai ir/ar informacija apie Projektą yra išsamūs, teisingi bei Kliento laiku pateikti, nebent būtų susitarta kitaip. Paslaugas teikiančių specialistų valandiniai įkainiai gali būti keičiami įspėjus Klientą prieš 1 (vieną) mėnesį.
Klientas turi teisę raštu teikti pretenzijas dėl Paslaugų ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sąskaitos už suteiktas Paslaugas pateikimo Klientui dienos. Klientas įsipareigoja apmokėti gautas sąskaitas per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo jų pateikimo. Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc.
Be Paslaugų kainos ir Eksperto išlaidų, Klientas taip pat įsipareigoja Paslaugų teikėjui kompensuoti šias su Paslaugų teikimu susijusias išlaidas: kurjerių, pašto, informacijos gavimo ir rinkimo, dokumentų įforminimo, transporto, tarptautinių telefoninių pokalbių išlaidas, išlaidas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, notarines, antstolių, valstybės ir/ar savivaldybės rinkliavas, vertimo išlaidas, užsienio kelionių, apgyvendinimo išlaidas, kurios reikalingos tinkamai suteikti Paslaugas, taip pat kitas išlaidas, kurios gali kilti teikiant Paslaugas.
Jeigu aiškiai raštu nėra sutarta kitaip, visos intelektinės nuosavybės teisės, atsiradusios teikiant Paslaugas, priklauso Paslaugų teikėjui. Paslaugų teikėjas neperleidžia savo intelektinės nuosavybės teisių.
Paslaugų teikėjas įsipareigoja tinkamai saugoti informaciją, kurią Klientas pateikia kaip konfidencialią. Klientas įsipareigoja Paslaugų neperduoti ar kitaip neatskleisti Paslaugų turinio tretiesiems asmenims be Paslaugų teikėjo rašytinio sutikimo, išskyrus Klientą kontroliuojantiems asmenims.
Nuostolių (žalos) atlyginimas negali viršyti dvigubo atlygio, kurį Paslaugų teikėjas gavo iš Kliento už Paslaugų teikimą konkrečiame Projekte per ne ilgesnį nei 1 (vienerių) metų laikotarpį, išskyrus atvejus, kai žala yra padaryta dėl Paslaugų teikėjo tyčios ar didelio neatsargumo. Paslaugų teikėjas atlygins tik tiesioginius ir tik Kliento patirtus nuostolius.
Šalys negali perduoti trečiajam asmeniui iš Sutarties kilusių teisių ar pareigų, išskyrus, kai teisės ir pareigos dėl struktūrinių pakeitimų perleidžiamos atitinkamo juridinio asmens teisių perėmėjui. Paslaugų teikėjas turi teisę bet kada keisti Bendrąsias paslaugų teikimo sąlygas. Bet kuri Šalis gali nutraukti šią Sutartį, įspėjusi apie tai kitą Šalį prieš 1 (vieną) mėnesį, išskyrus atvejus, kai Paslaugų teikėjas pagal taikytinus įstatymus privalo nutraukti Sutartį nedelsiant.
Sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Klientui su Paslaugų teikėju pasirašius keletą sutarčių dėl Paslaugų teikimo, galioja vėliausiai pasirašyta sutartis, nebent Šalys aiškiai raštu susitaria kitaip.