Ar pelėsis yra buto defektas: ką reikia žinoti pirkėjui?

Nekilnojamasis turtas gali būti įsigytas sudarius pirkimo - pardavimo, dovanojimo, rangos ar kitą civilinę sutartį. Sudaryto sandorio pobūdis turės įtakos nekilnojamąjį turtą įgijusio asmens teisėms tuo atveju, kai paaiškėja, jog įgytas nekilnojamasis turtas yra su trūkumais.

Nekilnojamojo turto trūkumai

Butas, namas ar kitas nekilnojamasis turtas, kaip ir bet koks kitas įsigytas daiktas, gali turėti trūkumų. Šie trūkumai gali būti:

• Objektyvaus pobūdžio - kaip tam tikri objektyviai egzistuojantys nekilnojamojo turto defektai.
• Subjektyvaus pobūdžio - kai įsigytas nekilnojamasis turtas neatitinka pirkėjo lūkesčių dėl turto savybių, kurias nurodė pats pardavėjas arba kurių pagrįstai tikėjosi pirkėjas.

Teismų praktikoje dažniausiai bylinėjamasi dėl objektyvių nekilnojamojo turto trūkumų. Pavyzdžiui, dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, netinkamai parinktų statybinių medžiagų ar nefunkcionuojančios įrangos, kai įsigydamas butą ar namą pirkėjas šių trūkumų nepastebėjo ir apie juos nežinojo.

Praktiniai pavyzdžiai iš teismų praktikos

Vienas iš teismų praktikoje realiai nagrinėtų atvejų - kai šeima nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Pilnai jį įsirengus ir pradėjus jame gyventi, grindyse pastebėtas pelėsis. Paaiškėjo, kad namo statybai buvo panaudoti seni rąstai, užkrėsti naminiu grybu, ko pasėkoje jis išplito į namo grindis ir sienas. Teismai nusprendė, kad trūkumai negalėjo būti pastebėti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl pirkėjui priteisė trūkumų šalinimo išlaidas.

Kitas teisme nagrinėtos bylos atvejis - kai šeima nusipirko gyvenimui sodo namą, nežinodami, kad jo nuotekų surinkimo sistema įrengta netinkamai. Kilus poreikiui šią sistemą perdaryti, pirkėjai pateikė ieškinį pardavėjui dėl papildomų išlaidų atlyginimo.

Ir dar vienas pavyzdys - pirkėjas nusipirko nebaigtą statyti butą. Baigęs jį įsirengti ir pradėjęs jame gyventi, pastebėjo, kad bute kaupiasi nuolatinė drėgmė, pelėsis susidarydavo netgi ant užuolaidų ir lovų čiužinių. Teismai konstatavo, kad buto iš esmės negalima naudoti pagal paskirtį, trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų didelę buto kainos dalį, todėl pirkėjo prašymu nutraukė pirkimo - pardavimo sutartį ir taikė restituciją - butą grąžino pardavėjui, o pirkėjui priteisė visą sutarties kainą.

Bylos dėl subjektyvių nekilnojamojo turto trūkumų gerokai retesnės dėl sunkesnio įrodinėjimo proceso įrodinėjant nekilnojamojo turto trūkumus. Vienas dažnesnių praktikoje sutinkamų subjektyvių trūkumų atvejų - kai perkamas dar galutinai nepastatytas butas ar namas. Tokiais atvejais pirkėjo lūkesčiai neretai būna nulemti nekilnojamojo turto skelbime pateiktų aprašymų bei vizualizacijų, kas realybėje būna neišpildoma arba išpildoma visai kitaip.

Civilinis kodeksas nekilnojamojo turto pirkėjui suteikia tokias teises:

• Reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
• Prisiteisti nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidas;
• Prašyti teismo tvarka nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, susigrąžinant visą už turtą sumokėtą pinigų sumą.

Pirkėjas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau nėra visiškai laisvas. Civiliniame kodekse ir teismų praktikoje yra „išgryninti“ tam tikri apribojimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis savo teisių gynimo būdą. Pavyzdžiui, pirkimo kainos sumažinimas taikomas tais atvejais, kai nustatyti būsto trūkumai nėra esminiai, be to, dažniau tais atvejais, kai trūkumų nėra galima pašalinti.

Trūkumų šalinimo išlaidos, kaip teisių gynimo būdas, paprastai taip pat taikomas nustačius neesminius trūkumus, tačiau kuriuos galima pašalinti. Tuo tarpu paskutinis teisių gynimo būdas - pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucija, taikomi nustačius esminius nekilnojamojo daikto trūkumus, kartais netgi tokius, dėl kurių nekilnojamasis turtas negali būti normaliai naudojamas pagal paskirtį arba, kai jo trūkumų šalinimo išlaidos sudaro ženklią sumą.

Kaip išvengti problemų perkant būstą?

Visų pirma, atidžiai rinktis nekilnojamąjį turtą, tinkamai jį apžiūrėti ir raštu išsakyti pardavėjui lūkesčius dėl turto. Teisme sunkiai pavyks laimėti, jei prieš sudarant sutartį nekilnojamasis turtas net nebuvo normaliai apžiūrėtas. Pardavėjas greičiausiai neatsakys už trūkumus, jeigu šie pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Nėra reikalaujama perkamą būstą būtinai apžiūrėti su tam tikru statybos specialistu, tačiau teisme pirkėjui visada bus taikomas „protingo ir atidaus pirkėjo standartas“, kuris kiekvienu atveju bus individualus ir gali priklausyti nuo pirkėjo amžiaus, patyrimo, išsilavinimo, kartais netgi darbo pobūdžio.

Antra, tinkamai pasiruošti pretenzijai ir reikalavimui teisme. Tokio pobūdžio ginčuose dažniausiai nebus apsieinama be specialistų išvadų, o teisme - be teismo ekspertizės, kuri padėtų nustatyti pirkėjo įsigyto nekilnojamojo daikto trūkumus ir įvertinti jų šalinimo išlaidų kainą, taip pat nustatyti ir tai, ar daikto trūkumų nebuvo galima pastebėti pirkėjui normaliai apžiūrint turtą. Teismo ekspertizėms teismai linkę suteikti didesnę įrodomąją galią, tad bylos rezultatas labai gali priklausyti nuo to, ką ekspertizės akte nurodys ir apskaičiuos teismo ekspertas.

Kalbant apie trūkumų šalinimo išlaidų dydį, jį galima grįsti ne tik specialistų išvadomis, sąmatomis, bet ir realiai patirtomis išlaidomis. Tai tinka, kai nenorima su būsto trūkumais gyventi dar keletą metų. Žinoma, prieš trūkumus pašalinant, turi būti užfiksuoti ir maksimaliai surinkti visi įrodymai tiek dėl buto ar namo trūkumų, tiek dėl jiems pašalinti patirtų išlaidų.

Trečia, teisingai pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Kaip minėta, nors civilinis kodeksas tiksliai neriboja pirkėjo pasirinkimo dėl teisių gynimo būdo, teismų praktikoje yra išgryninti tam tikri kriterijai. Tad teisių gynimo būdą reikėtų rinktis atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus nurodymus. Neteisingai pasirinkus teisių gynimo būdą, teismas ieškinį gali ir visiškai atmesti.

Ketvirta, protingai apibrėžti reikalavimo sumą. Konkrečiuose teismų praktikos pavyzdžiuose dažnai matyti, kad net laimėjus bylą, teismo priteista suma gerokai skiriasi nuo prašytos priteisti sumos. Praktikoje tai gali reikšti nusivylimą teoriniu bylos laimėjimu, nes priteisus ne visą prašytą sumą, bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbai, žyminiam mokesčiui, ekspertizėms ir pan.) šalims skirstomos proporcingai. Pavyzdžiui, jeigu priteisiama tik pusė prašytos sumos, bylinėjimosi išlaidų taip pat priteisiama tik pusė. Be to, tokiu pačiu procentu tenka atlyginti ir kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tad „išpūsti“ reikalavimo sumos tikrai neverta.

Penkta, pasirinkti byloje tinkamą atsakovą - subjektą, kuris turi atsakyti pagal pareikštą reikalavimą. Dažnu atveju tai bus nekilnojamojo turto pardavėjas, tačiau tam tikrais atvejais reikalavimą tikslingiau reikšti ne pardavėjui (arba ne tik jam), bet, pavyzdžiui, konkrečius darbus atlikusiam rangovui.

Turėkite omenyje, kad ieškinį dėl įsigyto buto ar namo trūkumų pardavėjui galima reikšti įsigijus tiek naują, tiek ir seniai pastatytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat - tiek tuo atveju, kai pats pardavėjas žinojo apie trūkumus, tiek jei apie juos nežinojo. Kiekvienu atveju situacija teisme būtų vertinama individualiai.

Ieškinį teisme dėl nekilnojamojo turto trūkumų reikėtų pareikšti per dvejus metus nuo sužinojimo apie juos dienos.

Pelėsis: kas tai ir kodėl jis atsiranda?

Pelėsiai, tai siūliniai grybai, kurie augina sporas, šių dėka vyksta jų reprodukcija. Pelėsio augimą sąlygoja trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė (daugiau kaip 60 proc.), temperatūra (geriausia +25-30˚C), maisto medžiagos. Idealios sąlygos pelėsiui augti susidaro tuomet kai ant paviršių kondensuojasi drėgmė. Didžiausias vandens garų šaltinis yra žmogus, jo iškvepiamas oras ir prakaitavimas. Patalpoje gyvenančių žmonių skaičius gali būti vienas iš garų susidarymo veiksnių.

Drėgnose patalpose sporų koncentracija padidėja tūkstantį kartų ir tuo pačiu patalpoms suteikia specifinį kvapą. Pelėsiai gali augti ant įvairių medžiagų, tokių kaip mediena, popierius, sienų apmušalai, tinkas, dažai ar lakas. Padidėjus drėgmei (virš 60 proc.) jie gali augti net ant tų medžiagų, kurios nėra jų maisto medžiagų šaltinis, pvz.; stiklas. Daugelio pelėsių rūšių vystymuisi reikalinga +20- +30 ˚C aplinkos temperatūra, bet yra rūšių, kurios auga itin žemoje temperatūroje.

Įrodyta, jog pelėsių gaminamos nuodingos medžiagos - toksinai, gali pažeisti beveik visas žmonių ir gyvūnų organizmo sistemas. Kai gyvenamojoje aplinkoje susikaupia didelė toksinų koncentracija - jie gali tapti sunkių ligų (alergijos, bronchinės astmos), kvėpavimo takų uždegimo viena priežasčių. Daugiau kaip 36 mln. žmonių kenčia nuo liaudyje gerai žinomos „šienligės“, kurios daugeliu atvejų pagrindinė priežastis - alergizuojantis pelėsis.

Pastebėta, kad pelėsio poveikis sveikatai ne visiems žmonėms vienodas. Vieniems pelėsis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti labai rimtus sveikatos pažeidimus. Trumpalaikis pelėsio poveikis dažniausiai gali pasireikšti: galvos skausmais, nuovargiu, nerviniu dirglumu, peršalimo simptomais (akių ašarojimu, sloga, kosuliu), infekcijomis, astmos priepuoliais ir kt. Jei žmogus jautrus pelėsiui, tai minėtus simptomus gali jausti ištisus metus, nes pelėsio sporos atsparios šalčiui.

Pelėsiai neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus, bet pakliuvę su maistu į žarnyną, gali pakenkti ir virškinimo sistemai. Nepakankamai vėdinamos bei didelę drėgmę turinčios patalpos - tai „komforto“ aplinka augti pelėsiui, kuris plinta ant sienų, ypač tose vietose kur baldai prispausti prie jų ir necirkuliuoja oras, auga ant lubų, aplink langus.

Pelėsio susidarymui ir augimui turi įtakos ir pastato charakteristika, jo nepriežiūra - tai nesandarios pastato siūlės, sienų konstrukcijų defektai, netvarkingi lietvamzdžiai. Drėgmės sumažinimas aplinkoje - tai geriausia pelėsių kontrolė.

Nedidelius pelėsio plotus galime tvarkyti ir patys, bet didelių pelėsių vietų naikinimą rekomenduojama palikti specialistams, nes netinkamai elgiantis naikinant pelėsį, galime sukelti didelių problemų sveikatos bei gyvenamosios aplinkos požiūriu.

Pelėsį galime šalinti mechaniniu būdu. Pirmiausia pelėsį būtina pašalinti nuvalant jį kietu metaliniu šepečiu, nugremžiant, nuskutant. Vonioje ar duše tarp plytelių esantį pelėsį galime išvalyti baliklio skiediniu supurškus pažeistas vietas ir palikus 15 min. Geriausias būdas kovojant su pelėsių dauginimusi yra vėdinimas bei drėgmės pertekliaus šalinimas. Patalpas būtina vėdinti keliskart per dieną, ypatingai virtuvę. Kad vonioje ar duše nepelytų sienos, patariama palikti praviras duris garams ir šilumai sklaidytis. Gyvenamosios patalpos oro temperatūra turi būti tarp 18-20˚C, santykinė drėgmė nuo 40 iki 60 procentų, santykinis oro judėjimo greitis iki 0,3 m/s.

Naujos statybos būstas: loterija?

Žiūrint viešinamas Lietuvos teismų bylas, galima rasti ne vieną, kurioje nagrinėjami ginčai tarp būsto pirkėjų ir statytojų dėl nekokybiškai pastatytų namų. „Pradėjęs gyventi įsigytame bute, po kurio laiko pradėjo jausti itin didelę drėgmę, patalpose pasirodė drėgmės pėdsakų, ant langų, lubose ir kitose buto vietose atsirado pelėsis, supelijo baldai, užuolaidos, namų apyvokos daiktai“, - rašoma iki Lietuvos Aukščiausioje Teismo nukeliavusioje byloje, kurioje žmogui pavyko iš bendrovės išsireikalauti, kad jam būtų grąžinti pinigai už nekokybišką butą.

Deja, panašios problemos nėra vienetinės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praėjusiais metais gavo 156 skundus dėl blogos statybos darbų ar statinio elementų kokybės. Ekspertai pripažįsta, kad statybos broko kartas nuo karto pasitaiko, o nuo jo apsisaugoti - labai sudėtinga.

„Kauno NT“ brokerė Aušra Žukauskaitė pripažįsta, kas pirkdamas butą naujos statybos name dalyvauji loterijoje. „Aišku, kad dalis naujos statybos namų yra padaryta nekokybiškai. Nes stato greitai ir stengiasi kuo pigiau, tai yra normalu. Yra broko. Žmonės nusiperka, pagyvena penkis metus, pradeda skilti sienos, išlenda tas ar anas.

Optimalus variantas - pirkti namą, kuris prastovėjęs penkis metus. Bet reikia žiūrėti, kodėl jis stovi. Jei geroje vietoje, kokybiškas, kodėl jis neparduotas? Gal kas su juo negerai. Į pastatytą namą neįlysi. Tu gali atsivežti specialistą, kuris gali pabandyti apžiūrėti. Bet nepamatysi, kokios medžiagos naudotos viduje, kokia padaryta pamatų konstrukcija“, - aiškina A. Žukauskaitė.

Nekilnojamojo turto agentūros „Agatėja“ vadybininkė Janina Ubartienė aiškina, kad butai naujuose namuose turi daugybę privalumų, jie erdvesni, šiuolaikiškesni, juose maloniau gyventi. Vis dėlto ji įvardino, kad bent jau Klaipėdoje su naujos statybos butais egzistuoja problema - statytojai stengiasi taupyti ir statyti kuo pigiau, dėl šios priežasties nemaža dalis pastatų yra nekokybiški.

„Dažnai nusiperka naujos statybos butą, šalta, kažkur prapučia, statytojas bankrutavęs, skųstis nebėra kam, brokus taisyti nėra kam. Klaipėdoje žmonės nusivylę nauja statyba. Pati, kai rinkausi butą, nors turėjau galimybę pirkti naujos, bet rinkausi senos statybos. Kolegė gyveno naujos statybos name, kur pūsdavo pro langus, kad net ledai formuodavosi ant palangių, mokėjo už šildymą ne ką mažiau nei senos statybos bute. Jeigu jie būtų kokybiški, tada nauja statyba būtų privalumas“, - sako J. Ubartienė.

Kaip apsidrausti perkant naujos statybos būstą?

Civiliniame kodekse (CK) yra nurodyti garantiniai terminai, per kuriuos būstą įsigijęs žmogus gali kreiptis į vystytoją dėl statybų broko. Garantiniai terminai rangos darbams:

• 5 metų garantija taikoma visiems matomiems statinio elementams - sienoms, grindims, stogui ir pan.
• 10 metų garantija taikoma paslėptiems statinio elementams.
• 20 metų garantija taikoma esant tyčia paslėptiems defektams.

Tokie patys garantiniai terminai taikomi ir vidaus apdailos darbams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nevertėtų painioti statinio dalims, konstrukcijoms bei atskirai bute montuojamai įrangai taikomos garantijos termino. 2 metų garantija taikoma atskiriems gaminiams ir įrenginiams - stiklo paketams, liftams, rekuperatoriams, skaitikliams, durims, kitiems montuojamiems įrenginiams. Tikslus garantinis terminas priklauso nuo gamintojo suteiktos garantijos, kuri gali būti ir ilgesnė nei 2 metai.

Tiesa, šioje vietoje nėra garantijos, kad CK apsaugos pirkėjus nuo broko. Pirma grėsmė, kurią akcentuoja ekspertai - vystytojo bankrotas. Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad tokie atvejai, kai vystytojas bankrutuoja ir atlyginti nuostolių nebėra kam, buvo dažni krizės metais.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia neturintis statistikos, kiek statybos broko atsiranda naujuose namuose, nes įmonės nelinkusios viešinti tokios informacijos. Pašnekovas taip pat patikino, kad dažniausiai įmonės sutinka geranoriškai spręsti kilusias problemas.

Vis dėlto pašnekovas stebisi, kad kai kurie brokeriai kalba apie nekokybiškus naujos statybos namus. Jo teigimu, šiais laikais daugiabučių statybos yra labai griežtai prižiūrimos, o naudojamos medžiagos ir statybos technologijos gerokai patobulėjusios.

„Bet tikras viskuo negali būti. Brokas pasitaiko ir patys statytojai, vystytojai, projektuotojai, architektai draudžia savo civilinę atsakomybę, nes niekas nėra apsaugoti nuo „force majeure“ situacijų“, - sako M. Statulevičius.

Pašnekovo teigimu, prieš perkant būstą visada reikia labai atidžiai pasidomėti pardavėjo istorija, sužinoti, ar šis yra patikimas. „Ar pardavėjas užtikrina statybos garantiją. Kas ją užtikrina, ar jis pats, ar rangovas. Kokia yra pardavėjo istorija jau vykdant priežiūros darbus. Reikia pasižiūrėti, pasiieškoti viešos informacijos forumuose, portaluose. Pavyzdžiui, pirmieji kvartalo gyventojai turi atsiliepimų, iš to galima susidaryti įspūdį“, - sako M. Statulevičius.

„RE/MAX Lietuva“ vyresnysis nekilnojamojo turto konsultantas Tadas Račkauskas sako, kad paskutiniu metu Vilniuje retai kyla problemų dėl pasirodančio statybos broko. Vis dėlto, šis kartais pasitaiko, todėl ekspertas rekomenduoja nusiteikusiems pirkti būstą visada jį apžiūrėti kartu su nepriklausomu statybos ekspertu, o jei šis - per brangus, kreiptis į pažįstamą statybų inžinierių, kuris turėtų pakankamai patirties ir galėtų įvertinti būsto techninius aspektus: būsto konstrukcijų būklę, vidaus ir išorės apdailos kokybę, inžinerines sistemas.

„Jeigu pirkėjai nusprendžia būstą pirkti pasikliaudami tik savo nuomone - gali suskubėti, daryti sprendimą vadovaujantis tik emocijomis bei ilgai rinkęsi nusipirkti nekokybišką būstą. Statybinių žinių neturintys žmonės, kurie perka būstą pirmą kartą gyvenime, tikrai nepamatys tikrojo statybinio broko, gudriai maskuojamų defektų. Tą pasakius, specialistui tai bus akivaizdu.

Dažnai į detales linkę pirkėjai labiausiai susikoncentruoja į labiausiai matomą, vadinamąjį kosmetinį sluoksnį - pastebi kad ir patrupėjusį tinką, kuris jokio rimto broko galimai nereiškia. Apie fundamentalius statybos brokus tai nebyloja. Rimčiausi brokai, kad ir dažniausiai pasitaikantis netinkamas angokraščių apšiltinimas, dėl kurio gali rasoti, pelyti palangės - nėra labai lengvai pastebimi pirkėjų, neturinčių patirties statybų sektoriuje“, - sako T. Račkauskas.

A. Žukauskaitės teigimu, labai daug dėmesio reikia skirti tam, ant kokio grunto statomas namas ir kokie pamatai naudojami, nes sienos dažniausiai skyla, kai namas susiguli ir pamatai nusėda. M. Statulevičius priduria, kad taip pat reikėtų nepagailėti pinigų ir teisininkui, kuris atidžiai peržiūrėtų būsto pirkimo sutartį ir atkreiptų dėmesį į garantinius terminus ir kitus dalykus.

Tiesa, pašnekovas pabrėžia, kad kartais buto trūkumai atsiranda ir dėl pačio pirkėjo neatsakingumo. „Nemažai statytojų pateikia „buto pasus“, dokumentaciją, kaip reikia gyventi tame bute ir jį valdyti. Kaip reguliuoti šildymą, kaip palaikyti tinkamą oro kokybę bute, kas kiek laiko atlikti inžinerinių sistemų techninį aptarnavimą. Kartais kyla ginčų, kai vystytojas pateikia tokią informaciją, klientas susipažįsta su ja, pasirašo pas notarą, kad jis jų laikysis. Bet tada padeda pasą ir jį pamiršta, tuomet pradeda atsirasti tam tikri defektai, rasoti langai ir taip toliau. Bet jei pats nesilaikai tų reikalavimų, tai turbūt reikėtų kaltinti pirmiausia save, o ne statytoją. Bet žmonės linkę eiti lengvesniu keliu ir nepripažinti“, - sako M. Statulevičius.

Ką daryti, jei rangos paslaugos suteiktos nekokybiškai?

Vidaus apdailos darbų rezultato priėmimo metu arba naudojimo metu nustačius darbų trūkumus, turite teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šių reikalavimų:

• reikalauti rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą,
• atitinkamai sumažinti darbų kainą,
• atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu rangovas per papildomai suteiktą terminą jų nepašalino.

Paaiškėjus defektams, visais atvejais rekomenduotina apie juos kuo skubiau raštu pranešti būsto pardavėjui (vystytojui, iš kurio įsigytas butas) ir rangovui, atlikusiam rangos darbus bute, bei išdėstyti vieną iš aukščiau nurodytų savo pažeistų teisių gynimo būdų. Delsti informuoti apie atsiradusius defektus ar juos šalinti patiems, prieš tai neįspėjus rangovo ar vystytojo, nerekomenduotina, nes galite prarasti galimybę įrodyti tokių defektų egzistavimą ir (ar) kaltę dėl atsiradusių defektų.

Taip pat informavimo apie pastebėtus defektus momentas yra svarbus ir ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų pareiškimui. Ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas.

Siekiant, kad būsto pirkėjo pažeisti interesai būtų apginti, visuomet tikslinga prieš atliekant būste darbus išsiaiškinti visas darbams atlikti reikšmingas sąlygas ir aplinkybes, perduoti su būstu ir jo įrengimu susijusius dokumentus rangovui, apžiūrėti atliktus rangos darbus, patikrinti jų kokybę (jeigu tai įmanoma), dėl ko būtų užtikrintas garantinių terminų taikymas atliktiems rangos darbams. Tai ypač svarbu, kai rangos darbus būste atlieka skirtingi rangovai.

Garantiniai terminai rangos darbams:

tags: #ar #pelezis #yra #buto #defektas