Ar pirkimo kvitai gali būti rūšiuojami perdirbimui? Tvarumo iniciatyvos Lietuvoje

Šiuolaikinėms degalinėms nebepakanka būti tiesiog vietomis, kuriose keliautojai prisipila degalų ir vyksta toliau.

Tai patvirtina ir degalinių tinko „Viada LT“ Maitinimo paslaugų vystymo skyriaus vadovas Artūras Kareckas, teigdamas, kad įmonė 40 proc. „Jau seniai klientai į degalines užsuka ne tik įsipilti degalų. Įpratę prie greito gyvenimo tempo čia jie ir pusryčiauja, ir ilsisi ilgesnių kelionių metu, specialiai užsuka mėgstamos kavos puodeliui. Tad tikrai stengiamės, kad mūsų degalinių parduotuvėse sau tinkančių užkandžių rastų kiekvienas“, - sako A.

„Viada LT“ iniciatyvos tvarumui

Įmonių grupė ir toliau sparčiai rekonstruoja senesnes, daug energijos resursų naudojančias degalines. Būtina paminėti, kad degalinėms aprūpinti perkama tik „žalioji“ energija, o iki 2030 m. Visame degalinių tinkle (128 degalinėse Lietuvoje ir 78 degalinėse Latvijoje) veikia bendra atliekų ir perdirbimui atiduodamų antrinių žaliavų apskaita bei atliekų apskaitos registras. Rūšiuojamos ir negyvūlinės kilmės atliekos, kurias tvarkančios įmonės perduoda ūkiams arba kompostuoti.

Be plastiko atsisakymo, siekiama, kad būtų naudojama kuo mažiau popieriaus. 2021 m. galima atsiskaityti už paslaugas degalinėse, o pirkimo kvitas suformuojamas taip pat programėlėje. Šiam procesui visiškai nenaudojamas popierius. Klientui sutikus, po apsipirkimo kvitas bus siunčiamas el. paštu. naudojimas būtų kuo mažesnis „Viada LT“ klientams siunčia elektronines sąskaitas - faktūras, to paties prašoma ir iš partnerių ar tiekėjų. Dokumentų pasirašymas vyksta elektroniniu būdu. Įdiegus sistemą ženkliai sumažinome popieriaus sunaudojimą.

Artimiausiu metu planuojame minimizuoti kasos kvito spausdinimą. 2020 m. pristatėme aplinkai draugiškus puodelius, pagamintus iš popieriaus, kurie gali būti rūšiuojami su popieriumi bei perdirbami.

„Viada“ naudojami biodegalai išskiria į aplinką CO2 iki 72% mažiau lyginant su mineraliniais degalais. Kadangi šiuo metu Viada degalinėse parduodamame dyzeline biodegalų dalis sudaro 7 %, benzine iki 10 %, bendras CO2 išmetimų sumažėjimas sudaro apie 6,5 % lyginant su įprastais mineraliniais degalais. Planuojama, kad iki 2030 m. UAB Viada LT tiekdama rinkoje naftos produktus su tvariais biodegalais ir atsižvelgdama į keliamus tikslus ir galimybes jau 2022-2023 m. planuoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų -ŠESD- daugiau kaip 56 tūkst.

Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Viada LT“ pradeda prekybą biometanu - iš vietinių organinių atliekų gaminamomis dujomis. Artimiausiu metu biometanu bus prekiaujama keturiose „Viada“ degalinėse, o ilgainiui tinklą planuojama plėsti. Pirmosios suslėgtų gamtinių dujų (CNG) stotelės, kuriose tiekiamas biometanas, jau pradėjo veikti „Viada“ degalinėse Šilagalio kaime prie Panevėžio aplinkkelio bei Kumpių kaime (Kauno r.). Artimiausiu metu planuojama atidaryti dar dvi biometano stoteles - Kaune (Biruliškių pl.).

Plečiantis užpildymo infrastruktūrai bei atsirandant valstybės skatinimui, šie degalai tampa vis patrauklesne alternatyva sunkiajam transportui. Pasak bendrovės vadovo, vis daugiau krovinių ir keleivių pervežimo kompanijų siekia žalinti savo autoparką.

Biometaną „Viadai“ tieks Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Tube Green“ - viena didžiausių biometano gamintojų Europoje, per metus pagaminanti 100 tūkst. MWh biometano. Pasak „Tube Green“ vadovo, didžiųjų degalinių tinklų sprendimas investuoti į biometano užpylimo infrastruktūrą siunčia aiškų ir pozityvų signalą visam pervežimo sektoriui - tiek vežėjams, tiek savivaldybėms, kad biometanas yra ekonomiškai atsiperkanti degalų rūšis.

Naujas biometanu varomas sunkvežimis kainuoja maždaug 10 proc. daugiau nei dyzelinis, tačiau šis skirtumas atsiperka dėl reikšmingo aplinkosauginio efekto - toks automobilis per metus išmeta 80-90 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, biometanu varomi sunkvežimiai yra tylesni, todėl mažina garso taršą, o nauji, pažangūs varikliai leidžia sutaupyti apie 5 proc. degalų.

Kaip ir pernai, ketinama plėsti turimų saulės elektrinių pajėgumus. Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 83 tokias elektrines, kurių bendra galia - 2,5 MW.

2024 m. bendrovė tęsė aktyvią tinklo plėtrą ir modernizaciją - buvo rekonstruotos 5 degalinės Telšiuose, Kaune, Dotnuvoje, Kretingoje bei 10 plovyklų. Taip pat atidarytos 2 naujos degalinės bei 4 naujos savitarnos plovyklos. Bendros įmonės ir partnerių investicijos šiems projektams siekė 12,64 mln. eurų.

„Viada LT“ pasiekimai 2024 metais

Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Viada LT“ 2024 metais sėkmingai stiprino savo pozicijas šalies rinkoje. Pajamos iš parduodamų prekių ir paslaugų augo 7 proc. iki 110,9 mln. eurų, o 132 tinklo degalines aplankė 3 proc. daugiau klientų (28,4 mln.) nei 2023 m. Išskirtinis pardavimų augimas matomas maisto produktų bei kavos gėrimų segmente - jis augo net 14 proc. ir pasiekė 26 mln. eurų.

Iš viso per 2024 m. bendrovė gavo 926,4 mln. eurų pajamų - 3 proc. daugiau nei 2023 m. Jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 11,19 mln. eurų - 32 proc. daugiau nei 2023 m. Bendrovė taip pat į valstybės biudžetą sumokėjo net 24 proc. daugiau mokesčių, t. y. 202,406 mln. eurų.

Per 2024 m. bendrovės degalinių tinkle iš viso parduota 794 mln. litrų degalų - 4 proc. daugiau nei 2023 m., o mažmeninės prekybos segmento dalis išliko dominuojanti ir sudarė beveik 69 proc.

Aktyviai plėstas ir maisto bei gėrimų asortimentas. 2024 m. bandelių pardavimai išaugo beveik 30 proc., savos gamybos sumuštinių - 20 proc., o salotų - daugiau nei dvigubai.

Viena iš priemonių, kuri ženkliai prisidėjo prie šio tikslo - mobilioji programėlė ir lojalumo programa. Kaip teigia L. V. Karlavičius, fizinės lojalumo kortelės ir programėlė vienija daugiau nei 1 milijoną vartotojų. Per 2024 m. kavos puodelių, 152 tūkst. dešrainių ir 65 tūkst. automobilių plovimų. Virtualią nuolaidų kortelę renkasi jau daugiau kaip 50 proc. klientų.

Lyčių lygybė ir socialinis įsitraukimas

Viadoje lyčių lygybė, socialinio įsitraukimo ir nediskriminavimo principai - tai pagrindinės vertybės, įtvirtinančios mūsų įmonės kultūrą ir įsipareigojimus tiek darbuotojams, tiek partneriams. „Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos“ tyrimas liudija mūsų ilgalaikį įsipareigojimą kurti darbo aplinką, kurioje visi darbuotojai gali jaustis įvertinti ir turėti vienodas galimybes tobulėti. Šie rezultatai - tai paskata mums ir toliau stiprinti įvairovės ir įtraukties iniciatyvas.

Kiti prekybos tinklai ir tvarumo iniciatyvos

Pats pirmasis privalomo popierinių pirkimo kvitų spausdinimo atsisakęs prekybos tinklas Lietuvoje - „Rimi“. Jau nuo 2021 metų savitarnos kasose apsiperkantys klientai gali pasirinkti, nori kvito ar ne. Praėjusiais metais šiame prekybos tinkle atsirado ir dar viena naujovė - elektroniniai kvitai.

„Esmė paprasta: klientas gali gauti skaitmeninę čekio versiją, užuot spausdinęs popierinę. Elektroninį kvitą pirkėjas gali gauti savo „Rimi“ paskyroje internete arba „Rimi“ programėlėje“, - portalui lrytas.lt komentavo „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

Prekybos tinklas skaičiuoja, kad nuo 2022-ųjų klientai Baltijos šalyse neatspausdino 19,8 milijono čekių (10 milijonų Lietuvoje, 6,8 milijono Estijoje, ir 3 milijonų Latvijoje), o tai atitinka maždaug 17,4 tonos popieriaus.

„Tvarumas - viena iš strateginių „Rimi“ krypčių, tad nuolat svarstome įvairias aplinkai draugiškas alternatyvas ir stengiamės pirkėjams pasiūlyti tvarius sprendimus“, - sakė E.Krasauskienė.

Negana to, ir atspausdinti, bet išmesti kvitai rūšiuojami - kasininkai turi popieriui skirtas šiukšliadėžes, kur rūšiuoja klientų nepaimtus pirkimo kvitus. Jie vėliau perduodami perdirbimui.

Skaitmeninius pirkimo kvitus vietoje popierinių rinktis jau gali ir prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai.

„Klientai, kurie savo telefone turi „Maximos“ programėlę, joje gali nusistatyti, ar pageidauja popierinio kvito, ar ne ir bet kada šį nustatymą pakeisti. Jei popierinio kvito nepageidauja, skaitmeninis kvitas atsiras jų elektroniniame pašte“, - sakė „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Nuo šių metų rugpjūčio popierinių kvitų nespausdinti galima ir „Iki“ savitarnos kasose.

„Nuolat ieškome būdų, kaip mažinti plastiko, popieriaus naudojimą, o į šiuos procesus įtraukiame ir savo pirkėjus. Praktika rodo, kad turėdami galimybę, jie taip pat renkasi tvaresnį variantą. Taip jau įvyko, pavyzdžiui, su pastebimai sumažėjusiu itin lengvų plastikinių maišelių naudojimu. Tikimės, kad popierinių kvitų atsisakančių pirkėjų dalis taip pat augs“, - aiškino prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Net 67 proc. pirkėjų pasirenka, kad jiems popierinio kvito nereikia. Popierinių kvitų atsisakę pirkėjai savo apsipirkimo istoriją gali stebėti „Iki“ lojalumo programėlėje.

Pašnekovė pridūrė, kad prekybos tinklas mažina popieriaus naudojimą ir kitose srityse: pernai popierines kainų etiketes pakeitė elektroniniu lentynų ženklinimu daugiau nei pusėje šimto parduotuvių. Iki 2024 m. kovo mėnesio pabaigos parduotuvėse bus panaikintos visos popierinės kainų etiketės. Skaičiuojama, kad taip bus sutaupoma apie 125 tonos popieriaus per metus.

Deja, pirkėjų atspausdinti, bet išmesti kvitai čia specialiai rūšiuojami ne visada, kaip ir tie, kuriuos atspausdina ne savitarnos kasose dirbantys pardavėjai - dažnai pirkėjai juos palieka prie kasos, o pardavėjai juos tiesiog išmeta.

Kai kuriuose prekybos tinkluose pasirinkimo nespausdinti kvito nėra. Tarp jų - „Norfa“ bei „Lidl“. Jų atstovai aiškina, kad kol kas privalomo spausdinimo atsisakyti nėra galimybių - galbūt prie to bus prieita tik ateityje.

Visgi ji pridūrė, kad, nors kvitai ir spausdinami, popierius - tvarus, pagamintas iš aplinkai draugiškesnių, sertifikuotų medžiagų.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad seniau parduotuvėse buvo galimybė nespausdinti popierinių kvitų, tačiau ji nepasiteisino, tad naujovės teko atsisakyti.

„Žmonės likdavo be dokumento - kvito - ir kartais keldavo pretenzijas“, - teigė D.Ryliškis.

Tačiau, tikėtina, prie atsisakytos tvarkos „Norfai“ vis tiek teks grįžti. „Šiuo metu testuojame programą, kad žmonės, išmaniajame telefone turintys „Norfos“ programėlę, galėtų nustatyti, kad popierinio kvito jiems nereikia ir kvitas jiems atsirastų telefone. Artimiausiu metu šie dalykai bus visose kasose, gal iš pradžių savitarnos kasose, bet paskui ir kitur. Taip darome dėl visko: ir dėl gamtos, ir dėl energijos taupymo“, - sakė D.Ryliškis.

Jis pridūrė, kad šiuo metu atspausdinti popieriniai kvitai rūšiuojami nėra. „Jiems nėra jokios atskiros šiukšlių dėžės, yra tik bendra šiukšlių dėžė. Paskui įmonės, kurios užsiima utilizavimu, viską sutvarko“, - sakė pašnekovas.

Kol kas Lietuvoje popierinių kvitų atsisakyti gali tik apsiperkantys savitarnos kasose. Jei apsipirksite ne savitarnos, o įprastose kasose, popierinį kvitą gausite - norite jo ar ne. Tačiau gali būti, kad tokia situacija irgi netrukus pasikeis.

„Svarstome, kad popierinių kvitų mūsų pirkėjai galėtų atsisakyti ir reguliariose kasose. Turint „Ačiū“ kortelę ir ją nuskaičius, kvitas atsiras pirkėjo elektroniniame pašte. Mums svarbu nepalikti pirkėjo be kvito, nes jis reikalingas dėl prekių grąžinimo ar garantijos. Juolab kad įstatymas įpareigoja klientui pateikti fiskalinį kvitą“, - kalbėjo ji.

Panašių minčių kyla ir „Iki“ atstovams. „Svarstome ir šį veiksmą. Kol kas yra techninių apribojimų“, - tarė V.Budrienė.

Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų atstovai patikino, kad popierinių kvitų mažinimas - ne vienintelis būdas, kuriuo siekiama tvarumo.

„Tarp svarbiausių bendrovės pasiekimų tvarumo srityje yra tai, kad jau 87 proc. bendrovės sunaudotos energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o 2019-2022 metais pirmos ir antros srities emisijas pavyko sumažinti net 49 proc. Vien 2022 m. į tvarumo projektus investuota 2 mln. eurų. Be to, „Iki“ buvo pirmas iš didžiųjų prekybos tinklų, pradėjęs remti „Maisto banką“, ir iki šiol yra didžiausias jo rėmėjas - pernai „Maisto bankui“ perduotų produktų vertė siekė 6 mln. eurų. Dar 100 tūkst. eurų paaukota kitoms organizacijoms“, - vardijo V.Budrienė.

Šiame prekybos tinkle 14 proc. mažėjo ir bendras energijos vartojimas sumažėjo, energijos intensyvumas - taip pat 14 proc., o elektros energijos vartojimas parduotuvėse - 23 proc. Pasibaigus gaminių galiojimo laikui, prekybos tinklo darbuotojai atliekas surenka iš parduotuvių ir galiausiai jėgainėse šios virsta šilumos, elektros energija, taip pat ekologiškomis trąšomis.

Be to, 2022 m. buvo įgyvendintos dvi svarbios pakuočių iniciatyvos: kaip tvari alternatyva lengviesiems plastikiniams maišeliams, atsirado daugkartiniai vaisių ir daržovių maišeliai, o iš privataus prekių ženklo gaminių buvo pašalinti sunkiai perdirbamo juodojo plastiko padėklai.

„Per metus plastiko suvartojimą sumažinome daugiau nei 300 tonų, pavyzdžiui, 37 tonomis sumažinome plastiko suvartojimą atnaujindami įvairias naudojamas pakuotes (salotų padėklus, šiukšlių maišus, plastikines plėveles ir kt.), o tiesiog pašalinus plastikinį vazonėlį iš šviežių salotų sutaupėme 1 toną plastiko per metus.Taip pat siekiame užtikrinti, kad mūsų naudojamas plastikas būtų lengvai perdirbamas arba jau pagamintas iš perdirbtų medžiagų. Nuo 2021 m. parduotuvėje esantys raudoni pirkinių krepšeliai gaminami iš 85 proc. perdirbto plastiko. Atnaujinome 54 produktų plastikines pakuotes į lengvai perdirbamas, papildomai pakeitėme 33 šviežios mėsos pakuotes iš juodų į skaidrias, kad jas būtų dar lengviau perdirbti. Šiuo metu apie 60 proc. privačios etiketės produktų plastikinių pakuočių Baltijos šalyse yra lengvai perdirbamos“, - teigė E.Krasauskienė.

Be to, „Rimi“ įrengtos ir specialios salelės, kuriose yra galimybė įsigyti iš anksto nesupakuotų arba tik itin lengvai perdirbamose pakuotėse supakuotų švaros ir kūno priežiūros prekių.

Tuo tarpu „Norfos mažmena“ pripažinta energijos taupymo lyderiu. Investavę į inovatyvias idėjas, technologijas ir energijos taupymo sprendimus, bendrovė elektros vartojimą sumažino 25 proc. ir sutaupė lėšų. Vartodama žaliąją energiją, per 2022 metus bendrovė sutaupė 19 742 tonas CO2 emisijos. Tai prilygsta kelionei automobiliu iš Vilniaus į Lisaboną 29 660 kartų.

Lietuva pirmauja Baltijos šalyse

Du trečdaliai didelių ir vidutinių įmonių Lietuvoje jau taiko tvarumo principus savo veikloje, dar maždaug penktadalis tai planuoja pradėti daryti per artimiausius trejus metus, rodo duomenų bei įžvalgų bendrovės „Kantar“ atliktas tyrimas, kurį užsakė verslo bankas „OP Corparate Bank“.

Estijoje apie pusė apklaustų įmonių savo veikloje jau taiko aplinkosaugos, socialinius bei atsakingos vadybos principus, dar trečdalis juos planuoja diegti per artimiausius kelis metus.

Latvijoje kol kas tvarumo principus savo veikloje teigia taikančios kiek daugiau nei trečdalis apklaustų įmonių, kiek mažiau nei pusė yra nusimačiusios tai daryti artimiausiais metais.

„Lietuvos įmonės - akivaizdūs tvarumo lyderiai Baltijos šalyse. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų žino apie tvarumo principus ir patvirtina, kad jų įmonėse yra dirbama šiuo klausimu. Įmonės supranta, kad turi pradėti dirbti kitaip, tad artimiausiais metais matysime dar daugiau investicijų į tvarius sprendimus“, - sakė Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.

Tyrimo duomenys rodo, kad vos 2 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje ir 3 proc. Estijoje neketina tvarumo principų diegti savo veikloje, nors apie juos ir žino. Latvijoje taip atsakė 12 proc.

Apibendrinant, Lietuvos įmonės aktyviai įgyvendina įvairias tvarumo iniciatyvas, įskaitant popierinių kvitų mažinimą, atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, energijos taupymą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Šios pastangos padeda mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skatina tvaresnį verslo modelį.

tags: #ar #pirkimo #kvitai #gali #buti #rusiuojami