Nėštumo testai yra įprasta priemonė, naudojama norint sužinoti, ar moteris laukiasi. Tačiau, po persileidimo, nėštumo testas gali sukelti sumaištį ir nerimą.
Šiame straipsnyje aptarsime nėštumo testų veikimo principus, galimas klaidas ir tai, ką reiškia teigiamas nėštumo testas po persileidimo.
Nėštumo Testų Veikimo Principai
Namų nėštumo testai dažniausiai yra matuokliai, kurie dedami į šlapimo srovę. Jie aptinka žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) šlapime. hCG yra hormonas, kuris gaminamas nėštumo metu. Kai kurie nėštumo testai gali nustatyti hCG labai anksti nėštumo metu.
Kraujyje tiriamas hCG vadinamas beta hCG ir išreiškiamas skaičiais. Nenėščios moters kraujyje hCG neaptinkama. Kraujyje padidėjęs hCG lygmuo nustatomas labai greitai (7 dienos po apvaisinimo, arba savaitė iki galimų mėnesinių). Diagnozės patikslinimui gali prireikti tirti kelis kartus kas 2-3 dienos. Ankstyvame normaliame nėštume hCG skaičius dvigubėja kas dvi-trys dienos, negimdinio nėštumo, gresiančio persileidimo atveju hCG skaičius auga lėčiau.
hCG lygis nėštumo metu (Šaltinis: fertilitysmarts.com)
Galimos Nėštumo Testų Klaidos
Garsūs namų nėštumo testai gali būti labai tikslūs, tačiau jie nėra 100% patikimi. Dėl įvairių priežasčių gali atsirasti klaidingų teigiamų ir neigiamų rezultatų.
Klaidingai Teigiamas Rezultatas
Klaidingai teigiamas rezultatas reiškia, kad testas rodo nėštumą, nors moteris nėra nėščia.
- Cheminis nėštumas: Cheminis nėštumas atsiranda, jei apvaisintas kiaušinėlis negali implantuotis ar augti labai anksti.
- Negimdinis nėštumas: Negimdinis nėštumas atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi už gimdos ribų, dažniausiai kiaušintakyje.
- Nėštumo praradimas: Po persileidimo ar aborto, hCG lygis organizme mažėja lėtai ir gali likti kraujyje bei šlapime iki šešių savaičių po nėštumo pabaigos.
- Vartotojo klaida: Netikslus pakuotės nurodymų laikymasis, per anksti atliktas testas, praskiestas šlapimas arba neteisingas matuoklio laikymas šlapimo srovėje gali lemti klaidingą rezultatą.
- Garavimo linija: Garavimo liniją galima supainioti su teigiamu nėštumo testu. Ji atsiranda, kai šlapimas visiškai išgaruoja ir gali būti sukelta hormoninio lygio, kuris neatspindi nėštumo.
- Vaisingumo vaistai: Vartojant vaisingumo vaistus, kurių sudėtyje yra hCG, testas gali rodyti klaidingai teigiamą rezultatą.
- Sveikatos būklės: Retais atvejais, tam tikros sveikatos būklės gali sukelti klaidingai teigiamą rezultatą.
Klaidingai Neigiamas Rezultatas
Klaidingai neigiamas rezultatas reiškia, kad testas rodo, jog moteris nėra nėščia, nors ji iš tikrųjų yra. Tai gali atsitikti, jei testas atliekamas per anksti nėštumo metu, kai hCG lygis dar nėra pakankamai aukštas, kad būtų aptiktas.
Teigiamas Nėštumo Testas Po Persileidimo
Po persileidimo, teigiamas nėštumo testas gali būti labai emociškai sunkus. Svarbu suprasti, kad tai nebūtinai reiškia, jog moteris vis dar nėščia. Kaip minėta anksčiau, hCG lygis organizme mažėja lėtai ir gali likti kraujyje bei šlapime iki šešių savaičių po nėštumo pabaigos.
Taigi, teigiamas nėštumo testas po persileidimo gali reikšti:
- Liekamasis hCG: Hormonas vis dar yra organizme po persileidimo.
- Naujas nėštumas: Retai, bet įmanoma, kad moteris pastojo iškart po persileidimo, dar neprasidėjus mėnesinėms.
- Trofoblastinė liga: Retais atvejais, teigiamas nėštumo testas gali rodyti trofoblastinę ligą, kuri yra vėžinė būklė, atsirandanti gimdoje po nėštumo.
Ką Daryti Esant Teigiamam Nėštumo Testui Po Persileidimo?
Jei po persileidimo gavote teigiamą nėštumo testo rezultatą, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimą, kad patvirtintų rezultatus ir stebėtų jūsų hCG lygį.
- Kraujo tyrimas (beta hCG): Stebėti hCG lygio mažėjimą. Jei hCG lygis nemažėja arba didėja, tai gali reikšti naują nėštumą arba trofoblastinę ligą.
- Ultragarso tyrimas: Patikrinti, ar gimdoje nėra likusių nėštumo audinių.
Moteris laiko nėštumo testą
Persileidimo Priežastys ir Genetiniai Tyrimai
Apie 15% kliniškai patvirtintų nėštumų baigiasi persileidimais pirmame nėštumo trimestre. Savaiminiai persileidimai gali būti klasifikuojami į kelias grupes:
- Spontaniniai persileidimai: Normaliai besivystantys nėštumai, kurie nutrūksta dėl genetinių veiksnių.
- Nesivystantys nėštumai: Kai nėštumas pradeda vystytis, tačiau sustoja 2-9 nėštumo savaitę ir nutrūksta vėlesniais mėnesiais.
- Anembrionija: Situacija, kai vystosi tik ekstraembrioniniai dangalai, tačiau embrionas neatsiranda.
Pasikartojantys savaiminiai persileidimai yra rimta problema daugeliui šeimų. Mūsų laboratorijoje siūlomi genetiniai persileidimo medžiagos tyrimai, atliekami remiantis kompleksine vaisiaus chromosomų analize, naudojant naujos kartos sekvenavimą (NGS) - metodas leidžiantis detaliai ištirti visų vaisiaus chromosomų struktūrą.
Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas
Genetinio tyrimo metu nustatomi nesubalansuoti chromosomų pokyčiai tiek autosomų (1-22 poros), tiek lytinėse chromosomose (X ir Y). Šis tyrimas padeda nustatyti, ar persileidimo priežastis buvo vaisiaus chromosomų anomalijos. Atsakymas į šį klausimą suteikia galimybę pacientams tiksliau suprasti persileidimo priežastis ir imtis strategijų, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti būsimą nėštumą. Taip pat atliekama kontaminacijos analizė, siekiant atmesti motinos DNR buvimą persileidimo medžiagoje, kas gali įtakoti tyrimo tikslumą.
Vaisiaus kariotipo tyrimas rekomenduojamas šiais atvejais:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai.
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis.
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas.
- Tėvai turi chromosomų pokyčių.
- Atrankos metu nustatytos rizikos.
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Chromosominės Patologijos
Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos - XX arba XY). Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje yra visas chromosomų rinkinys (46 chromosomos - 2n). Chromosomų visuma ląstelėje vadinama kariotipu. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu.
Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas.
Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos. Ne visada pavyksta užauginti ląstelių kultūrą. Priklausomai nuo įvykusio persileidimo aplinkybių, pvz., jau žuvęs embrionas kurį laiką išbuvo gimdoje, rezultato nepavyksta gauti 5-42 % atvejų. Paprastai, po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga siunčiama patologams histologiniam tyrimui. Tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifine chromosomine patologija. Histologinė analizė ir kariotipavimas - du skirtingi tyrimai.
Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą.
Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį. Tyrimais įrodyta, kuo daugiau vienas po kito įvyko spontaninių persileidimų tai pačiai moteriai, tuo mažesnė chromosominės patologijos tikimybė.
Tyrimo Apribojimai ir Histologija
Kartais neįmanoma užauginti ląstelių kultūros iš persileidimo medžiagos, ypač kai embrionas jau kurį laiką buvo gimdoje ir neišliko gyvybingas. Dėl šios priežasties rezultatai gali būti nesulaukiami 5-42% atvejų. Po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga paprastai siunčiama histologiniam tyrimui, tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifinėmis chromosominėmis patologijomis. Svarbu pabrėžti, kad histologinė analizė ir kariotipavimas yra du skirtingi tyrimai.
Prognozės ir Ateities Nėštumai
Jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčių, tyrimai rodo, kad daugiau nei 2/3 būsimų nėštumų bus sėkmingi. Tuo tarpu, jei kariotipas normalus, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Ką Dar Reikia Žinoti
- Mėnesinės po persileidimo: Mėnesinės paprastai prasideda po 4-8 savaičių po persileidimo.
- Planavimas po persileidimo: Dauguma gydytojų rekomenduoja palaukti kelis mėnesinius ciklus prieš vėl bandant pastoti.
- Emocinė parama: Persileidimas gali būti labai emociškai sunkus.
Akušerė-ginekologė Asta Valytė teigia: „Savaiminiai persileidimai turi įtakos moters sveikatai. Jei persileidimas įvyksta mažos gestacijos nėštume, nukraujavimo rizika yra nedidelė. Kuo didesnis nėštumas, tuo gausesnis kraujavimas. Jei moteriai laiku nesuteikiama ginekologinė pagalba, moteris gali nukraujuoti, išsivystyti mažakraujystė. Kuo vėlesniame nėštume įvyksta persileidimas, tuo didesnis psichologinis šokas moteriai (ypač jei nėštumas laukiamas), po to gali būti depresyvi būklė, vystytis nepasitikėjimas, kaltės jausmas, kartais prireikia psichologų pagalbos. Įvykus vėlyvesniam persileidimui, gali būti hormonų pusiausvyros sutrikimai, laiku neatsistatyti menstruacinio ciklo reguliarumas“.
Taip pat specialistė priduria: „Jei persileidimas įvyksta mažame nėštume, gali būti supainiotas su menstruacijomis. Jei laiku neatsiradus menstruacijų moteris neatlieka nėštumo testo dėl įvairių priežasčių (išvykusi, atostogauja, daug streso ir įtampos darbe), tuomet nėštumo diagnozė nepatvirtinta, ir moteris gali esamą situaciją traktuoti kaip ciklo sutrikimą“.
„Nėštumo testas nurodo į tam tikrų hormonų (chorioninio gonadotropino) koncentraciją. Šis hormonas padidėja nėštumo metu. Testas gali išlikti teigiamas tam tikrą laiką po įvykusio persileidimo, nėštumo nutraukimo, esant tam tikroms ligoms (trofoblastinė liga). Atlikus testą, abi juostelės turi būti vienodo ryškumo. Jei antroji juostelė yra neryški, testas yra abejotinas ir neturėtų būti traktuojamas kaip teigiamas“, - teigia A. Valytė.
Jei persileidimai kartojasi, būtina ginekologo, kartais - endokrinologo konsultacija. Būtina atlikti tyrimus dėl antifosfolipidinio sindromo. Tai tokia autoimuninė būklė, kuri gali sukelti kraujagyslių trombozę, priešlaikinį nėštumo nutrūkimą, vaisiaus žūtį. Šio sindromo patvirtinimui tiriami antifosfolipidiniai antikūnai kraujyje. Šių antikūnų aptinkama 2-4 proc. žmonių. Rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų tyrimus, ištirti dėl infekcijos, lytiškai plintančių ligų.
Savaiminiai persileidimai gali būti susiję su vaisiaus apsigimimais, bet nebūtinai, gali būti ir kitų priežasčių. Chromosomų anomalijos lemia apie pusę ankstyvųjų ir trečdalį vėlyvųjų persileidimų. Jei persileidimas įvyko nėštume iki 12 savaitės ir atliekama gimdos abrazija, likusių nėštuminių audinių pašalinimas, gauta medžiaga siunčiama histologiniam tyrimui. Esant mažo nėštumo persileidimui, gautoji medžiaga nėra tiriama genetiškai.
Esant gresiančio persileidimo rizikai svarbus tausojantis režimas - vengti didelių fizinių krūvių, streso. Jei nėra rizikingo kraujavimo, taikomas konservatyvus stebėjimas. Gali būti skiriamas simptominis gydymas - spazmus atpalaiduojantys, nuskausminantys preparatai, jei kraujuoja - infuzoterapija. Jei iki pastojimo buvo diagnozuota liuteininės fazės nepakankamumas, žemas progesterono kiekis, gali būti skiriami hormonai (progestinai). Jei buvo diagnozuotas antifosfolipidinis sindromas, skiriami antikoaguliantai, aspirinas. Labai svarbi nėščiosios visavertė mityba, racione neturi trūkti vitaminų, mineralų, amino rūgščių, polinesočių riebalų rūgščių. Jei nėščioji turi tam tikrų mitybos įpročių, nemėgsta ar netoleruoja tam tikrų produktų, serga virškinamojo trakto liga, rekomenduojami papildai nėščiosioms. Labai svarbu, jog nėščioji rinktųsi etiškus ekologiškus vitaminus, gautus iš natūralių šaltinių.
Įvykus persileidimui, būtina apsilankyti pas gydytoją - ginekologą, kuris nuspręs kokių tyrimų reikia. Rekomenduojamas sveikas gyvenimo būdas, visavertė mityba, fizinis aktyvumas, sporto rūšys, kurios patinka pacientei, vengti streso. Iki planuojamo nėštumo rekomenduojama vartoti folio rūgštį arba B grupės vitaminų kompleksą, kuriame taip pat yra folio rūgšties, polinesočias riebiąsias omega rūgštis. Persileidimas - ne nuosprendis. Jei moteris galėjo pastoti, yra tikimybė ir išnešioti nėštumą - kartais reikia gydymo, kartais - ne. Išaiškinus prieš tai buvusių persileidimų priežastį ir gydant moterį, tikimybė išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį padidėja.
Ar po persileidimo gali pasireikšti pogimdyvinė depresija? – psichologinis aiškumas
Pakartotinių persileidimų priežastys skiriasi, dažniausiai juos nulemia keli veiksniai, pavyzdžiui, genetika, ginekologinė ir akušerinė būklė, mityba, gyvenimo būdas ir daugelis kitų. Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad nauja priežastis gali būti nepakankamas kamieninių ląstelių kiekis vidiniame gimdos audinyje.
Yra trys būdai, kaip galima nutraukti nėštumą po persileidimo:
- Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
- Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
- Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip kad abortas.
Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.
Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl.
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju.