Ar protistai gali būti daugialąsčiai?

Protistai (Protista) - eukariotų karalystė, nepriskiriamų gyvūnams, augalams ar grybams. Tai heterogeninė tarpusavyje mažai susijusių organizmų grupė. Protistams priskiriami pirmuonys, eukariotiniai dumbliai ir straminipiliniai grybai. Daugiau kaip 200 000 rūšių (manoma, aprašyta tik nedidelė jų dalis), menkai ištirti. Paplitę visame pasaulyje, gyvena daugiausia vandenyje arba drėgnoje aplinkoje.

Protistai - dažniausiai vienaląsčiai organizmai, bet gali būti ir daugialąsčiai. Jie yra primityvūs, turi branduolius, gali fotosintetinti. Kai kurie iš jų yra judrūs. Protistų karalystei priklauso dumbliai ir pirmuonys.

Panaudojus molekulinius tyrimo metodus įsitvirtino nuomonė, jog protistai yra pagrindinė eukariotų grupė, iš kurios išsivystė 3 daugialąsčių organizmų karalystės.

Protistų grupės atstovams būdinga palyginti paprasta sandara. Jie, išskyrus tik kai kuriuos rudadumblius, neturi diferencijuotų audinių. Daugelis protistų vienaląsčiai, tačiau yra ir daugialąsčių (pvz., rudadumbliai, raudondumbliai), t. p. formuojančių sferines kolonijas (pvz., maurakulis).

Dauginasi nelytiškai ir lytiškai. Protistai yra pirmieji eukariotiniai daugialąsčiai organizmai, pradėję daugintis lytiškai. Kūno formos nepaprastai įvairios, neretai kintančios, dydžiai nuo 1 µm iki kelių dešimčių metrų (pvz., rudadumbliai). Mitybos būdai - autotrofinis (fotosintezė), heterotrofinis (siurbimas, rijimas) arba mišrus.

Daugeliui protistų būdingi gyvybiniai ciklai, kurių metu kinta jų morfologija, neretai ir gyvenimo aplinka bei medžiagų apykaita. Dažnai suformuoja cistas ar sporas, kurios pasižymi dideliu atsparumu nepalankioms aplinkos sąlygoms. Tai ypač svarbu rūšių adaptacijai, išlikimui ir paplitimui.

Tarp protistų yra daug parazitinių rūšių, sukeliančių įvairių gyvūnų grupių ir žmogaus ligas (pvz., maliariją, amebiazę, afrikinę miegligę, toksoplazmozę, ichtioftiriozę), kiti protistai yra pavojingi augalų patogenai, pvz., paprastasis bulviapūdis (Phytophthora infestans) sukelia bulvių marą.

Protistai atlieka svarbias ekologines funkcijas. Maitindamiesi bakterijomis ir pūvančiomis organinėmis liekanomis protistai valo vandens telkinius. Protistai yra maisto ir deguonies šaltinis tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrinėse ekosistemose, svarbūs dirvožemio formavimuisi.

Protistų klasifikacija

2005 Sina M. Adlis (Kanada) su bendraautoriais protistus suskirstė į 6 monofilines grupes (Amoebozoa, Opisthoconta, Rhizaria, Archaeplastida, Chromalveolata, Excavata), kurias sudaro visi bendro protėvio palikuonys.

Pagal judėjimo tipą juos galima skirstyti:

  • blakstienotieji - juda blakstienėlėmis. Pvz: klumpelė infuzorija;
  • žiuželiniai - juda žiuželiais. Pvz: euglena, tripanosoma;
  • sporagyviai - jedurūs. Visi sporagyviai parazituoja žmogaus ir įvairių gyvūnų kūne. Pvz: maliarinis plazmodijus.

Pagal judėjimo tipą juos galima skirstyti amebiniai - juda pseudopodijomis.

Kolonijinių protistų pavyzdžiu gali būti maurakulis, sudarantis sferines kolonijas, kurių viduje susidaro dukterinės kolonijos.

Protistai ir grybai

Grybai ir protistai: bendri bruožai ir skirtumai

Grybai ir protistai yra dvi svarbios organizmų karalystės, turinčios skirtingas savybes ir biologiją. Nors šios dvi grupės gali turėti tam tikrų bendrumų, jos taip pat turi esminių skirtumų, kurie juos skiria pagal struktūrą, mitybą, reprodukciją ir ekologinę funkciją.

Grybai (Fungi) yra atskira gyvų organizmų karalystė, apimanti tokias formas kaip pelėsiai, mielės ir makrogrybiai. Grybų ląstelės turi chitino sienelę, ir jie dauginasi sporumis.

Protistai (Protista) yra labiau įvairi organizmų grupė, kurioje yra eukariotiniai organizmai, nesusiję su gyvūnais, augalais ar grybais.

Grybai yra heterotrofai, tai reiškia, kad jie maistą gauna iš aplinkos, absorbuodami maistines medžiagas iš organinių šaltinių. Toks mitybos būdas vadinamas heterotrofiniu. Pagal tai grybai skirstomi į saprofitinius ir parazitinius.

Protistai gali būti autotrofai (pvz., dumbliai, kurie vykdo fotosintezę) arba heterotrofai (pvz., amebos, maitinančios bakterijas ir kitus maisto šaltinius). Protistai gali būti tiek heterotrofai, tiek autotrofai (pvz., dumbliai, kurie fotosintezuoja).

Nors grybai yra seklios ekosistemose, jie yra svarbūs atliekų perdirbimo organizmai. Protistai gali būti pagrindiniai gamintojai, ypač dumbliai, kurie fotosintezės būdu gamina deguonį ir organines medžiagas.

Žalioji euglena - dieną vykdo fotosintezę, naktį maitinasi heterotrofiškai. Paprastoji ameba, klumpelė infuzorija maitinasi heterotrofiškai smulkiais mikroorganizmais. Dizenterinė ameba, dauguma sporagyvių parazituoja ląstelėse.

Grybų klasifikacija pagal mitybos būdą

Griežtos ribos tarp saprofitų ir parazitų nėra. Daugelis parazitų dalį savo gyvenimo gali praleisti kaip saprofitai, maitindamiesi negyvomis organinėmis medžiagomis, tuo tarpu kai kurie saprofitai kartais pereina į parazitinį gyvenimo būdą.

Parazitiniai grybai sąlyginai skirstomi taip:

  • Obligatiniai (būtinieji) parazitai - gyvena tik gyvuose organizmuose. Grybai, kurių grybiena vystosi augalo arba gyvūno atitinkamo organo arba viso organizmo paviršiuje, vadinami ektoparazitais, o viduje - endoparazitais. Pastarųjų grybiena išsiraizgę tarp ląstelių arba pačiose ląstelėse, audiniuose.
  • Fakultatyviniai (sąlyginiai) parazitai - gyvena ir vystosi kaip saprofitai, bet tam tikromis sąlygomis pereina į parazitinį gyvenimą. Pavyzdžiui, kelmutis auga ant kelmo, bet gali parazituoti ant įvairių augalų.
  • Obligatiniai (būtinieji) saprofitai - visą gyvenimą maitinasi tik negyvomis augalų dalimis arba įvairiomis organinių medžiagų liekanomis. Jie ligų nesukelia. Tai pievagrybiai (Agaricus), daugelis mažūnių (Afarasmius), žagarių (Clavaria), šalmučių (Mycena), pelėsiečių (Mucorales).
  • Fakultatyviniai (sąlyginiai) saprofitai - dalį gyvenimo praleidžia kaip parazitai, o kitą dalį - kaip saprofitai.

Tarpiniai tarp parazitinių ir saprofitinių grybų yra simbiotiniai. Tai grybai, kurie, sugyvendami su aukštesniaisiais augalais, jiems ne tik nekenkia, bet net yra naudingi. Grybų sugyvenimo su aukštesniųjų augalų šaknimis reiškinys vadinamas mikroze.

Simbiotiniai grybai savo simbiontą aprūpina ir augimą skatinančiomis medžiagomis, o medžiai grybus - angliavandeniais.

Labai tipingas pavyzdys grybų ir dumblių simbiozė kerpėse, Dumbliai, kaip chlorofiliniai augalai, asimiliuoja organines medžiagas, jomis aprūpina ir grybus, o šie dumblius - drėgme ir mineralinėmis medžiagomis. Todėl kerpės randamos ten, kur nei vieni dumbliai, nei vieni grybai negalėtų augti.

Pagrindiniai skirtumai tarp grybų ir protistų
Savybė Grybai Protistai
Ląstelės sienelė Chitinas Nėra (kai kurių rūšių)
Mityba Heterotrofinė (absorbcija) Autotrofinė arba heterotrofinė
Audinių diferenciacija Nėra Nėra (išskyrus kai kuriuos rudadumblius)
Daugialąstiškumas Daugiausia daugialąsčiai Dažniausiai vienaląsčiai, bet yra ir daugialąsčių

Protistų įvairovė

tags: #ar #protistai #gali #buti #daugialasiai