Turto dovanojimas, kai nežinoma, kur yra sutuoktinis: teisiniai aspektai ir alternatyvos

Šiame straipsnyje aptariami įvairūs klausimai, susiję su turto dovanojimu, paveldėjimu ir valdymu Lietuvoje. Nagrinėjamos situacijos, kai nežinoma, kur yra sutuoktinis, taip pat kitos su palikimu, dovanojimu ir turto valdymu susijusios situacijos.

Turto dovanojimas ir paveldėjimas

Dovanojimo sutartis

Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, Jūsų tėvų santuokos liudijimą, Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus.

Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, kai kuriais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos leidimas nereikalingas perleidžiant (įsigyjant) žemės ūkio paskirties žemę.

Mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.

Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.

Testamentas

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.

Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str., vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.

Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Svarbu pažymėti, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.

Įstatymai nenumato jokių ribojimų testamento keitimui, t.y. nei kiekio, nei amžiaus cenzo. Amžiaus cenzo nėra, tačiau testatorius privalo būti veiksnus ir suprasti savo veiksmų prasmę. Testamentą galima keist neribotai. Naujo testamento surašymas turi pasekmes , nurodytas straipsnio 2 daly.

Lietuvos Respublikos Testamentų registro veiklos pradžia yra 2001 m. liepos 1 d. Nuo šio laikotarpio Lietuvos Respublikos Testamentų registre kaupiami ir tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei užsienio valstybėse, ratifikavusiose, priėmusiose ar pasirašiusiose 1972 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, sudarytus ir priimtus saugoti testamentus.

Apie iki 2001 m. liepos 1 d. sudarytus ir priimtus saugoti testamentus Lietuvos Respublikos Testamentų registras duomenų neturi ir jie nėra įtraukti į minėtą registrą.

Paveldėjimas

Mirusio fizinio asmens turtą ir turtines prievoles paveldi įpėdiniai pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniai pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis.

Informacija apie banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas teikiama palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Mokesčiai

Už palikimą, kurį gautumėte iš tėvų, paveldimo turto mokesčio mokėti nereikėtų.

Jūsų iš tetos paveldimas turtas būtų apmokestintas LR paveldimo turto mokesčiu: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt - 5 procentai; jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt - 10 procentų.

Įstatymas numato, kad šiuo mokesčiu neapmokestinama vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 tūkst. litų.

Turto valdymas ir sutuoktinio teisės

Vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra dalijamas santuokos nutraukimo metu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 3.121 str. 1 d., turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.

Jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, jis laikomas asmenine dovanos gavėjo nuosavybe (Civ. kodekso 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Alternatyvūs turto perleidimo būdai

Galėtumėte sudaryti rentos iki gyvos galvos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pirmuoju atveju rentos mokėtojui gali būti perduotas bet koks turtas, o antruoju tik nekilnojamas daiktas.

Situacijos, kai nežinoma, kur yra sutuoktinis

Straipsnyje tiesiogiai nenagrinėjama situacija, kai nežinoma, kur yra sutuoktinis. Tačiau, norint perleisti turtą, reikalingas notaro patvirtinimas, o notaras privalo įsitikinti, kad sandoris atitinka įstatymus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Todėl, jei nežinoma, kur yra sutuoktinis, gali būti sudėtinga įvykdyti turto perleidimą.

Esant tokiai situacijai, rekomenduojama kreiptis į teisininką, kuris galėtų įvertinti konkrečią situaciją ir patarti, kaip geriausiai elgtis.

Kitos svarbios situacijos

• Nepilnamečių vaikų teisės: Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
• Skolos: Priėmęs palikimą pagal apyrašą už mirusiojo skolas atsakote visu paveldėtu turtu.
• Globėjas: Jeigu Jūsų teta tapo savo sesers globėja bei jos turto administratore, tai globėjas ir jo turto administratorius turi ir gali rūpintis savo globotiniu bei jo turtu išimtinai tik globotinio interesais.
• Turto deklaracija: Jei gyvenu Anglijoje ir esu išsiregistravusi iš Lietuvos, tačiau šiais metais įsigijau butą, ėmiau dalį paskolos iš banko jam pirkti, turtas registruotas Registru centre, man reikalinga turto deklaracija, jei aš negyvenu Lietuvoje ir dar negyvensiu, butą įsigijau ateičiai.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Norint gauti tikslią informaciją, rekomenduojama kreiptis į teisininką arba notarą.

tags: #nezinau #kur #yra #sutuoktinis #nori #padovanoti