Ar Reikalingas Leidimas Kirsti Medžius Privačioje Valdoje Lietuvoje?

Privataus žemės sklypo savininkams Lietuvoje taikomos taisyklės, kai norima pjauti medžius ar krūmus. Leidimo būtinybė priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, skersmens ir kitos konkrečios situacijos. Aplinkos ministerijos atstovė Ieva Klimašauskė paaiškino, kad nors baudų tikrai įmanoma sulaukti, prieš tvarkant aplinką svarbu neužmiršti, kad neretai medžių kirtimui nuosavame sklype gali prireikti atskiro leidimo.

Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniams.

Kada Reikalingas Leidimas Kirsti Medžius?

„Leidimas kirsti medžius privačiame žemės sklype reikalingas tuo atveju, kai medžiai priskirti saugotiniems. Kitais atvejais privačios žemės savininkas turi teisę tvarkytis savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Leidimus išduoda savivaldybės. Įstatyme numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų“, - teigė pašnekovė.

Saugomi Medžiai

Kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems želdiniams, kuriems kirtimui būtinas savivaldybės leidimas. Tai taikoma medžiams, kurie auga privačioje žemėje, taip pat daugiabučių namų bendrijų teritorijose. Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė dar kartą primena, kad be leidimo privačiame žemės sklype negalime kirsti kai kurių medžių. „Privačiame žemės sklype negalima be leidimo kirsti šių medžių: ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų jei jų kamieno skersmuo didesnis nei 20 cm“, - teigė specialistė.

Jei šių rūšių medžiai yra 20 cm ar didesnio skersmens miesto teritorijoje arba 30 cm ir didesni ne miesto teritorijose, juos kirsti be leidimo draudžiama. Šis skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės.

Pakrantės Apsaugos Juosta

Pakrantės zonose kai kurie medžiai priskiriami saugotiniems, jei jų skersmuo pasiekia mažesnę ribą, pvz., 12 cm ąžuolams ar 30 cm beržams.

Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems. Vietos, kuriose augantys želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems, nurodytos minėtuose kriterijuose ir dažniausiai siejamos su žemės naudojimo paskirtimi, kuri nurodoma konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše.

Pavyzdžiui, kurortuose ar kurortinėse teritorijose, pakrantės apsaugos juostoje, kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ir kiti atvejai. Todėl, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.

Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje.

Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.

Kitas pavyzdys - jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai - 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini aukštesni kaip 3 m paprastieji kadagiai.

Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kada šios kompensacijos mokėti nereikia).

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.

Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant - kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Kaip Nustatyti, Ar Želdinys Saugomas?

Ar želdinys jūsų privačioje žemėje yra saugotinas ir ar darbams reikia leidimo, nustatysite pagal kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams. Nustatykite želdinio augimo vietą, gentį (rūšį) ir kamieno storį.

Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemės sklypuose augančių ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų skersmuo 30 cm ir didesnis, šie medžiai - saugotini.

Jei nesate tikri dėl želdinių augimo vietos (t. y. žemės paskirties bei žemės naudojimo būdo), šiuos duomenis galite pasitikrinti žemės nuosavybės dokumentuose.

Leidimų kirsti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius gavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnyje.

Norėdami gauti leidimą, pirmiausia savivaldybės administracijai pateikite prašymą. Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el.

Apribojimai Medžių Kirtimui ir Genėjimui

Pašnekovė, remdamasi nurodyta įstatymine informacija, pažymi, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į nurodytą laiką, skirtą genėjimui bei medžių kirtimui, kadangi skirtingais atvejais galioja ir tam tikri draudimai. „Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, draudimas netaikomas“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.

Nuo liepos pradžios įsigaliojo nauji reikalavimai norintiems genėti ar pašalinti medžius bei krūmus. Anksčiau privačioje namų valdoje tai daryti buvo galima be savivaldybės išduoto leidimo, o nuo šių metų vidurio tokie leidimai privalomi. Leidimus kirsti medžius ir krūmus privačioje žemėje išduoda savivaldybių administracijos per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, sugriežtinti medžių kirtimo reglamentavimą namų valdose ryžtasi siekiant užtikrinti miesto medžių ir želdynų apsaugą. „Pastarųjų metų aktualijos rodo didelį visuomenės ir savivaldybių specialistų nerimą dėl miestuose padaugėjusių želdinių niokojimo atvejų: privačiose erdvėse iškertami seni vertingi medžiai, naikinamos istorinės parkų alėjos, masiškai kertami gatvių medžiai. Laikas įjungti stabdžius“, - aiškino K. Navickas.

Želdinių genėjimas reikėtų pašalinti sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis; atskirais atvejais reikia pašalinti ir dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius; šakas svarbu pjauti, o ne karpyti; sausas ir ligotas šakas reikia pjauti iki gyvos ir sveikos vietos prie želdinio pagrindo; visas žaizdas, kurių skersmuo didesnis kaip 2 cm, iškart užtepti dažais, skirtais išorei dažyti; užtepti reikia tik medieną, o brazdą palikti atvirą, kad žaizda greičiau apaugtų; norint pažeminti medžių viršūnes, draudžiama nupjaustyti storąsias šakas, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius - stagarus.

Leidimų kirsti ar genėti medžius nereikia, jeigu norima nugenėti arba nupjauti invazinių rūšių medžius bei krūmus, taip pat jei jie bus nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti žvėrių, taip pat tam tikrose zonose.

Baudos Už Neteisėtą Medžių Kirtimą

Pagal Lietuvos teisės aktus, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas gali užtraukti baudas, siekiančias nuo 60 iki 200 eurų fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.

Specialistė informuoja, kad baudos galima išvengti tik tuo atveju, jeigu medis buvo pažeistas. „Jei numatomas kirsti medis yra saugotinas - reikės ne tik savivaldybės išduoto leidimo, bet ir atlyginti medžio atkuriamąją vertę į savivaldybės sąskaitą. Saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti (šalinti) tais atvejais, kai jie pažeisti stiebo ir (ar) šaknų puvinių arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų“, - kalbėjo I. Klimašauskė.

Be to, pažymima, kad baudos už nukirstą, nupjautą medį gali būti skirtingos, o įkainiai skaičiuojami pagal kelmo skersmenį. „Už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų naikinimą gresia bauda nuo 60 iki 230 eurų, juridiniams asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų. Želdynuose augančių medžių ar krūmų, kurie nepriskirti saugotiniems, naikinimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 80 eurų. Taigi, baudos dydis priklauso nuo to, ar medis ar krūmas priskirtas saugotiniems. Svarbu paminėti, kad už neteisėtai nukirstą medį ar krūmą, želdinį teks atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuojama pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai skaičiuojami kiekvienam kelmo skersmens centimetrui“, - pastebėjo specialistė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.

Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.

Saugotinus medžius ir krūmus galima kirsti be leidimo tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai jie neatitinka saugotinų kriterijų arba augimo vietoje jų skersmuo yra mažesnis nei nustatyta riba.

Augalų Sodinimo Apribojimai

Pastebima, kad taisyklės yra taikomas ne tik medžių pjovimui, bet ir sodinimui. Štai, jeigu norime pasodinti augalus šalia daugiabučių pastatų, reikia laikytis atskirų reikalavimų. „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse numatyta, kad Medžiai ir krūmai veisiami: * Medžiai - ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m - 2,5 m atstumu, kiti krūmai - 1,5 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių; * šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu“, - pažymi pašnekovė.

Taip pat yra įstatyme yra išskiriami atskiri punktai, nurodantys, kada medžius bei krūmus veisti yra draudžiama: * vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus; * melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose; * kapavietėse ir kapinėse nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio; * prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami, kaip reglamentuoja statybos techninis reglamentas.

Savivaldybės Pritarimas

Be to, G. Čeponytė pabrėžia, kad valstybinėje žemėje, norint sodinti medžius ar krūmus, būtina gauti savivaldybės pritarimą. „Želdinius prie pastatų gali sodinti tik sklypo, kuriame yra pastatas, savininkai. Atstumai nuo pastatų yra šie: jei fasadas su langais - medžiai sodinamai 10 m. nuo fasado. Jeigu fasadas be langų, atstumas - 5 m. Sklypo savininkas turi stebėti, kad jam priklausančiame sklype niekas nesodintų augalų be jo sutikimo. Jei pastatas priklausantis fiziniam ar juridiniam asmeniui stovi valstybinėje žemėje - atstumai galioja tie patys. Taip pat sodinant augalus reikia atsižvelgti į esamų požeminių komunikacijų trasas, todėl norint sodinti medžius,krūmus valstybinėje ar savivaldybei priklausančioje žemėje - reikia gauti savivaldybės pritarimą“, - kalbėjo pašnekovė G. Čeponytė.

Tuo metu Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė taip pat perspėja, kad medžių kirtimui būtinas savivaldybės sutikimas. „Dėl medžių kirtimo privačioje valdoje gyventojai turi gauti leidimą, bet tik tuo atveju, jei ta medis saugomas, o ar saugomas, nustatoma pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą arba želdinių inventorizaciją. Jeigu gyventojas savo lėšomis ir iniciatyva sodina augalus, tuomet atsakomybė dėl augalų ir jų priežiūros priskiriama jam“, - teigė specialistė.

Apibendrinimas

Genėti ir šalinti želdinius ir nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikantis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių. Svarbu žinoti esminę taisyklę - savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. lajos tūrio).

Kai želdinys nesaugotinas, tarkim - drebulė, akacija, uosialapis klevas, baltalksnis, lazdynas, naminiai vaismedžiai ar vaiskrūmiai, leidimas nereikalingas. Tik būkite atidūs: prieš kirsdami ar genėdami nesaugotinus želdinius, pirmiausia įsitikinkite, kad želdiniai auga jūsų sklype. Be to, reikėtų nepamiršti, kad galiojant tam tikroms išimtims draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos.

Aplinkos ministerijos (AM) iniciatyva ir privačioje žemėje augančius medžius - didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste - Vyriausybė pripažino saugotinais. Todėl be valdžios leidimo ir šakos nuo jų nupjauti negalima, o tai padariusiems asmenims grės administracinės baudos iki 300 eurų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

tags: #ar #reikalingas #leidimas #iskirsti #sklype #isaugusius