Ar Reikalingas Leidimas Statyti Lieptą Ežere Lietuvoje?

Artėjant vasarai, daugelis gyventojų, turinčių sodybas prie ežerų, planuoja įsirengti lieptus. Tačiau prieš pradedant statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingas leidimas ir kokie reikalavimai taikomi lieptams.

Leidimai ir Sutikimai: Pirmas Žingsnis

Pirmasis žingsnis planuojant liepto statybą - išsiaiškinti, ar reikalingas leidimas. Anot teisininko Tomo Steponavičiaus, neturint reikalingų dokumentų, galima gauti baudą, siekiančią beveik 600 eurų. Todėl būtina žinoti, kokios institucijos gali padėti spręsti kylančius klausimus ir suteikti reikalingus leidimus.

Nuo šių metų vasario 1-osios dėl sutikimų statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose kaimo teritorijoje turi spręsti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o miestuose ir miesteliuose - savivaldybės.

Kitas žingsnis - gauti Nacionalinės žemės tarybos ar savivaldybės sutikimą valstybinės reikšmės vandens telkiniuose statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, pavyzdžiui, visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti.

Svarbu žinoti, kad sutikimai yra suteikiami tik prisijungus prie Žemės informacinės sistemos (ŽIS) ir inicijavus elektroninę paslaugą. Šiuos dokumentus turi turėti ne tik privataus žemės sklypo savininkai, bet ir, pavyzdžiui, lieptą planuojantis statyti valstybinės žemės naudotojas, kuris nuomojasi plotą, ar valstybės bei savivaldybės institucijos, kurių funkcijoms atlikti reikalingas lieptas ar kitas statinys.

Atsižvelgdama į pateiktą prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą išduoti sutikimą arba atsisakyti jį išduoti turi priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Sutikimas išduodamas 10 metų laikotarpiui nuo išdavimo datos.

Kada Lieptas Nelaikomas Statiniu?

Svarbu atskirti, kada lieptas laikomas statiniu, o kada ne. Ne visi lieptai yra laikomi statiniais, pažymi T. Steponavičius.

Statiniais laikomi tik tie lieptai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas yra didesnis nei 10. Antraip jis nelaikomas statiniu ir jam netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Tai yra, neprivaloma turėti projekto ar statybą leidžiančio dokumento. Apskaičiuoti galima pagal statybos techninio reglamento nurodomą formulę - išorės kontūro vertikalios projekcijos plotą padauginti iš aukščio, matuojamo nuo lieptu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki liepto aukščiausio laikančiosios konstrukcijos taško, pakeltu kubu.

Baudos Už Savavališką Statybą

Neturintys reikalingų dokumentų pažeidžia statybą reglamentuojančių teisės aktų, Žemės įstatymo nuostatas. Be leidimų ir sutikimų pastatytas lieptas vertinamas kaip savavališkas vandens telkinio užėmimas ir naudojimas.

Už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Be to, priklausomai nuo to, kur statomas lieptas ar kitas nesudėtingas statinys, Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo baudas nuo šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taip pat pažeidėjas savo lėšomis privalės pašalinti statinį ir sutvarkyti, atstatyti teritoriją.

Svarbu: Prieš pradedant statybą, būtina pasitikrinti, ar sklypas pagal oficialius duomenis ribojasi su telkiniu, kuriame planuojate statyti lieptą. Patogiausias būdas patikrinti oficialų atstumą nuo Jūsų sklypo iki vandens telkinio ribos yra atsiradant geoportal.lt su georeferencinio pagrindo kadastro žemėlapiu bei viešųjų paslaugų skiltyje į filtro paiešką įvesti „UETK” (Upių, ežerų ir tvenkinių kadastras) ir varnele pažymėti UETK duomenų rodymą.

Jei pagal šiuos duomenis Jūsų skypas ribojasi su vandens telkinio riba - leidimas liepto statybai nesukels rūpesčių. Jei visgi yra atstumas tarp skypo ribos ir vandens telkinio, tačiau vandens telkinio riba neatitinka realybės - turite žiūrėti, ar pagal ortofoto atvaizdavimą galima matyti, kad vandens riba neatitinka realybės.

Atstumas tarp planuojamo statyti liepto ir kaimynystėje esančių lieptų (ar kitų nesudėtingų statinių) turi būti ne mažesnis nei 20 metrų (ir tuo pačiu ne mažesnis nei ilgiausio iš šių statinių ilgis). Vienas asmuo savo sklype turi teisę statyti tik vieną lieptą (ar kitą laikinąjį nesudėtingą statinį), bet tam yra išimčių. Jei sklypas yra rekreacinės paskirties - lieptų ar kitų statinių gali būti daugiau.

Maksimalus liepto ilgis pagal šiuo metu galiojančias taisykles yra 30 metrų. Taip pat, lieptas negali būti ilgesnis kaip 25 proc. vandens telkinio pločio, matuojant nuo pakrantės, kurioje planuojama statyti lieptą, iki priešingoje vandens telkinio pusėje esančios pakrantės.

Tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai neatitinka Jūsų situacijos, pavyzdžiui kaimynai pirmiau pasistatė lieptą ir neįmanoma 20 metrų atstumu pasistatyti liepto, ar lieptas yra užžėlęs nendrėmis ir 30 metrų ilgio neužtenka - galite svarstyti apie pontoninį plaustą. Liepto reikalavimai plaustui nėra taikomi, kadangi jis neturi kranto tvirtinimo, tačiau plaustą, apart visų kitų panaudojimo būtų, galima naudoti ir kaip lieptą.

Reikalingi Dokumentai Prašymui Pateikti

Teikiant prašymą liepto statybai, turėsite pateikti šiuos dokumentus:

• Statinio pavadinimo - liepto statymo atveju tai tiesiog yra lieptas.
• Vandens telkinio pavadinimo, kuriame lieptas stovės.
• Žemės sklypo kadastro numerio, kurį rasite žemės sklypo registro įraše.
• Nesudėtingo statinio supaprastinto statybos projekto (supaprastintas liepto projektas) arba laikino nesudėtingo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje plano.

Plane turi būti pažymėtos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos ir planuojamo statyti liepto vieta.

Prieš pateikiant liepto statybos prašymą NŽT gali prireikti gauti dar kelis sutikimus. Planą su aukščiau išvardintomis įstaigomis galima derinti arba pačiam sklypo savininkui (liepto statytojui), arba palikti derinimą NŽT, kurie už jus pateiks užklausas visoms reikalingoms institucijoms.

Jei NŽT nesulauks atsakymų iš aukščiau išvardintų institucijų per 10 darbo dienų, bus laikoma, kad šios institucijos neprieštarauja Jūsų liepto statybai.

Liepto planas su susijusių įstaigų sutikimais ar be šių sutikimų turi būti pateikiamas vietiniam NŽT skyriui, kurio teritorijai priklauso sklypas.

Gavus sutikimą liepto statymui per 3 metus nuo sutikimo išdavimo datos turėsite pastatyti lieptą, kitaip sutikimas nustos galioti.

Privati Nuosavybė Prie Ežero: Ką Reikia Žinoti?

Dažnai kyla klausimų dėl privačios nuosavybės prie ežero ir galimybės apriboti priėjimą prie vandens. Sklypo savininkas, net išsipirkęs dalį vandens telkinio pakrantės, negali jos aptverti iki pat vandens - turistai, gyventojai, stovyklautojai turi turėti galimybę praeiti ežero pakrante. Dažniausiai, atsižvelgiant į teritoriją, numatoma palikti nuo 5 iki 25 metrų pakrantės iki vandens (tai priklauso nuo telkinio dydžio, kranto statumo - nustatoma apsauginė vandens zona).

Tačiau kaip iki šios pakrantės prieiti - štai kur klausimas. Lietuvoje yra ežerų, kur sklypas prilipęs prie sklypo, ir gali tekti pėdinti net porą kilometrų, kol įmerksi kojas į pro tvoras šmėžuojantį ežerą. Jeigu nusišypsos laimė.

Aplinkos apsaugos agentūros Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Audrius Želvys pritarė minčiai, kad sklypų savininkai be didžiavimosi savo valdomis dar turi ir pareigas, tik ne visuomet jas prisimena. Pagal įstatymus, net pakrantę išsipirkę gyventojai turi palikti laisvą praėjimą palei vandenį - artimiausia tvora turėtų stovėti bent 5 metrų atstumu nuo kranto.

Svarbu: Užtvėrę savo valdas iki pat ežero piliečiai gauna piniginę baudą ir įpareigojimą tvoras pašalinti. Nesilaikydami įpareigojimo jie baudžiami pakartotinai.

Šioje lentelėje apibendrinta informacija apie leidimus ir atstumus:

tags: #ar #reikalingas #leidimas #pastatyti #lieptui #isnuomotome