Kaimynijų formavimas daugiabučių kvartaluose Vilniuje

Daugiabučių kiemų ir teritorijų šalia jų atnaujinimas Vilniuje įsibėgėja - planuojama, kad šiemet tvarkymo darbai prasidės 19-oje kaimynijų. Jų atnaujinimui skirta daugiau kaip 6 mln. eurų, atrinktos bendruomenės netrukus bus kviečiamos pasirašyti trišalių bendradarbiavimo sutarčių.

Vilniaus miesto savivaldybė patobulino ankstesnę Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą. Nuo šiol joje dalyvauti bus daug paprasčiau. Pasak savivaldybės atstovų, šiemet did.

Sostinės savivaldybė rado naują būdą ištisiems senųjų daugiabučių kvartalams atnaujinti - rengia Kaimynijų teritorijų atnaujinimo programą, kuri iš esmės pakeis daugiabučių, statytų dar prieš kelis dešimtmečius, aplinką, skatins atrasti savitą kvartalo veidą.

Negirdėtą neregėtą Kaimynijų programą sostinės savivaldybė daugiabučių gyventojams pristatė dar 2017 m. Interaktyviame žemėlapyje buvo nubraižytos kaimynijų ribos, paskirstančios gretimų namų gyventojus į bendruomenes, kurios kartu spręstų, kaip tvarkyti savo namų aplinką.

Norintiems atnaujinti kiemus pažadėtas savivaldybės finansavimas - po 10 eurų už 1 kv. m, ir leista pasirinkti, ar nori vaikų žaidimų, ar sporto, ar automobilių aikštelių, naujo apšvietimo, suoliukų ir pan. Gyventojai šią savivaldybės iniciatyvą vertina skirtingai: vieni sveikina, kiti nuogąstauja dėl būsimų naujų mokesčių.

Šiuo metu programoje dalyvauja tik 11 kaimynijų, dar 6 laukia, kol bus performuotos kaimynijos ribos.

"Mūsų gyventojai labai iniciatyvūs - patys savo teritoriją prisižiūrime, susimetę pinigus dalį apsitvėrėme, kad svetimi kiemo automobiliais neužstatytų. Tikrai esame patenkinti, kad savivaldybė nusprendė paremti daugiabučių gyventojus, kurie nori susikurti jaukesnę ir gražesnę aplinką, - teigė P.Paulionis. - Mūsų teritorija nėra didelė, ir kaži kokių grandiozinių investicijų nesiėmėme, tik svarbiausius dalykus - vaikų žaidimų aikšteles, sporto ir poilsio aikštelę su pavėsine, papildomai įsirengsime 4 vietas automobiliams. Projekto sąmata - apie 36 tūkst.eurų, savivaldybės teikiamas finansavimas - apie 47 tūkst. eurų, taigi, žmonėms papildomai savų lėšų skirti nereikės.

100 mln. "Mums niekas nesikeičia, kadangi sklypas yra mūsų, mokame visus mokesčius ir patys ten ir sniegą valome, ir lapus grėbiame. Beje, būtent tai, kad turėjome jau suformuotą sklypą, buvo svarbiausias mūsų pliusas pretenduojant į bandomąjį projektą, - akcentavo bendrijos pirmininkas. - Labai tikimės, kad pavasarį jau prasidės darbai, viskam organizuoti pasirinkome savivaldybės įstaigą "Atnaujinkime miestą", kuri tvarkys ir projekto lėšas. O šiuo metu dar tebevyksta projekto derinimai - vis tvirtiname ir tvirtiname tuos pačius dalykus, dėl kurių dar pernai buvome sutarę.

Dar vienas bandomasis Kaimynijų programos projektas įgyvendinamas S.Konarskio ir V.Pietario gatvėse, kur dalyvauja 10 daugiabučių namų (buvęs kooperatyvas), o neužstatyta teritorija viršija 17 tūkst. kv. m. Atitinkamai ir savivaldybės teikiamas finansavimas gerokai didesnis - beveik 175 tūkst. eurų. Tačiau gyventojų poreikių jis netenkina, mat maksimali projekto vertė - 350 tūkst.

"Man pats žodis "kaimynija" jau panašėja į keiksmažodį - tiek reikėjo kalbėti, įtikinėti, derinti skirtingus interesus, tartis dėl papildomų finansų... O kai pernai sausį pagaliau vyko balsavimas, už projektą pasisakė tik kiek daugiau nei 55 proc. gyventojų, - prisiminė A.Burneika. Per 70 kaimynijos gyventojų sutiko pakloti už nuosavą automobilio statymo vietą po 2,5 tūkst. eurų. "Plotų tarsi ir pakanka, bet priešgaisrinės saugos specialistai reikalavo, kad būtų įrengtos vietos apsisukti gaisrinėms mašinoms, kad būtinai būtų sudėtos trinkelės. Turime tuos reikalavimus vykdyti, - dėstė A.Burneika. - Bederinant projektą, teko atsisakyti krepšinio aikštelės, nes daugelis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, nuogąstavo dėl galimo triukšmo.

Remiantis savivaldybės interneto tinklalapyje pateiktu pavyzdžiu, 15 automobilių stovėjimo vietų esą galima įrengti už 24 tūkst. eurų, pastatyti 6 suoliukus kainuotų 2 100 eurų, pasodinti 5 medžius - 1 750 eurų ir pan.

"Na, jeigu medį vešim, pavyzdžiui, iš Italijos, gal ir reali kaina, bet mes tikrai nesodinsime medžių po 350 eurų, - juokėsi A.Burneika. - Automobiliams statyti klosime specialią korinę dangą - už asfaltą neišsimokėtume, be to, dar kainuotų ir naftos gaudyklių įrengimas.

VšĮ "Atnaujinkime miestą" atstovas teisininkas Evaldas Bračiulis aiškino, kad projektuotojai, rengdami sąmatas, privalo naudotis Aplinkos ministerijos ir UAB "Sistela" kataloguose nurodytomis kainomis, ir jos dažniausiai būna apie 15-20 proc. "Projekto įgyvendinimo metu kainos priklauso nuo rinkos. Jeigu kaimynija maža, žmonės neturi noro patys savo lėšomis prisidėti, jie gali įtraukti mažiau priemonių.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, savivaldybės plačiai išreklamuota Kaimynijų programa nuo 2017 m. vasaros mažai kas susiviliojo, pašnekovas neslėpė, kad daugeliui susidomėjimas, regis, lengvai pasiekiamais pinigais atslūgsta, paaiškėjus, kad savivaldybės tikslas - ne vien pagražinti kiemus, bet ir priversti gyventojus juos prižiūrėti.

O 1 kv. "Nemokamai niekas priežiūros neatlieka. Kai pristatome žmonėms visus pliusus ir minusus, po to bendravimas dažnai ir nutrūksta, - sakė E.Bračiulis. - Susidomėjimą nusmukdo jau pirmoji būtina programos sąlyga - kiekvienam namui suformuoti ir išsinuomoti arba išsipirkti savo sklypą. Naujesni namai dažniausiai juos jau yra išsipirkę, o ten, kur sklypai nesuformuoti, susitvarkyti jų dokumentus užtrunka nuo metų iki pusantrų. Tiesa, sklypo formavimo, geodezinių matavimų išlaidas Kaimynijų programa taip pat kompensuoja, jei jos neviršija 3 proc. viso projekto vertės.

Pasak E.Bračiulio, visoms kaimynijoms aktualiausias klausimas - automobilių parkavimas: "Visi nori papildomų vietų automobiliams, o jeigu kiemas mažas ir praplėsti aikštelės negalima, tai siekia bent jau atnaujinti bordiūrus ir dangą.

Numatoma pastatyti septynis 3-4 aukštų daugiabučius, kuriuose bus įrengti 267 A++ energinės klasės butai - nuo vieno kambario (24-31 kv. m) iki keturių kambarių (84 kv. m) būstų. Visi butai turės balkonus arba terasas.

Pastatuose numatyti liftai, užtikrinantys patogų susisiekimą tarp gyvenamųjų aukštų ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje numatytos 262 automobilių stovėjimo vietos. Kvartalas suprojektuotas perimetrinio užstatymo principu - automobilių stovėjimo aikštelės tik požeminėje aikštelėje, o vidiniai kiemai bus skirti poilsiui, vaikų žaidimams ir bendruomenės erdvėms.

„Sąmoningai pasirinkome perimetrinį užstatymą, nes jis leidžia kurti uždarus, automobilių eismui neprieinamus kiemus. Tai užtikrina gyventojų privatumą, vaikų saugumą ir stiprina bendruomeniškumą. Pirmuosius gyventojus planuojame pasitikti jau 2027 m. pavasarį“, - sako „Rinvest“ plėtros vadovas Giedrius Kražauskas.

Be gyvenamųjų butų, projekte bus įrengtos 29 komercinės patalpos, kurių plotas sieks nuo 27 iki 212 kv. m. Jose numatoma vieta vaikų darželiui bei kitoms paslaugoms, skirtoms vietos gyventojams ir aplinkinių rajonų bendruomenei.

Pasak plėtros vadovo, kvartalo vieta pasirinkta dėl patogaus susisiekimo ir patrauklios aplinkos: „Vos už 250 metrų esančiame „Vilnius Outlet“ veikia parduotuvės, restoranai, sporto klubai bei vaikų užimtumo erdvės, būreliai. Vakariniu aplinkkeliu miesto centrą galima pasiekti per mažiau nei 10 minučių, o artimiausia viešojo transporto stotelė yra čia pat - Sidaronių gatvėje.

Pranešimą apie tvarių miestų vystymo gaires perskaičiusi Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, kalbėjo apie Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą kvartalinės renovacijos kontekste. Pasak specialistės, suvokus daugiabučių kvartalus kaip visumą, taptų lengviau spręsti gyventojų socialines problemas. Planuojama atrinkti iki dešimties skirtingų Lietuvos savivaldybių, kuriose ši iniciatyva būtų įgyvendinta ir išbandyta.

„Keičiamas architektūros įstatymas numatant savivaldybėms galimybę nusistatyti papildomus kokybiškos aplinkos formavimo kriterijus. Planuojame sukurti darbo grupę, sudarytą iš įvairių specialistų, kuri dirbtų su savivaldybėmis, rengtų projektus, kvartalų vizijas. Norime parodyti savivaldybėms, kaip labai svarbi socialinė įtrauktis per aplinkos sutvarkymą, kadangi kokybiška aplinka išlaiko žmones daugiabučiuose, ypač regionuose“, - teigia ekspertė.

Pašnekovė pastebi, kad darbas su savivaldybėmis neapsiribotų ir nesibaigtų vien teorija ar formaliais dokumentais be praktinės naudos, Europos fondai finansuoja nemažai įvairių programų, skirtų aplinkos gerinimui. Todėl, A.Rokickienės teigimu, dirbant kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir kitomis institucijomis, savivaldybės parengtų realius projektus finansavimui gauti.

„Ateityje pristatysime aiškias sąlygas, bus galima realiai įgyvendinti projektus, nes lėšos aplinkos gerinimui yra skiriamos. Darbas su savivaldybėmis parodytų, kokią realią naudą šie projektai savivaldybėms gali atnešti, sutvarkant kvartaluose daugiabučius vieningai, pagal bendras taisykles, kurias savivaldybės pačios nusistatytų. Pavyzdžiui, tai jau yra padaręs Vilnius, nustatęs dešimt taisyklių, pagal kurias yra planuojama ir įgyvendinama miesto plėtra“, - pasakoja A.Rokickienė.

Aplinkos ministerija neseniai įgyvendino struktūrinę pertvarką - joje buvo įsteigti keturi padaliniai, kurie kuruoja konkrečias su Lietuvos plėtra susijusias sritis. Vienas iš padalinių kuruoja urbanistiką ir architektūrą, taip ketinama skirti didesnį dėmesį architektūros kokybei bei pačiai urbanistikai. Taip pat dalį aplinkos ministerijai nebūdingų įgyvendinamųjų funkcijų planuojama perduoti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, kuri yra pavaldi aplinkos ministerijai ir perimtų tam tikras funkcijas susijusias su teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesais, aktyviau stebėtų ir vertintų urbanistikos procesus, išdavinėtų planavimo sąlygas ir derintų savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus, atidžiau būtų vykdoma šių dokumentų stebėsena.

„Planuojama atsisakyti dabartinės stebėsenos tvarkos, vietoje popierinių ataskaitų kas dvejus metus iš savivaldybių numatoma rinkti su plėtra susijusius rodiklius, tai leis matyti bendrą vaizdą. Kompleksinė kvartalinė renovacija bus vykdoma per urbanistikos prizmę, ketinama peržiūrėti sklypų formavimo procesus, pažiūrėti į juos kompleksiškai“, - teigė ekspertė.

Pasak A.Rokickienės, aplinka suvokiama per keturis blokus: antropogeninį, gamtinį, sociokultūrinį ir ekonominį. Visi jie sudaro tvaraus miesto modelį. Iki šiol vieningos sistemos, pagal kurią būtų galima palyginti miestų plėtrą ir vystymąsi, Lietuvoje nebuvo, todėl Vyriausybė užsibrėžė pertvarkyti teritorijų planavimo dokumentų stebėsenos sistemą ir parengti tvarių miestų gairių interaktyvią (su interaktyviais visos Lietuvos teritorijos/savivaldybių/miestų žemėlapiais) stebėsenos sistemą, kurioje šie rodikliai atsispindėtų. Stebėsena bus vykdoma bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, kurios atsakingos už savivaldybėms skiriamą finansavimą. Atitinkamai bus sprendžiama, kuria linkme įgyvendinti miestų ir kvartalų plėtrą.

„Miestai suskirstyti pagal hierarchiją, tipologiją ir panašiai, jiems bus pritaikyti šie rodikliai ir mums bus galima vykdyti stebėseną, nuo miesto iki atskiro kvartalo matyti, kurios vietos taršiausios, kur tankumas didžiausias ir kaip savivaldybės planuoja teritorijos plėtrą“, - pasakojo ekspertė.

„Kol kas prie to sukūrimo dirba komanda, artimiausiu metu bus surengta vyriausiųjų architektų konferencija, vyks dirbtuvės, pristatysime sistemą viešai ir sieksime, kad savivaldybės naudotųsi ja. Ateityje, remiantis sistemos duomenimis, galėsime imtis atitinkamų priemonių, jeigu matysime, kad savivaldybės juda netinkama linkme ar ne ta kryptimi investuoja lėšas, stengsimės, kad teritorijų plėtra būtų subalansuota, kad tvarumas prasidėtų nuo miestų ir leistųsi į kvartalus. Pagal visiems bendrus rodiklius matytume, kur kvartalus plėsti, kaip juos vystyti“, - sakė Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė.

Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje.

Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „Atnaujinkime miestą" šiuo metu įgyvendina daugiau nei 100 renovacijos projektų, o bendra renovacijos projektų vertė sostinėje perkopė 120 mln. eurų ir toliau didėja.

Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai siūlo peržiūrėti esamą renovacijos modelį, siekiant išspręsti dėl išaugusių statybos rangos darbų kainų stringančių konkursų problemą.

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje visuomenei pristatytos Daugiabučių modernizacijos architektūros gairės, kurias kūrė architektų ir daugiabučių atnaujinimu sostinėje besirūpinanti komanda. Pasiūlymus šioms gairėms galima teikti iki spalio 31 dienos.

Siekiant didinti renovacijos apimtis ir mažinti energijos suvartojimą sostinėje, Vilniaus miesto savivaldybė su jai priklausančia įstaiga „Atnaujinkime miestą" gyventojams, nusprendusiems modernizuoti daugiabučius, siūlo nemokamai atnaujinti jų namus supančią aplinką. Šią savaitę priimtame 2021 m. s.

„Atnaujinkime miestą“, Vilniaus miesto savivaldybės įkurta organizacija, veikianti kaip renovacijos kompetencijų centras, pretenduoja į svarbų apdovanojimą. Ji pateko į Europos parlamento (EP) rengiamo konkurso finalą vienoje iš 3 kategorijų. Atrankos komisija įvertino „Atnaujinkime miestą“ taikomą ...

Vilniaus miesto Taryba pritarė „Vilniaus miesto atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo iki 2025 metų" programos pakeitimams - į renovacijos planus įtrauktas naujas prioritetinis kvartalas Vilkpėdėje, o jau esamas prioritetinis Justiniškių kvartalas papildytas vienu pastatu. Taip pat nuspręs...

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės paraiškas modernizuoti Taikos g. 99 esantį lopšelį-darželį „Justinukas" ir du daugiabučius, stovinčius Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91. Planuojama, jog šie projektai taps atspirties tašku ir pavyzdžiu taikant moduli...

Daugiabučių renovacijos projektus administruojanti Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „Atnaujinkime miestą" kartu su „Vakarų medienos grupės" technologais sostinės gyventojams pristatė naujieną Lietuvoje - skydinę renovaciją.

Daugiabučių atnaujinimo klausimas tampa vis aktualesnis - Vyriausybės programoje iškelto tikslo kasmet renovuoti po 1000 daugiabučių pasiekti kol kas nepavyksta. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad pastatų atnaujinimas skydais leistų pamatyti 3 kartus greitesnį renovacijos procesą ir suta...

Pradedami Vilniaus Viršuliškių rajone sausio mėnesį degusio daugiabučio pažeistų ir pavojingų konstrukcijų ardymo darbai. Pastatas šiuo metu yra avarinės būklės, gyventojai laukia pastato atstatymo, kad galėtų kuo greičiau grįžti į savo gyvenamuosius butus. Pradinių darbų tikslas - demontuoti sprogi...

Sostinės naujojo verslo rajono širdyje, Konstitucijos prospekte, esantis šešiolikos aukštų daugiabutis - dar vienu žingsniu arčiau modernizacijos. Antradienį savivaldybės įstaiga „Atnaujinkime miestą“ gyventojams pristatė daugiabučio namo atnaujinimo techninį darbo projektą.

Miesto centre, Konstitucijos prospekte stovintis sovietmečiu statytas daugiaaukštis namas daugeliui vilniečių ir miesto svečių „užkliūdavo" ne tik dėl savo kaimynystėje stovinčių modernių stiklinių dangoraižių, bet ir prastos, remonto nuo pastatymo nemačiusios fasado būklės.

Praėjusį rugpjūtį sostinės Lazdynų rajoną sudrebino avarija - nukrito vieno Architektų gatvės daugiabučio gelžbetoninės balkono plokštės. Įvykis gyventojus įstūmė į nepavydėtiną padėtį - ilgus metus neremontuoto daugiabučio bendrija vis dar neranda lėšų likusių balkonų demontavimui. Baiminantis, kad...

Nepaisant pernai įvykusios balkono griūties, sostinės Architektų g. 65 esančio daugiabučio gyventojai atsisakė daugiabučio renovacijos. Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja, kad gyventojai į savo namo priežiūrą numojo ranka ir ragina juos apsigalvoti, nes ant kortos - ir aplinkinių saugumas, ir...

tags: #formuojamos #kaimynijos #daugiabuciu #kvartaluose