Šiame straipsnyje aptariami žemės mokesčiai, taikomi elektros tinklams Lietuvoje, ir susiję tarifai. Straipsnyje nagrinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys žemės nuomą ir naudojimą, taip pat mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.
Pagrindiniai įstatymai ir reglamentai
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai reguliuoja žemės naudojimą ir mokesčius už ją. Svarbu žinoti, kad 1994 m. balandžio 26 d. įstatymas Nr. (įstatymo nauja redakcija nuo 2023 01 04 pagal LR 2022 06 30 įstatymą Nr. XIV-1311) nustato pagrindinius principus ir taisykles, susijusias su žemės naudojimu ir valdymu. Duomenys ir dokumentai iki 2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai galioja.
Savivaldybių vaidmuo
Nuo 2024 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose žemės valdymas perduodamas savivaldybėms. Nuo 2024 m. sausio 1 d. vasario 1 d. žemės valdytojas - atitinkama savivaldybė, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis.
Žemės nuoma ir naudojimas
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Aukcionai ir nuomos mokesčiai
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus tam tikrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai:
- Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
- Ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos.
- Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, eksploatuoti ar pagal šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.
Žemės nuomos mokesčio perskaičiavimas
Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais.
Servitutai
Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
Žemės tvarkymo ypatumai
Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema reikalinga, kai žemė naudojama iki 3 metų. Formuojant naujus žemės sklypus, nustatomi specialūs reikalavimai ir naudojimo būdai.
Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. NŽT taip pat kontroliuoja valstybinės žemės naudojimą ir atlieka planinius bei neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Svarbūs pokyčiai nuo 2024 m. susiję su NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.
Išvados
Mokesčiai už elektros tinklų užimtą žemę ir tarifai Lietuvoje yra reguliuojami įvairių įstatymų ir teisės aktų. Savivaldybės atlieka svarbų vaidmenį valdant žemę ir nustatant nuomos mokesčius. Nacionalinė žemės tarnyba prižiūri, kaip laikomasi įstatymų ir užtikrina tinkamą žemės naudojimą.
