Ar Reikia Deklaruoti Dovanų Gautą Žemės Sklypą?

Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dažnai naudojama turto perleidimo forma Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant turtą svarbu žinoti kelis esminius aspektus, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime žemės sklypo dovanojimo sutarties esmę, jos sudarymo ypatumus, formą, galimas rizikas bei mokesčių klausimus.

Kas Yra Dovanojimo Sutartis?

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Pagrindiniai dovanojimo sutarties bruožai:

• Neatlygintinumas: Dovanotojas už perduodamą turtą negauna jokio materialaus atlygio.
• Valios išreiškimas: Dovanotojas turi aiškiai išreikšti savo valią neatlygintinai perduoti turtą, o apdovanotasis - sutikimą jį priimti.
• Turto perėjimas nuosavybėn: Sudarius ir įvykdžius sutartį, nuosavybės teisė į dovanotą turtą pereina apdovanotajam.

Dovanojimo sutartis gali būti sudaroma dėl įvairaus turto: nekilnojamojo (butas, namas, žemės sklypas), kilnojamojo (automobilis, pinigai, meno kūriniai, vertybiniai popieriai), taip pat turtinių teisių (pvz., reikalavimo teisės į skolininką) ar net atleidimo nuo skolos.

Dovanojimo Sutarties Šalys

Dovanojimo sutarties šalys yra:

• Dovanotojas: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę. Dovanotojas turi būti veiksnus ir turėti nuosavybės teisę į dovanojamą turtą.
• Apdovanotasis: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai priima turtą ar turtinę teisę. Apdovanotuoju gali būti bet kuris asmuo, įskaitant ir nepilnamečius ar ribotai veiksnius asmenis (tokiu atveju jų vardu veikia atstovai pagal įstatymą).

Dovanojimo Sutarties Forma: Kada Užtenka Žodžio, o Kada Reikia Notaro?

Dovanojimo sutarties forma priklauso nuo dovanojamo turto vertės ir rūšies:

• Žodinė forma: Leidžiama, kai dovanojamas nedidelės vertės kilnojamasis turtas, ir jis perduodamas iš karto sudarant sutartį.
• Paprasta rašytinė forma: Privaloma, kai dovanojamo kilnojamojo turto vertė viršija 1500 eurų. Taip pat rašytinė forma reikalinga, kai sutartis sudaroma ateičiai (pvz., pažadas padovanoti turtą).
• Notarinė forma: Privaloma sudarant šias dovanojimo sutartis:
  • Dovanojamas nekilnojamasis turtas (butas, namas, žemės sklypas ir pan.).
  • Dovanojamas kilnojamasis turtas, kuriam reikalinga teisinė registracija (pvz., automobilis).
  • Dovanojamo turto vertė yra didesnė nei 14 500 eurų.
  • Kai dovanojama teisė į būsimą turtą.
  • Kai dovanojama įmonė ar jos dalis.

Labai svarbu laikytis įstatymų nustatytos formos reikalavimų. Jei sutarčiai privaloma notarinė forma, o ji sudaryta paprasta rašytine ar žodine forma, tokia sutartis bus negaliojanti. Notaras, tvirtindamas sutartį, patikrina šalių veiksnumą, išaiškina sutarties pasekmes, užtikrina, kad šalių valia nebūtų iškreipta.

Esminės Dovanojimo Sutarties Sąlygos

Kad dovanojimo sutartis būtų galiojanti ir aiški, joje turėtų būti aptarta:

• Šalys: Tikslūs dovanotojo ir apdovanotojo duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai; jei juridinis asmuo - pavadinimas, kodas, buveinė, atstovo duomenys).
• Sutarties dalykas: Konkretus ir aiškus dovanojamo turto aprašymas. Jei tai nekilnojamasis turtas - unikalus numeris, adresas, plotas ir kiti identifikaciniai duomenys.
• Dovanojamo turto vertė: Nors sandoris neatlygintinis, turto vertės nurodymas svarbus dėl galimų mokesčių ir formos reikalavimų. Dažnai nurodoma vidutinė rinkos vertė arba Registrų centro nustatyta mokestinė vertė (nekilnojamajam turtui).
• Turto perdavimo momentas ir sąlygos: Kada ir kaip turtas bus perduotas apdovanotajam (pvz., pasirašius sutartį, per tam tikrą terminą).
• Šalių patvirtinimai: Dovanotojas patvirtina, kad turtas priklauso jam nuosavybės teise, nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas, nėra ginčų objektas. Apdovanotasis patvirtina, kad dovaną priima.
• Sutarties sudarymo data ir vieta.
• Šalių parašai (jei rašytinė forma) arba notaro patvirtinimas (jei notarinė forma).

Galima numatyti ir papildomų sąlygų, tačiau svarbu, kad šios sąlygos neturėtų turtinio pobūdžio priešpriešinio įvykdymo.

Dovanojimo Sutarties Panaikinimas Ir Nuginčijimas

Nors dovanojimas yra geros valios aktas, įstatymai numato tam tikras aplinkybes, kurioms esant dovanojimo sutartį galima panaikinti arba pripažinti negaliojančia.

• Dovanojimo sutarties panaikinimas (iniciatorius - dovanotojas):
  • Dėl apdovanotojo veiksmų prieš dovanotoją ar jo artimuosius.
  • Dėl apdovanotojo veiksmų, keliančių grėsmę dovanai.
  • Dėl pasikeitusios dovanotojo turtinės padėties.
  • Kai dovanotojas pergyvena apdovanotąjį.
• Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia (ginčijimas):

  Dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pavyzdžiui:

  • Sudaryta nesilaikant formos reikalavimų.
  • Sudaryta neveiksnaus asmens.
  • Sudaryta dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.
  • Tariamas (fiktyvus) sandoris.
  • Apsimestinis sandoris.
  • Sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Mokesčiai Dovanojant Ir Gaunant Dovanų

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, dovanos yra laikomos pajamomis natūra ir gali būti apmokestinamos GPM.

• Kada GPM mokėti nereikia (lengvatos)?
  • Dovanos iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių - neapmokestinamos GPM nepriklausomai nuo vertės.
  • Dovanos iš kitų asmenų - neapmokestinamos, jei jų bendra vertė per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) neviršija 2500 eurų.
• Kada GPM mokėti reikia?

  Jei dovana gaunama iš kitų asmenų (ne artimųjų) ir jos vertė viršija 2500 eurų, tai viršijanti suma apmokestinama 15% GPM tarifu. Mokestį moka dovaną gavęs asmuo (apdovanotasis).

Svarbu: Jei dovanojamas nekilnojamasis ar registruotinas kilnojamasis turtas, apdovanotajam gali tekti sumokėti ir kitus mokesčius ar rinkliavas, susijusias su turto registracija.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įgijimas Dovanojimo Būdu

Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas yra neatlygintinas ir laisva valia sudaromas sandoris. Jo metu dovanotojas neatlygintinai perleidžia nuosavybės teisę apdovanotajam.

Į žemės ūkio paskirties sklypo gavimą dovanojimo būdu pirmumo teisės neturi niekas (nei bendraturčiai, nei naudotojai, nei kaimynai, nei toje vietovėje ūkininkaujantys ūkininkai).

Ką reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą?

Priimdami žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą dovanų pasidomėkite:

• Kokių dokumentų reikės norint dovaną priimti ir pasirašyti dovanojimo sutartį?
• Kokie bus taikomi mokesčiai už gautą dovaną?

Norint priimti dovanų žemės ūkio paskirties sklypą Jums bus reikalingi šie dokumentai:

• Apdovanotajam bus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas įgyti žemės sklypą (šis dokumentas reikalingas žemės ūkio paskirties sklypą įgyjant bet kokiu būdu).
• Fizinių arba juridinių asmenų deklaracija apie jau turimus žemės ūkio paskirties sklypus.
• Žemės sklypo planas.
• Galiojantys visų sandorio šalių asmens tapatybės dokumentai.

Žemės sklypo dovanotojui nebus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas perleisti jam priklausančią žemę.

Kada galima parduoti dovanotą sklypą?

Gavus dovanų žemės ūkio paskirties sklypą jį galima parduoti bet kada, kai jis tik tampa Jūsų nuosavybe.

Svarbu prisiminti tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas bei labai greitas pardavimas gali atkreipti tiek pirmumo teisę į pirkimą turėjusių asmenų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.

Svarbu žinoti tai, kad po pardavimo atsiras ir mokestinė prievolė. Gautas pelnas bus apmokestintas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Pelnas yra skaičiuojamas iš dovanojimo sutartyje nurodytos turto kainos atimant turto pardavimo kainą.

Pajamas gautas iš turto pardavimo reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 dienos.

Įstatymų taikoma lengvata: jei gavote dovanų žemės sklypą iš pirmos eilės giminaičių ir dabar jį norite parduoti, tuomet galimas retrospektyvinis turto vertinimas dovanojimo datai. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į dovanojimo sutartį buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina. Lengvata netaikoma jei turtas gautas dovanų iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių, visiškai svetimų žmonių ar juridinių asmenų.

Dokumentai, Reikalingi Dovanojant Nekilnojamą Daiktą

Dovanojant nekilnojamą daiktą (žemės sklypą, pastatus, butą, ar kt), notarui pateikiama:

• Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (neprivalomas);
• Nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas ir t.t.);
• Jeigu dovanojamas žemės sklypas - žemės sklypo planas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka;
• Jeigu dovanojamas turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir turto savininkas turi nepilnamečių vaikų, reikalingas teismo leidimas dovanoti turtą;
• Dovanotojų ir apdovanotojo asmens dokumentai;
• Jeigu turtas įgytas santuokos metu (išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu), būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas;
• Butų (garažų, sodų) bendrijos pažyma apie atsiskaitymą;
• Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tevams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas).

Pavyzdžiai Pardavimui Siūlomų Sklypų

tags: #ar #reikia #deklaruoti #dovanu #gauta #zemes