Šildymo sezono kainoms kasmet augant, vis daugiau žmonių ima domėtis daugiabučių namų renovacija. Tačiau ši tema ypač aktuali vyresnio amžiaus gyventojams - pensininkams, kurių pajamos dažnai ribotos, o gyvenamasis būstas - senos statybos daugiabutyje su prastai izoliuotomis sienomis, nesandariais langais ir nuolat šąlančiomis grindimis. Todėl Lietuvoje taikomos valstybės finansuojamos renovacijos kompensacijos, kurios skirtos padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms - ypač vienišiems, mažas pajamas gaunantiems ar neįgalumą turintiems senjorams. Šiame straipsnyje aptarsime, kam tokia kompensacija priklauso, kokios jos sąlygos, kokio dydžio ji gali būti ir kaip ją gauti.
Daugiabučio renovacija Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Kas yra renovacijos kompensacija?
Renovacijos kompensacija - tai valstybės teikiama finansinė parama gyventojams, prisidedanti prie daugiabučio pastato atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų. Kompensacija skiriama tik tiems pensininkams, kurie atitinka tam tikrus socialinius, turtinius ir gyvenamosios vietos kriterijus.
Kompensacijos dydis
Kompensacijos dydis priklauso nuo gyventojo socialinės padėties ir pajamų lygio. Valstybė taiko kelis kompensavimo lygius - nuo dalinės paramos iki visiško renovacijos išlaidų padengimo. Svarbu pabrėžti, kad ši kompensacija skaičiuojama nuo asmeniui tenkančios išlaidų dalies, o ne nuo visos namo renovacijos vertės. Kai kurioms socialinėms grupėms taip pat padengiamos renovacijos paskolos palūkanos ir administraciniai mokesčiai, todėl jiems iš esmės nereikia prisidėti jokia suma.
Valstybės parama daugiabučių renovacijai teikiama dviem būdais: subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu, iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygomis taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą.
Pagrindinė sąlyga, norint gauti valstybės paramą - pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc. Visiems renovuoti savo daugiabutį pasirinkusiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas: investicijų plano, energinio naudingumo sertifikato, atnaujinimo techninio darbo projekto, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimo. Taip pat kompensuoja projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidas.
Fiksuoto įkainio skaičiavimas
Fiksuotasis įkainis skaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą ir yra padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms (projekto rengimas, administravimas, techninė priežiūra) ir įkainis energiją taupančioms priemonėms (langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan.). Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto.
Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu. Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti.
100 proc. kompensacija gaunantiems šildymo kompensacijas
Daugeliui mažas pajamas gaunančių gyventojų dalyvauti renovacijoje trukdo finansinių įsipareigojimų baimė. Visgi, verta žinoti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja.
Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc.
Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.
Palankesnės paskolos sąlygos
Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos.
Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą). Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos.
Renovacijos nauda. Šaltinis: enefit.lt
Šildymo kompensacijos
Lietuvoje mažas pajamas gaunantys gyventojai, įskaitant pensininkus, gali pretenduoti į įvairias kompensacijas ir paramą, skirtą padengti būsto išlaidas. Ši parama apima subsidijas, fiksuotus įkainius renovacijai, šildymo kompensacijas ir paramą būsto nuomai.
Šildymo kompensacijos apskaičiavimas
Šildymo kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir valstybės remiamas pajamas (VRP). Kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Pavyzdžiui:
- Vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 - 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc.
- Dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 - 352 - 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.
Kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).
Statistika
2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro. Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
| Metai | Gavėjų skaičius | Vidutinė kompensacija (centralizuotas šildymas) | Vidutinė kompensacija (kitos energijos rūšys) |
|---|---|---|---|
| 2023 | 193,3 tūkst. | 35,3 euro | 150,5 euro |
Būsto nuomos kompensacija
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto: 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Kaip gauti kompensaciją?
Norint pasinaudoti kompensacija, būtina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba pateikti paraišką per elektroninę sistemą. Paraiškos nagrinėjimo laikas paprastai trunka nuo 15 iki 30 darbo dienų, priklausomai nuo savivaldybės užimtumo ir pateiktų dokumentų išsamumo.
Svarbu žinoti
- Taip, kai kuriais atvejais renovacijos kompensacija gali būti suteikta ir atgaline data.
- Neigiama savivaldybės išvada dar nereiškia, kad kompensacija galutinai nepriklauso. Dažnai tai susiję su netiksliais duomenimis, trūkstamais dokumentais arba neteisingai įvertinta gyventojo situacija.
- Taip. Renovacijos kompensacija gali būti skiriama tik už tą būstą, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena.
- Gali, tačiau kompensacijos dydis priklauso nuo visų kartu gyvenančių asmenų pajamų.
- Sprendimas priimamas per 15-30 darbo dienų.
- Taip, jei renovacija atlikta pagal valstybės programą, o gyventojas tuo metu turėjo teisę į kompensaciją, bet jos neprašė dėl objektyvių priežasčių.
- Tikslius terminus nustato savivaldybė, dažniausiai 6-12 mėn.
APVA parama individualių namų modernizavimui 2024-2025 m.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dar šiemet arba 2025 metų pradžioje ir toliau skatins individualių namų savininkus modernizuoti savo būstus. Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti.
Pasak Apva atstovės G. Burbienės, nesuspėjusieji pasinaudoti parama neturėtų nusiminti. Naujas kvietimas individualių gyvenamųjų namų modernizavimui planuojamas dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Iš viso iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos iki 2025 m. šiai priemonei numatyti 44 mln. eurų.
Jeigu galvojate apie savo gyvenamųjų namų modernizavimą ir energijos sąnaudų taupymą, gali būti, kad 2024 metais turėsite puikią galimybę - Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) gyvenamųjų namų modernizavimo programą.
Verta atkreipti dėmesį, kad APVA gyvenamųjų namų modernizavimo programa vykdoma nuo 2021 metų. Ši nuolatinė programos vykdymo istorija leidžia tikėtis, kad ji bus ir 2024 metais. Tai rodo valstybės įsipareigojimą skatinti energijos taupymą ir aplinkos apsaugą per gyventojų namų modernizavimą.
Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą. Svarbu atkreipti dėmesį į kompensacijų sąlygas.
Gyventojai, siekiantys gauti šią kompensaciją, turi pasiekti pastato B klasę, o tai padaryti gana nesudėtinga modernizavimo priemonėmis. Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų. Tai gali būti puiki galimybė gauti grąžą už investicijas, skirtas namui modernizuoti ir atnaujinti.
Dažniausiai seno namo savininkas turi apšiltinti namo grindis, pamatus, sienas, stogą. Galima keisti langus, bet tai neprivaloma. Name turi būti tinkama šildymo sistema.
Norint gauti paramą namo renovacijai būtina nuodugniai sekti programos reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus. Programos taisyklės ir sąlygos gali kisti, todėl svarbu sekti naujienas ir oficialius pranešimus.
Nuo 2024 m. kovo 1 d. 8 val. iki kovo 30 d. 17 val. individualių gyvenamųjų namų savininkai buvo kviečiami teikti Projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą (modernizavimą).
Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikės per 15 mėn. po kvietimo pabaigos, t. y. iki 2025 m.
Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki atnaujinimo (modernizavimo) iš fiksuoto dydžio. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir / ar kitus dokumentus.
Būtinas dokumentas norintiems dalyvauti programoje, energinio naudingumo sertifikatas ir pažyma B klasei.
Projektai bus atrenkami konkurso būdu pagal prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios. Aukštesnis balas skiriamas Projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y. Jeigu Projektai surenka vienodai balų, tai prioritetas skiriamas tiems, kurių planuojamų atnaujinti (modernizuoti) namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos 1 kv. m. neskubėkite, galite pateikti paraišką, kad ir kovo 30 d.
Taip, galima. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad gali būti naudojamos tik sertifikuotos, CE ženklą turinčios statybinės medžiagos. Langų keisti nebūtina, jeigu turite dokumentą - langų atitikties deklaraciją. Deklaracijoje turi būti nurodyta oro skverbties klasė ne žemesnė kaip 4. Šį dokumentą išduoda jums langus pagaminusi įmonė. Arba jeigu nekeisite langų ir neturėsite atitikties deklaracijos, galima atlikti sandarumo testą po renovacijos. Rodikliai turės atitikti B klasę.
Įgyvendinti projektą ir pateikti APVA išlaidų kompensavimo prašymą privaloma ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m.
Patogiausia informaciją gauti el. paštu.
Kaip pradėti?
Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę. Specialistas gali jums suteikti dabartinį namo energetinį sertifikatą, kuriame bus išvardyti esami efektyvumo trūkumai ir tobulinimo galimybės. Tai bus jūsų pradžios taškas, padėsiantis suprasti, kokius renovacijos darbus reikės atlikti, kad gautumėte kompensaciją.
Naujausią informaciją galite sekti APVA tinklalapyje arba stebėti mūsų svetainę, kadangi mes vieni iš pirmų skelbiame šią informaciją.
Taip pat asmenys prašymus gali pateikti ir el. Jeigu prašymas ir dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
Konsultacijos vyksta adresu Kaunas, Savanorių pr. 371: I-II nuo 8.00 iki 17.00 val. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė, kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje).
Asmens gyvenamąją vietą įrodantis dokumentas, t.y. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jam pateikti tokio dokumento nereikia.
Antrinę teisinę pagalbą gyventojams teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (Kęstučio g. 21, 44320 Kaunas. 8 700 00 177. El. p.
Jei norite pranešti apie triukšmą, kurį kelia kiti asmenys, vykdydami remonto darbus, reikia kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių (Savanorių pr. (+370 37) 30 55 58 arba el.
Taigi, pensininkai turi realių galimybių finansuoti savo namų remontą, pasinaudojant valstybės parama ir kompensacijomis. Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.
Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Vienas pačių gajausių - nuomonė, kad pretenduoti į renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą gali tik pensininkai. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai kiekvieną savaitę kviečia miesto gyventojus į naudingus susitikimus. Jų metu ne tik atsakoma į įvairiausius klausimus, tačiau ir suteikiama svarbiausia informacija apie daugiabučių namų renovaciją bei šiuo metu vykstančią programą „(R)evoliucija“, kurios dėka kauniečiai gali absoliučiai nemokamai susitvarkyti namų grupės lauko erdves.
Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms. Puiku ir tai, kad dalis gyventojų už renovaciją gali nemokėti absoliučiai nieko!
Svarbu ir tai, kad gyventojui, kuris gavo kompensaciją už renovacijos darbus nesikaupia jokia skola. Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Tai - lyg finansinė pagalba visiems, kuriems šiuo metu yra sunku. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Turint šią teisę valstybė kompensuoja šimtą procentų visų su daugiabučio renovacija susijusių investicijų.
Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę. Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas, pirmiausiai, Jūs, turite kreiptis į savo miesto savivaldybę.