Rūpestinga bitininkystė reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Vasaros pabaiga - svarbus metas bičių gyvenime, todėl bitininkai turi atlikti tam tikrus darbus, kad bitės sėkmingai pasiruoštų žiemai. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų daryti su bičių aviliu rugpjūtį.
Paskutinieji perai ir žieminių bičių auginimas
Rugsėjo mėnesį žydi paskutiniai augalai. Bitutės iš jų dar atsineša žiedadulkių, augina paskutinius perus, iš kurių išsiris žieminės bitės. Rudenį labai svarbu priauginti kuo daugiau jaunų bičių, kurios dar suspėtų iki atšalimo apsiskraidyti, nes stiprios bičių šeimos žiemą sunaudoja beveik per pusę mažiau maisto nei žiemojančios silpnos šeimos.
Motinėlės keitimas ir šeimų jungimas
Dar galima pakeisti senas motinėles jaunomis, o jei bičių šeimos yra nedidelės, jas reikėtų sujungti su stipriomis šeimomis. Pavasarį, kai stipri bičių šeima peržiemos, bus galima sudaryti naują šeimelę, kuri iki rudens prineš medaus.
Papildomas maitinimas ir gydymas nuo varozės
Kad bičių labai nenualintume, rugsėjo pradžioje reikėtų baigti papildomą maitinimą. Išsukę paskutinį medų ir pradėję papildomą maitinimą, bites turime gydyti nuo varozės. Jei bitės gydomos vaistų juostelėmis, reikėtų atsiminti, kad tokias juosteles aviliuose galima laikyti ne ilgiau 30-35 dienų, priklausomai nuo juostelių, kurias naudojame.
Erkėtumo patikrinimas ir lizdų apžiūra
Kai rugsėjo pabaigoje bus baigti dengti perai, reikia patikrinti erkėtumą. Išsiritus paskutiniems perams, reikėtų patikrinti bičių šeimų lizdus. Reikia nustatyti esamo maisto kiekį. Kiekviename lizdo koryje, paliktame žiemojimui, turėtų būti ne mažiau kaip 2-2,5 kg maisto. Po paskutinio maitinimo, bičių apžiūros metu, reikia iš lizdų išimti bičių neaptuptus korius.
Kiti darbai rugpjūtį
Be jau minėtų darbų, rugpjūtį reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- Medaus išėmimas: Medų derėtų iškopinėti iki šv. Roko atlaidų, rugpjūčio 16 dienos.
- Lizdų siaurinimas: Išsukus pagrindinio medunešio medų, jeigu bitės nevežamos į viržynus, rugpjūčio pradžioje siaurinami lizdai.
- Motinėlės keitimas: Išsukus pagrindinio medunešio medų, jeigu bitės nevežamos į viržynus, rugpjūčio pradžioje siaurinami lizdai, bitės maitinamos, nuo varozės gydomos skruzdžių rūgštimi, jeigu reikia, keičiamos dvimetės motinėlės.
- Lakos siaurinimas: Vengiant vagiliavimo, siaurinamos lakos.
Bičių ligos ir gydymas
Šią ligą sukelia varoatozės erkė (Varroa destructor) į Europą, transportuojant bites, atkeliavusi iš Azijos ir paplitusi vietinių bičių šeimose. Jos turi aštuonias kojas, kuriomis prikimba prie suaugusių bičių arba jų lervų ir siurbia hemolimfą. Erkių apnikta šeima nusilpsta ir negydoma žūva, dažniausiai žiemą arba ankstyvą pavasarį.
Norint apsaugoti bites, tenka pasitelkti specialių vaistų. Stipresni cheminiai preparatai, pasak pašnekovo, gana veiksmingi, bet pastebima, kad jų pėdsakų lieka ant korių, tad geriau rinktis ekologiškesnius. Europoje ieškoma kuo efektyvesnių vaistų formulės, bet ir farmakologams dar nepavyko galutinai išspręsti problemos.
Jis perspėja, kad preparatų negalima naudoti, kol avilyje yra koriai su medumi, jie dedami rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje - išėmus medų, bites reikėtų pradėti gydyti iškart. Beje, vieno karto neužteks, nes vaistai dažnai nepasiekia perų, būtent juose erkės dauginasi, tad gydymą pakartoti reikia tada, kai jų nelieka, išsirita jauniausios bitutės.
Yra ir natūralių gydymo priemonių: padidinta temperatūra, skruzdžių rūgšties garai, miltelinis cukrus, į avilį dedamos citrinos, mėtos ar čiobreliai. Avilio dugne įdedamas tinklelis, kad nukritusios erkės nebegalėtų pasiekti bičių. Nuo erkių bitės apsivalo ir spiesdamos, nes tuo metu kurį laiką neauginamos naujos lervos (parazitai negali pulti naujų bičių).
Gydymas skruzdžių rūgšties garais: į specialius rėmelius, įstatomus į avilį, įdedamas suvilgytas lignino gabalėlis.
Šiemet A. Butenis ir K. Brazdžius pereis prie natūralesnio bičių gydymo būdo - skruzdžių rūgšties. Ji - viena efektyviausių priemonių, tačiau nuolatos reikia kontroliuoti garų kiekį avilyje.
Maisto atsargos žiemai
Labai svarbu bites aprūpinti reikalingu maisto kiekiu per žiemą - kad nepritrūktų ir nebūtų per daug. Tai sudėtinga, nes kiekviena žiema ir pavasaris turi savo niuansų. Medunešės maitinamos paruoštu cukraus sirupu į du litrus verdančio vandens dedama 3 kg cukraus. Ilgai maišoma, kad cukrus ištirptų. Geriausia bites maitinti šiltoku, 36-38 OC temperatūros, sirupu, jei jos laikomos prie namų.
R. Klova, turėdamas nemažą bitininkavimo patirtį, pataria bites maitinti dažniau, iš mažesnės 1 l talpos penėtuvės, ir dažniau įpilti sirupo, kad jo vis nepritrūktų. Kai bitės pasimaitina, indai išimami, uždedamos viršutinės kamšos, nes viduje turi būti šilta, 38 OC šilumos.
Apšildžius avilį, patartina įdėti „Varostop“ juostelių, jų pakabinti iš visų pusių.Tai buko medžio juostelės, impregnuotos veikliąja medžiaga flumetrinu.
Bitininkaujant vis ilgesnį laiką, atsiranda ir didesnis poreikis kuo įvairesnės bičių produkcijos. A. Butenis su šeima naudoja tris bičių gaminamus produktus: medų, bičių pikį ir duonelę.
Anot vyro, 1 l vandens sveria 1 kg, o litras medaus - 50% sunkesnis. Išskirti, kuri medaus rūšis geriausia - neįmanoma. Kiekvieno ėmimo medus - skirtingo skonio, kitokių vaistinių savybių. Vienas medus gali būti aštrus, kitas - labai saldus. Pasak A. Butenio, jam labiausiai patinka saldesnis, kiaulpienių medus.
Bičių duonelė - tai medaus ir žiedadulkių mišinys, kuris, anot vyro, - puikus maisto papildas. Norint ją išgauti, šaldiklyje reikia sušaldyti medaus korį, iškulti jį duonos kūlimo mašina ir išdžiovinti.
Avilio apšiltinimas ir apsauga nuo kenkėjų
Avilio šiluma reikėtų pasirūpinti tik temperatūrai nukritus iki 10-15 °C šalčio ir daugiau. „Bitė kaip vaikas. Žiemą atšalus, avilį galima apšiltinti, bet reikėtų atsižvelgti į jo konstrukciją.
Užtat reikia būti atidiems, kad po gausesnio snygio, avilio laka liktų atvira. „Pasnigus, saulei dieną pašildžius, o naktį atšalus, ties apsnigta laka susidaro ledas ir oras nepatenka vidun, nevyksta cirkuliacija“, - apie pavojų perspėja D. Be to, bites reikėtų pasaugoti ir nuo pelių. Jeigu aviliai stovi netoli laukų, kuriuose yra šių graužikų, pasirūpinkite ant lakų uždėti groteles.
Medaus kokybė ir rūšys
Labai svarbu nusipirkti ir vartoti natūralų, nefalsifikuotą medų. Ką tik išsuktas medus būna skystas, tačiau vėliau jis kristalizuojasi, o tai geros kokybės požymis. Kristalizuodamasis medus šviesėja, o ant jo paviršiaus susidaro balta gliukozės plutelė, kuri laikoma itin vertinga. Tokį medų galima drąsiai pirkti. Žiemą nepirkime skysto medaus - jis greičiausiai perkaitintas ir netekęs veikliųjų medžiagų.
Dažniausiai pasitaikančios medaus rūšys:
- liepų - šviesiai geltonas, malonaus liepų žiedų kvapo
- aviečių - šviesios spalvos, malonaus, bet stiproko kvapo
- kiaulpienių - aukso spalvos, kartoko skonio, labai kvapus
- rapsų - baltas arba šviesiai gelsvas, silpno malonaus kvapo, truputį kartokas
- viržių - tamsiai geltonas su rusvu atspalviu, stipraus kvapo, kartoko skonio
- grikių - tamsus, rausvas arba beveik rudas, aštraus skonio ir kvapo. Jame yra daugiau geležies ir baltymų.
- Pievų medus yra poliflorinis, t. y. surinktas iš daugelio augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos.
Tinkamai paruoštas ir gerai išlaikytas natūralus lietuviškas medus yra pats vertingiausias.
| Medaus rūšis | Spalva | Kvapas | Skonis |
|---|---|---|---|
| Liepų | Šviesiai geltonas | Malonus liepų žiedų | Malonus |
| Aviečių | Šviesi | Malonus, stiprokas | Malonus |
| Kiaulpienių | Aukso spalvos | Labai kvapus | Kartokas |
| Viržių | Tamsiai geltonas su rusvu atspalviu | Stiprus | Kartokas |
| Grikių | Tamsus, rausvas arba beveik rudas | Aštrus | Aštrus |
Svarbu prisiminti, kad bitininkystė reikalauja nuolatinio mokymosi ir patirties. Stebėkite savo bites, domėkitės naujovėmis ir vadovaukitės patyrusių bitininkų patarimais.