Vyriški vardai su šaknimi "Pel": Kilmė, daryba ir paplitimas XX amžiuje

Didelę dalį kiekvienos kalbos leksikos sudaro tikriniai vardai - žodžiai (paprastai daiktavardžiai) arba žodžių junginiai, esantys atskiruoju kieno nors pavadinimu. Lietuvių kalbos tikriniai žodžiai, arba onimai, skirstomi į dvi dideles klases: asmenvardžius ir vietovardžius. Taip pat minėtini kiti įvairūs vardai.

Šiame magistro darbe aprašomi dažniausi tikriniai XX a. iavimo principai. iavimo normos, dėsningumai, objektas yra bendriniai žodžiai. Taigi šiame magistro darbe aprašomi dažniausi tikriniai XX a. iavimo principus. iavimo dėsningumus.

Magistro darbo pagrindinis tikslas - ištirti dažniausi tikriniai XX a. iavimo principais. iavimo dėsningumus. Vis dėlto derinti teoriją su praktika yra nelengvas uždavinys. Šio darbo tema - dažniausi tikriniai XX a. iavimo principai. Tokį temos pasirinkimą paskatino prof. A. iavimo pagrindų kursas.

Dažniausiai tikrinis XX a. iavimo paradigma. iavimas turi tam tikrą specifiką, dėl kurios sunkoka nustatyti jų paradigmas. Todėl iavimui stengiamasi apžvelgti remiantis morfonologiniais principais.

iavimo pagal morfonologinius principus aprašą pateikė B. iavimo sistemą aprašė pagal morfeminę akcentinę struktūrą, t. y. apibūdino morfemų santykius pagal akcentines savybes. Šio darbo autorė, remdamasi B. iavimo morfonologiniais principais, stengiasi juos pritaikyti ir tikriniams vardams.

Šiame magistro darbe skyrium aptariami savos ir svetimos kilmės tikriniai žodžiai. Nustatant vardų kilmę remtasi šio žodyno autorės vardų kilmės klasifikacija. Pagal kilmę lietuvių vardus įprasta skirti į senuosius lietuviškus (ir kitų baltų tautų) vardus, kalendorinius krikštavardžius, naujuosius lietuviškus vardus ir naujuosius skolinius vardus.

1) Senieji lietuviški vardai skiriami į dvikamienius vardus, dvikamienis vardų trumpinius, vedinius iš trumpinių ir apeliatyvinius vardus. iau Lietuvoje nevartotus vardus ir Lietuvoje vartojamus vardų svetimos kalbos variantus ar trumpinius.

Lietuvių pavardės pagal kilmę skirstomos į dvi grupes: lietuviškos kilmės pavardes ir nelietuviškos kilmės pavardes. Nustatant pavardžių kilmę remtasi V. Maciejauskienės (1991; 2001; 2003), M. Razmukaitės (1984), Z. iaus (2003) straipsniais. A. Vanago, V. Maciejauskienės ir M. iuotės nenurodomos.

Vietovardžiai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius (prie jų priklauso vandenvardžiai ir žemėvardžiai) vietų vardus. Dar reikia paminėti, kad šiame darbe, remiantis St. Darybos atžvilgiu išsamiausiai yra ištirti negyvenamieji vietų vardai: vandenvardžiai, arba hidronimai (jiems skirta išsami A. io lietuvių kalbos vardų). Šiuos negyvenamuosius vietų vardus A. Vanagas tyrė pagal savo paties sudarytą struktūrinę-gramatinę klasifikaciją.

A. Pupkio ir M. Razmukaitės sudarytas "Vietovardžių žodynas" (2002) - išsamiausias Lietuvos vietovardžių žodynas. Jame pateikiama apie 12 000 vietų vardų: gyvenamųjų vietų vardų, Lietuvos ir lietuvių etninių žemių vandenvardžių, miškų, pelkių ir durpynų, salų ir kyšulių, kapinynų ir pilkapynų, orografinis vardas. Kaip priedas prie šio žodyno pridėti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinti valstybių ir valstybių sostinių vardai.

Lietuvos miestų ir miestelių vardai raidos, darybos ir kilmės atžvilgiu ištirti A. Vanago knygoje "Lietuvos miestų vardai" (šios knygos autorius nespėjo iki galo parengti spaudai, tai padarė V. Maciejauskienė). iuotės. iavimas aprašytas V. iavimas" (1982). Autorius šiuos nurodymus skyrė tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto visų specialybių nelietuvių grupių studentams.

Šio vietos formantus. iuojami vardai. Nors tokie metodiniai nurodymai aktualūs ir šiomis dienomis, knyga išleista mažu tiražu (pakartotinai neišleista), todėl įsigyti ar rasti ją bibliotekose sudėtinga. Svarbus pasaulio vietovardžių žodyno "Pasaulio vietovardžiai. Europa" (2006) pasirodymas Lietuvoje. Šiame visai neseniai pirmą kartą Lietuvoje išėjusiame žodyne teikiama apie 40 000 vietovardžių. iuoti. iavimas beveik neaiškinamas.

Vyriškų vardų su šaknimi "Pel" analizė

Tarp dažniausių tikrinių XX a. spaudos žodžių rasta 113 tikrinis daiktavardžius ir 2 tikriniai veiksmažodžiai (jie virto tikriniais žodžiais tapę tam tikrais pavadinimais). iuotės. Stipriojo tvirtapradžio kamieno (Á), t. y. iuotės - tik 8 tikriniai pirminiai daiktavardžiai.

Stipraus kamieno vardai

Stipriojo kamieno (Á) pirminis vienaskaitinis vietovardis yra 5: Plungė, Vievis, Kruonis, Lentvaris ir Biratonas.

1) Didesnės galios taisyklė: stiprusis kamienas (Á), esantis prieš stipriąsias galkūnes (E) -is, -ė, gauna kirtį, nes pirmoji morfema yra didesnės akcentinės galios, t. y. ÁE’!ÁE ir Áe’!Áe. Šio silpnajai galkūnei (e) -as, todėl Áe’!Áe. Šio. Šio jokiai galkūnei. Šie vietovardžiai daugiausia yra asmenvardinės kilmės gyvenamosios vietos vardai, plg. mst. Plungė ir pvd. Plungė, mst. Biratonas ir pvd. Biratonas, mst. Lentvaris ir pvd. Lentvaris. iavimu visiškai sutampa su asmenvardžiais.

dalius visų Lietuvos vietovardžių. Labiausiai yra paplitę daugiskaitiniai asmenvardiniai vietovardžiai, vienaskaitinis asmenvardinis vietovardis yra nedaug. Lietuvoje yra nemažai bendravardžių vandenvardžių ir vietovardžių, plg. mst. Vievis ir ež. Vievis. Miestelio pavadinimas Kruonis sietinas su upės vardu Kruonė.

Kaip minėta, asmenvardinės kilmės daugiskaitiniai vietovardžiai sudaro nemažą dalį visų vietovardžių. M. ios ašaknies asmenvardžiai, dažniausiai yra priesagos vediniai iš asmenvardžių arba gyvenamosios vietos vardais virtusi asmenvardžių daugiskaita. Taigi daryba paprasta: pavardės galkūnė -as (Prienas), virsdamos vietovardžiais, gauna galkūnes (E) -ai, plg. Prienas ir Prienai. Kita gausi vietovardžių klasė - vietovardžiai, kilę iš apeliatyvų (bendrinis žodis).

iuotės taip susidaręs vietovardis yra Biržai, plg. biržė (1 k.) ar biržis (1 k.). Kadangi lietuvių kalboje bendrinio žodžio *biržas nėra, lieka neaišku, kaip atsirado vietovardis su galkūne -ai. iuotės) bendriniai daiktavardžiai su atitinkamomis galkūnėmis, plg. Plungė ir bulvė; Vievis, Kruonis ir briedis, brolis. iuojami kaip pirminis bendrinis daiktavardis su galkūne -as daugiskaita (plg. iuojami kamiene. iavimo kaip ir bendriniai žodžiai pãsninkas, kàdikis.

Asmenvardžiai

Stipriojo kamieno (Á) asmenvardis yra 7: 5 vyriški vardai (Vytas, Aidas, Alfas, Valdas ir Aleksas), vienas moteriškas vardas (Daiva) ir viena pavardė (Požėla). ias nuo galo skiemuo. Šio jokiai galkūnei.

Šio vietą ir tvirtapradę priegaidę. iavimo paradigmą. iuotės, plg. Šio vietos, plg. iavimo paradigmą, plg. Valdas ir Valdemaras (2 k.). Taip yra dėl to, kad nukritus antrajam dūriniam sandui (graik. -andrós ir sen. vok. aukšt. iuotė, bet tik tuo atveju, jei yra ne germaniškos kilmės krikštavardžio, bet lietuviškas dvikamienis vardas su sandu -vald- trumpinys, plg. iuojamas pastoviai kamiene.

iuojama ir lietuvių pavardė Požėla, plg. kitus pirminius stipriojo kamieno (Á) bendrinius žodžius su stipriąja traukliąja galkūne (È) -a: várna, m½diaga.

Kiti pavadinimai

Šio pavadinimas Noriu, TV kanalo pavadinimas Kelkimės ir įmonės pavadinimas Drobė. Šio vieta išlieka ta pati, plg. kitus bendrinius žodžius su stipriąja galkūne (E) -ė: saulė, lysvė. Šio ir TV kanalo pavadinimais. iavimas toks, kaip veiksmažodis kelkimės ir noriu. Šioje tvirtapradė priegaidė.

A. iuojama priesagoje, esamajame laike turi pastovų ašaknies kirtį ir tvirtapradę priegaidę, dar plg. veiksmažodžius mýli, tìngi, móka. Anot B. is tvirtapradę ašaknį yra labai mažai.

Stipraus tvirtagalio kamieno vardai

Stipriojo tvirtagalio kamieno (Ã), t. y. iuotės, pirminis vienaskaitinis vietovardis yra 3: Kaišiadoris, Siesartis ir Nida.

Šio: Ãe’!Ãe. iai, gauna kirtį: pagal galkūninės trauklumo taisyklę trauklioji galkūnė atitraukia kirtį iš bet kokio stiprumo kamieno paskutinio trumpojo skiemens: ÃÈ’!ÃÈ. Vieno iš didžiausių ir seniausių Lietuvos miestų vardas Kaišiadoris kilęs iš asmenvardžio - seno lietuviško vardo, vėliau pavardės Kaišys. Vietovardžių Nida ir Siesartis kilmės nustatymas kelia abejonis.

Kaip mano A. iausiai yra asmenvardinės kilmės: Nìdos vardą autorius sieja su prūsų asmenvardžiu Noyde (Vanagas, 1996, 161), o Siesartis, matyt, atsiradęs iš asmenvardžio *Simnas (Vanagas, 1996, 211). Taigi, kaip matyti, šis stipriojo kamieno (Ã) vietovardis antras nuo galo skiemuo yra ilgas tvirtagalis (Kaišiadoris, Siesartis) arba trumpas (vns. gal. Nìda). iuotės pirminiai daiktavardžiai su silpnaja galkūne -as (plg. m½nas, smu)kas) ir stipriąja traukliąja galkūne -a (plg. dirvà).

Pirminis daugiskaitinis stipriojo kamieno (Ã) vietovardis su silpnaja galkūne (e) -ės ir stipriąja galk...

tags: #kokie #vyriski #vardai #gali #buti #su