Planuojant statybas sodo sklype, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuoti sklypo ir statinių plotą, kad išvengtumėte nesklandumų derinant projektą ir registruojant statinį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skaičiuojamas sodo namelio bendras plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir kokius atstumus reikia išlaikyti iki sklypo ribų.
Nesudėtingų Statinių Ypatumai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas laikoma nesudėtingu statiniu. Nesudėtingo statinio sąvoka yra pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, o nesudėtingų statinių požymiai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“.
Jei planuojate statyti I grupės nesudėtingą statinį, atkreipkite dėmesį, kad rašytinis savivaldybės įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas tik statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punktu.
Kaip skaičiuojamas nesudėtingo statinio plotas?
Nesudėtingo statinio plotai skaičiuojami sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Terasa, kaip neturinti visų atitvarų (neuždara) erdvė, nelaikoma patalpa, todėl jos plotas į nesudėtingo statinio plotą neįskaičiuojamas.
Sodo Namelio Ploto Apskaičiavimas
Jei planuojate statyti sodo namelį iki 80 m2 dydžio, kuris priskiriamas I kategorijos nesudėtingam statiniui, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuoti jo plotą. Bendras sodo namelio plotas skaičiuojamas pagal vidinių patalpų plotus, ne išorės. Supaprastinto namo projekto iki 80 kv.m. skaičiuojasi antžeminis plotas be rūsio patalpos. Ploto skaičiavimo metodiką nusako STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.
Svarbu: Statant reikia išlaikyti visus priešgaisrinius atstumus ir atstumus nuo sklypo ribos. Neišlaikant atstumo iki sklypo ribos, reikalingas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas. Jei tie normatyvai nebus išlaikyti, negalėsite užregistruoti savo statinio. Todėl patartina vis vien kreiptis į architektą, kuris jums suprojektuotų sodo namelį ir padarytų jo pririšimą prie sklypo.
Pagal 2015-01-01 metais netukusį galios STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, jei įėjimas į rūsį yra iš lauko - į pastato bendrą plotą rūsio plotas neįtraukiamas ir skaičiuojamas atskiru plotu, jei įėjimas iš patalpų - įtraukiamas į pastato bendrą plotą.
Sodo namelis#1 Griaunam stoga/nauja perdanga
Rūsio Plotas ir Jo Įtaka
Rūsio plotas neįskaičiuojamas į nesudėtingo statinio plotą. Tačiau rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 21 punktu, nesudėtingųjų pastatų rūsiai negali būti įrengiami už pastatų ribų. Taigi, nustatant plotą, pagal kurį pastatas priskirtinas nesudėtingųjų kategorijai, apskaičiuojama visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, neįskaitant rūsio ploto.
Tačiau šis reglamentas nebegalioja, ir visi - geodezininkai ir projektuotojai vadovaujasi bendromis taisyklėmis, t.y. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KADASTRINIŲ MATAVIMŲ IR KADASTRO DUOMENŲ SURINKIMO BEI TIKSLINIMO TAISYKLIŲ 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522, kuriose nėra išskirti rūsiai ir jie skaičiuojami į bendrą pastato plotą, nepriklausomai nuo to, kur yra įėjimas į rūsį.
Sodo namas virš 80m² yra negyvenamosios paskirties statinys, priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Jums reikalingas projektas, statybos leidimas ir pilna pastato pridavimo procedūra per VTPSI.
Sodo namelio statybos pagalbiniai statiniai
Pagalbinius statinius (sandėliukus ir pan.) galima forminti kaip ūkio statinius, prijungtus prie pagrindinio. Tokiu atveju bendras plotas neįsiskaičiuotų į pagrindinio pastato bendrąjį plotą.
Sklypo Dydžio Reikalavimai
Mažiausias sklypo plotas, norint statyti gyvenamąjį namą, yra 4 arai. Norint statyti sodo namą iki 80m² ir ne aukštesnį kaip 8,5m, sodo namas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.
Sodo namas laikomas poilsiui skirtu pastatu, todėl reikalavimas bent 4 arų sklypo dydžiui, manau, kad netaikomas, nes reglamente "vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji statiniai" kalbama apie sklypo dydžius, norint statyti gyvenamąjį namą.
Taip pat reikalinga atsižvelgti, kad sklypui 3,2a leidžiamas maksimalus užstatymo tankis yra 40%, t.y. 128m². Pastatų užstatymo plotas skaičiuojamas pagal pastato visų atitvarų (tame tarpe ir stogo) projekciją į žemės paviršių.
Žemės Sklypų Pirkimas Prie Nuosavybės Teise Priklausančių Pastatų
Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ar Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų tvirtinamuose dvarų sodybų teritorijų ribų planuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai.
Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai dvaro sodybos teritorija pagal teritorijų planavimo dokumentus arba dvarų sodybų teritorijų ribų planus nustatyta didesnė.
Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.
Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha - kituose miestuose.
Jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, - vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d.
Svarbiausi Aspektai Apibendrinant
Apibendrinant, sodo sklypo ploto apskaičiavimas priklauso nuo planuojamo statinio tipo ir paskirties. Svarbu atsižvelgti į galiojančius teisės aktus ir reglamentus, kad išvengtumėte problemų ateityje.
| Statinio Tipas | Maksimalus Plotas | Rūsio Įskaičiavimas | Reikalavimai |
|---|---|---|---|
| I grupės nesudėtingas statinys | 80 m² | Neįskaičiuojamas (bet negali būti už pastato ribų) | STR 1.01.07:2010, savivaldybės pritarimas (tam tikrais atvejais) |
| Sodo namelis | 80 m² | Neįskaičiuojamas į antžeminį plotą | STR 1.14.01:1999, priešgaisriniai atstumai, atstumai nuo sklypo ribos |
| Gyvenamasis namas | Nėra apribojimų | Priklauso nuo įėjimo vietos | Sklypo plotas nuo 4 arų |