Ar Seilėtekis Gali Būti Šalutinis Vaistų Poveikis? Sužinokite Tikrąją Priežastį!

Seilėtekis yra netyčinis seilių tekėjimas už burnos, dažnai dėl to šlapias smakras ar kaklas. Nors tai gali būti įprasta vaikystės vystymosi dalis, nuolatinis arba per didelis suaugusiųjų seilėtekis gali rodyti pagrindinę sveikatos būklę. Seilėtekis atsiranda, kai organizmas gamina daugiau seilių nei galima nuryti arba kai sunku nuryti.

Seilėtekis yra dažnas simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant neurologines ligas, alergijas ir burnos sveikatos problemas. Suprasdami pagrindinę priežastį ir ieškodami tinkamo gydymo, galite padėti valdyti seilę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Polifarmacija ir Vaistų Sąveika

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, polifarmacija - tai situacija, kai žmogus vienu metu vartoja penkis ar daugiau vaistų, o jų tarpusavio sąveikos gali būti nesaugios.

„Įtarti polifarmaciją galima tada, kai skirtingi preparatai dubliuojasi, atsiranda nauji simptomai - galvos svaigimas, nuovargis, koordinacijos sutrikimai. Kitas požymis - kai tenka vartoti papildomus vaistus tam, kad būtų sušvelnintas kitų preparatų šalutinis poveikis, o bendras sąrašas ilgėja be aiškios priežasties“, - sako vaistininkė.

Rizika padidėja ir tuomet, kai skirtingi gydytojai skiria vaistus, neaptarę gydymo plano tarpusavyje, o pacientas nesidomi viso savo gydymo paveikslu.

Ypač Aktualu Vyresniems Žmonėms

Vyresnio amžiaus pacientai dažniausiai serga keliomis lėtinėmis ligomis, dėl to lankosi pas skirtingus specialistus, vartoja didesnį kiekį vaistų. Senstant vaistai iš organizmo šalinami lėčiau, didėja jautrumas jų šalutiniam poveikiui.

„Be to, pasitaiko atminties sutrikimų - žmogus gali netyčia perdozuoti ar vartoti vaistus ne tuo metu. Vaistinėse su tuo susiduriame nuolat - dalis žmonių patys teiraujasi dėl galimo preparatų nesuderinamumo, tačiau dažnai būtent vaistininkui tenka pirmam pastebėti dubliavimą ar pavojingą derinį“, - pažymi E. Šeibokaitė.

Kuo Pavojingi Nesuderinti Vaistai?

Vartojant kelis vaistus vienu metu, didėja nepageidaujamų reakcijų, sąveikų ir perdozavimo rizika. Kai kurie preparatai gali sustiprinti vienas kito slopinantį, raminantį ar kraujospūdį mažinantį poveikį.

„Dažniausiai pasitaiko deriniai, stipriai veikiantys centrinę nervų sistemą - migdomieji, raminamieji ar stipresni analgetikai kartu su kraujospūdį mažinančiais preparatais. Taip pat dažni keli tos pačios grupės vaistai, tokie kaip vaistai nuo skausmo, rūgštingumą mažinantys ar nemigai skirti preparatai“, - aiškina vaistininkė.

Pavojų kelia ir vaistai, keičiantys vienas kito koncentraciją kraujyje - pvz., antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai, veikiantys kepenų fermentus. Taip pat riziką kelia širdies ritmą galintys paveikti vaistai.

Kas Rodo, Kad Vaistų Derinys - Netinkamas?

Kad vaistai gali būti nesuderinti, išduoda tam tikri simptomai - galvos svaigimas, mieguistumas, bendras silpnumas, sutrikusi koordinacija. Per stiprus kraujospūdį mažinančių vaistų poveikis gali sukelti staigų jo kritimą, pasireikšti širdies ritmo pokyčiai. Vartojant kelis vaistus nuo skausmo, gali atsirasti skrandžio skausmai ar net virškinamojo trakto kraujavimas. Taip pat galimos ir alerginės reakcijos.

„Jeigu pradėjus vartoti naują vaistą paciento savijauta pastebimai pablogėja, tai yra aiškus ženklas, kad reikia nedelsti ir pasitarti su vaistininku ar gydytoju“, - pabrėžia E. Šeibokaitė.

Riziką Kelia Ir Nereceptiniai Vaistai

Rizika dėl nesuderintų vaistų kyla ne tik vartojant daug receptinių preparatų. Dažnai žmonės savarankiškai renkasi maisto papildus, vaistažoles ar ilgai vartoja nereceptinius vaistus, manydami, kad jie nepavojingi. Tačiau net ir „nekalti“ preparatai, vartojami be specialisto priežiūros, gali sąveikauti su kitais vaistais ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.

„Dažnai ilgai vartojami vaistai nuo skausmo - ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas - gali dirginti skrandžio gleivinę, didinti kraujavimo ar net inkstų pažeidimo riziką. Taip pat dažnai vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, omeprazolis - ilgalaikio vartojimo atveju gali sukelti magnio trūkumą ar kitus nepageidaujamus poveikius. Svarbu nepamiršti ir papildų - kai kurie jų, pavyzdžiui, jonažolė, gali sąveikauti su receptiniais vaistais, keisdami jų veikimą. Dėl to net iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ preparatas, vartojamas be specialisto žinios, gali sukelti rimtų pasekmių“, - perspėja vaistininkė.

Pasirengti Vaistų Sąrašą

Norint sumažinti rizikas, susijusias su per dideliu ar nesuderintu vaistų vartojimu, pirmiausia svarbu susidaryti išsamų visų vartojamų preparatų sąrašą. Į jį turėtų patekti ne tik receptiniai ir nereceptiniai vaistai, bet ir maisto papildai, vaistažolės bei kitos reguliariai naudojamos priemonės.

„Šį sąrašą būtina aptarti su vaistininku ar gydytoju. Vertiname, ar visi vaistai tikrai reikalingi, ar nėra dubliavimo, netinkamų derinių ar per didelių dozių. Taip pat svarbu įvertinti, ar kai kurie vaistai nebuvo skirti tik kitų preparatų sukeltam šalutiniam poveikiui mažinti“, - paaiškina E. Šeibokaitė.

Anot jos, verta pasirūpinti ir vaistų vartojimo rutina: laikyti preparatus vienoje vietoje, reguliariai tikrinti jų galiojimo laiką, pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingus vaistus atnešti į vaistinę utilizavimui. Keičiant gydymą - svarbu iš karto atsisakyti senų preparatų, kad būtų išvengta atsitiktinio jų vartojimo. Bent kartą per metus patariama atlikti visų vaistų peržiūrą - tai padeda išlaikyti gydymą aiškų, tikslingą ir saugų.

„Tik dalijantis informacija galima užtikrinti veiksmingą gydymą. Pacientas turi aiškiai pasakyti, ką vartoja ir kaip jaučiasi. Vaistininkas gali pastebėti galimas sąveikas, dubliavimus ar vartojimo klaidas ir laiku perspėti. Gydytojas - įvertina bendrą sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolesnio gydymo“, - pabrėžia E. Šeibokaitė.

Ji taip pat akcentuoja, kad labai naudinga lankytis toje pačioje vaistinėje - tai leidžia vaistininkui matyti visą ilgalaikį paciento gydymo kontekstą ir padeda išvengti pavojingų derinių ar klaidų.

Valstybinės Vaistų Kontrolės Tarnyba (VVKT)

1739 pranešimai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (NRV). Tiek jų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė per 2019-uosius metus. Nors gautų pranešimų skaičius kasmet po truputį auga, visgi tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai raginami būti dar aktyvesniais, mat kiekvienas pranešimas apie NRV prisideda prie saugesnio vaistų vartojimo.

Kodėl Kyla Šalutinių Poveikių?

Daugybė nepageidaujamų reakcijų į vaistą (NRV) yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip vaistai veikia, patekę į žmogaus organizmą. NRV pasireiškimo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip paciento amžius, lytis, gretutinės ligos, kiti tuo pačiu metu vartojami vaistai ir pan.

Pavyzdžiui, vaistai kraujo spaudimui mažinti, kurių pavadinimas baigiasi galūne „prilis“, perindoprilis, ramiprilis ir kiti, mažindami tam tikrų hormonų kiekį kraujyje, lėtai ir užtikrintai mažina kraujo spaudimą. Tačiau dėl poveikio plaučiuose esančiai medžiagai kai kuriems pacientams šie vaistai sukelia kosulį. Šiuo atveju kosulys bus NRV, o vaistų vartojimą reikės nutraukti.

Kai kurios NRV nėra tiesiogiai susijusios su vaistų veikimu paciento organizme ir nėra nuspėjamos. Dalis nepageidaujamų reakcijų yra sąlygotos individualaus atsako į tą patį vaistą, kuris gali būti lemtas genetiškai (pavyzdžiui, dalis netikėtų, neprognozuojamų kepenų pažeidimų yra nulemti specifinės genetikos). Iš anksto numatyti, ar pacientas patirs kokią nors NRV ar ne, yra praktiškai neįmanoma.

Kodėl Vaistas Parduodamas, Jeigu Nenustatyti Visi Šalutiniai Jo Poveikiai?

Prieš užregistruojant vaistą, jis yra tiriamas daugybėje klinikinių tyrimų, tačiau visi tokie klinikiniai tyrimai yra atliekami griežtomis sąlygomis su palyginti nedaug pacientų. Kasdieniniame gyvenime vaistai nėra vartojami klinikinių tyrimų sąlygomis, pacientai ne taip griežtai laikosi nurodyto režimo, o svarbiausia, vaistus vartoja milijonai įvairaus amžiaus pacientų, kurių gyvenimo būdas skiriasi, jie vartoja kitus vaistus, valgo įvairų maistą, kartais išgeria per didelę ar per mažą vaisto dozę.

Klinikinių tyrimų metu paprastai nustatomos dažnesnės ir nuspėjamos NRV, retesnės NRV gali būti nustatytos tik tada, kai vaistą vartoja daug daugiau pacientų kasdieninėmis sąlygomis. Kai kurios NRV gali būti nenustatytos, kol vaisto nepavartojo daug žmonių tam tikrą laiką. Taip pat kai kurios NRV gali pasireikšti jau nustojus vartoti vaistą ar po daugelio metų.

Jeigu Visi Vaistai Turi Šalutinį Poveikį, Ar Tai Reiškia, Kad Nė Vienas Vaistas Nėra Saugus?

Kiekvienas vaistas gali sukelti NRV, tačiau dauguma jų nėra labai dažnos. Daugybė žmonių, kurie vartoja tam tikrą vaistą, nepatiria jokios sunkios NRV. Netgi tos NRV, kurios yra apibūdinamos kaip dažnos, gali pasireikšti tik keliems žmonėms iš 100, kurie vartoja tuos pačius vaistus.

Kiekvienas pacientas, kaskart, kai gydytojas skiria vienokių ar kitokių vaistų, turėtų atsižvelgti ne tik į riziką, kurią gali sukelti NRV, bet ir į naudą, kurią gaus iš vartojamų vaistų. Kitaip tariant, visada reikia įvertinti, kad galbūt geriau patirti NRV, nei leisti dar labiau pablogėti sveikatai nevartojant vaistų, vien dėl to, jog baugu patirti šalutinį pastarųjų poveikį.

Svarbu atminti ir tai, kad prieš registruojant vaistą, visada yra atliekamas vaisto naudos ir rizikos vertinimas. Remiantis tyrimais, vertinama galima šalutinio poveikio, kurį gali sukelti vaistas, rizika, taip pat rizika pacientui, jei liga negydoma. Vaistas registruojamas tik tuo atveju, jei įrodoma, jog vaisto nauda yra didesnė už jo riziką.

Koks Gali Būti Šalutinis Vaistų Poveikis?

Šalutinis vaistų poveikis gali būti labai įvairus: tiek aiškiai juntamas galvos ar skrandžio skausmas, odos bėrimas, į gripą panašūs simptomai, tiek pojūtis, kad organizmui tiesiog kažkas yra ne taip. Deja, ne visi žmonės, net ir patyrę vaistų šalutinį poveikį, apie tai praneša. Kodėl? Priežasčių greičiausiai yra kelios: vieni galbūt pamiršta tai padaryti, kiti nemano tai esant svarbiu dalyku, treti net nepagalvoja, kad nemalonią savijautą galėjo sąlygoti vartoti vaistai.

Kiekvienas pranešimas apie NRV yra labai svarbus, kadangi žmogus, pranešdamas NRV, padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir prisideda prie saugesnio jų vartojimo. Pranešti reikia ir apie tas NRV, kurios yra nurodytos vaisto pakuotės lapelyje.

Pakuotės lapelis yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, jį taip pat galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės Tarnybos (VVKT) interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą ir į paieškos laukelį įrašyti vartojamo vaisto pavadinimą. Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pateikti pakuotės lapelį lietuvių kalba.

Kaip Pateikti Informaciją Apie NRV? Ar Tai Padaryti - Sudėtinga?

Reikia tiesiog apsilankyti VVKT interneto svetainėje ir užpildyti specialią formą, kurią rasite paspaudę šią nuorodą. Tai užtruks vos kelias minutes. Taip pat apie NRV galima pranešti el. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą NRV pateikti pats, visada galima paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.

Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio NRV, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras NRV.

Visa gauta informacija yra vertinama, nes būtina nustatyti, ar tai nauja NRV ar tik papildoma informacija apie jau žinomas NRV. Kiekvienas pranešimas yra analizuojamas individualiai, taip pat kartu vertinama visa iki konkretaus pranešimo dienos gauta informacija, žiūrima, ar anksčiau nebuvo pateikta tokio pobūdžio pranešimų. Visa gauta informacija yra persiunčiama į specialią duomenų bazę, kurioje kaupiami ir vertinami duomenys apie visas NRV iš visų Europos Sąjungos valstybių.

Lietuva kartu su dar 81 valstybe dalyvauja socialinės žiniasklaidos kampanijoje „Vaistų saugumo savaitė“ (#MedSafetyWeek), kuri skirta priminti, kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus (ĮNR). Tokia kampanija rengiama jau septintus metus iš eilės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vaistus rinkai leidžiama tiekti tik įsitikinus, kad šie yra saugūs ir veiksmingi. Tačiau būtina atminti, kad kiekvienas vaistas gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį arba sukelti nepageidaujamą reakciją į vaistą. Pranešimai apie ĮNR padeda nustatyti retus, netikėtus ir kartais sunkius vaistinių preparatų nepageidaujamus poveikius.

Kasdieniniame gyvenime vaistai nėra vartojami klinikinių tyrimų sąlygomis, pacientai ne taip griežtai laikosi nurodyto režimo, skiriasi jų gyvenimo būdas, kai kurie tuo pačiu metu vartoja dar ir kitus vaistus, kartais išgeria per didelę ar per mažą vaisto dozę ar pamiršta jiems paskirtą vaistą vartoti visai. Kasdieniame gyvenime vaistus vartoja milijonai įvairaus amžiaus, skirtingos sveikatos būklės ir gyvenimo būdo pacientų.

Duomenys apie ĮNR padeda gauti naujos informacijos apie vaistų saugumą ir kartu didina visuomenės supratimą apie vartojamus vaistus. Taip pat padeda kitiems pacientams išvengti žalos ateityje, o gydytojams saugiau skirti vaistus.

Remiantis duomenimis apie ĮNR, gali būti keičiami vaistų informaciniai dokumentai, į pastaruosius įtraukiant informaciją apie naujas būkles, kurių atveju vaisto vartoti negalima, taip pat įspėjant apie naujus nepageidaujamus poveikius, galimas sąveikas su kitais vaistais.

Jei nustatoma, kad dėl sukeliamo šalutinio poveikio vaisto keliama rizika yra didesnė už galimą naudą, gali būti stabdoma arba panaikinama vaisto registracija ir šis pašalinamas iš rinkos.

Kiekvienas pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus prisideda prie saugesnio jų vartojimo.

Stiprindama rinkoje esančių vaistų saugumo stebėseną, VVKT kreipiasi į gydytojus, slaugytojus, vaistininkus, pacientus bei juos vienijančias organizacijas ir prašo, pastebėjus ar patyrus ĮNR, nedelsiant apie tai pranešti.

Sveikatos priežiūros specialistai, skiriantys vaistus, ypač raginami aptarti su pacientais galimus šalutinius vaistų poveikius ir būti budriais bei stebėti, ar pacientai nepatiria naujų ar retų įtariamų nepageidaujamų reakcijų.

Informaciją apie galimus vaisto šalutinius poveikius galima rasti pakuotės lapelyje, kuris yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, taip pat VVKT interneto svetainėje.

VVKT taip pat primena, kad sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai (gydytojai, slaugytojai, vaistininkai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vaistą atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.

Pateikiant ĮNR pranešimus, esant galimybei, svarbu pridėti ir medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi pagrindžiant įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinį ryšį su vaistu.

Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs.

Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.

Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.