Vasarnamis, leidžiantis pabėgti nuo kasdienio miesto šurmulio - daugelio iš mūsų svajonė, tačiau tam, kad poilsio aplinka džiugintų, o ilsėtis būtų išties patogu, tenka gerai pasukti galvą, koks vasarnamis galėtų būti tinkamiausias. Taip yra todėl, kad besirinkdami rąstinį namą bandome atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į šeimos narių poreikius bei apmąstyti daugelį techninių aspektų, padėsiančių sukurti maksimaliai komfortišką aplinką ir leisiančių kokybišku vasarnamiu džiaugtis ilgus metus.
Pastaruoju metu pastebimas aktyvus sujudimas rąstinių namų projektavimo ir statybos rinkoje. Kodėl vis labiau atgyja tokio tipo architektūra, reikėtų ieškoti sąsajų su senąja lietuviškąja (kaimo) architektūra. Iki šių dienų yra išlikusių (deja baigiančių nunykti) senųjų Lietuvos kaimų, vienkieminių sodybų, miestų gyvenamųjų namų kvartalų, kur vyravo vien tik medinė rąstinė architektūra.
Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektas paruoštas, rangos sutartį ir sąmatą jau turite, taigi, atėjo laikas pradėti darbus.
Karkasinių namų statybos taisyklės ir ypatumai. IVd.
Teisiniai reikalavimai ir leidimai
Pirmas svarbus dalykas, į kurį rekomenduojame atkreipti dėmesį renkantis rąstinį namą - teisiniai reikalavimai būsimo vasarnamio statyboms. Jiems didžiausią įtaką turės jūsų pasirinkto vasarnamio dydis - plotas ir aukštis. Remiantis mūsų šalyje galiojančiais įstatymais, leidimas bet kokio tipo vasarnamiui bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo pastato plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju vasarnamiui galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.
Tačiau, jei nuspręsite įsigyti rastinį namą, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Renkantis rastinį namą svarbu žinoti ir tai, jog statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai.
Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas. Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, rangovo samdymą, pagrindinių statybos sričių vadovų samdymą. Todėl užbaigus tokio statinio statybas jums reikės tik deklaruoti statybų užbaigtumą. Tai padaryti galėsite užpildę specialią formą statybų inspekcijos puslapyje.
Taigi, nors didelė erdvė vasarnamyje - privalumas, kurio sunku atsisakyti, papildomi, dideliam sodo namui keliami reikalavimai gali tapti vienu iš argumentų renkantis, kokį rąstinį namą įsigyti.
Bet kokiam gyvenamajam namui, taip pat ir rąstiniam, yra taikomi tie patys teisės aktai ir reikalavimai. Reikalinga parengti visą techninę dokumentaciją kaip priklauso gyvenamajam namui ir gauti leidimą statybai. Namas turi būti statomas nepažeidžiant trečių šalių interesų, ne per arti ribų (min. 3 m atstumu nuo ribų, arba pagal teritorijų planavimo dokumentus, taigi ne bet kur).
Energetinis efektyvumas ir šiltinimas
Šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Kadangi dabar kiekvienais metais energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, tai būsimas statinys turi atitikti tuos reikalavimus, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu.
Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros. Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais - A klasę ir, T. Šiuo metu taikomi A+ energinės klasės reikalavimai, o nuo 2021-01-01 bus taikomi A++ energinės klasės reikalavimai.
Rąstiniai namai - kaip gyvenamieji - jau dabar neatitinka europinių reikalavimų. Tam, kad rąstinė siena turėtų tokią varžą, jos storis turėtų būti 70-100 centimetrų.
Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai - viena iš jų. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai.
„Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka".
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Šiltinimo būdai:
- Šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus.
- Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata.
- Padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą.
Rąstinio namo projektavimas
Konkrečiam žmogui reikia projektuoti individualų namą. Įsigijęs tipinį projektą žmogus dažnai nusiperka svetimą erdvę, kurioje nejaukiai jaučiasi. Tipinį namo projektą ne visada lengva pritaikyti prie sklypo formos, reljefo, greta esančių objektų.
Dažnai tenka matyti namus, kurie visiškai netinka tame sklype ir atrodo lyg iš nežinia kur atkeliavę. Tipinis projektas pabrangsta, kai reikia jį „pririšti“ prie konkrečios vietovės ir reljefo. Beveik visada reikia perprojektuoti, pasukti namą kitu kampu, keisti vidaus išplanavimus, ir t.t.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami „Schiedel“ ar „Presto‘ surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.
Projektuojant namą, reikia atsižvelgti į keletą aspektų. Rąstiniuose namuose ribojamos labai didelės erdvės. Standartinis rąsto ilgis yra 6 m, tačiau jeigu jūsų projekte sienos ilgis yra didesnis, be papildomų, atitinkamai ir daugiau kainuojančių, sprendimų sienos įrengti nepavyks. Tas pats galioja ir langams per visą sieną bei langams iki žemės.
Labai svarbu prieš užsakant projektą pasidomėti architekto kvalifikacija ir patirtimi projektuojant rąstinius namus, be to, išgirsti projekto vertinimą iš kvalifikuoto statytojo. Šis galės įvertinti projektą, ir jeigu pasitaikys neatitikimų, pasiūlyti sprendimo būdus.
Medienos pasirinkimas ir paruošimas
Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio. Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio.
Rąstiniai namai dažniausiai statomi iš pušies medienos. Pušis yra natūraliai impregnuota sakais, Taip pat namai statomi ir iš eglės, nors pušies mediena estetiškai kiek patrauklesnė, todėl eglė paprastai naudojama vidinėse konstrukcijose.
Namas iš sausų rąstų bus geresnės kokybės nei iš drėgnų. Pastarasis taip pat nėra toks atsparus pelėsiams ir mėlynavimui. Tik nupjautos medienos drėgmė įprastai siekia 40%, todėl rąstus reikia išdžiovinti. Džiūdama mediena traukiasi, o jeigu namas pastatytas iš drėgnų rąstų, besitraukdami jie sės daugiau nei įprasta. Rekomenduojamas medienos drėgnumas yra 18-20 %.
Geriausias laikas ruošti medieną rąstinio namo statybai yra žiemą. Tuo metu drėgmės lygis medyje yra mažiausias, nėra pavojaus dėl grybelio, kenkėjų.
Rąstinių namų tipai:
- Rankiniu būdu apdirbtų rąstų;
- Frezuotos (tekintos) medienos;
- Klijuotos medienos.
Statybos ypatumai
Prieš pradėdami montuoti naują rąstinį namą, montuotojai iš visų pirma „išstato“ apatinį vainiką. Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas - rastinių sienų montavimas. Paprastai meistrų brigada susideda iš 3 žmonių - braižytojo, kuris dažniausiai yra ir brigadininkas, sukirtėjo ir obliuotojo.
Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm. Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų.
Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.
Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą.
Norint rąstų nepažeisti ir išpurvinti, o taip pat pagreitinti darbą, jie montuojami krano pagalba. Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata.
Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais („tiabliais“). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm.
Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Tai vienas iš pagrindinių medinio namo darbų, kur tikrai nereiketų taupyti. Nepatariama rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus.
Visų pirma montuojamos „slenkančios“ stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas.
Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti.
Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti. Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui.
Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį. Sandarinama akmens vata, nes sedimo metu ji susispaudžia, o šonuose, skirtingai nei vata, sandarinimo putos namui sėdant išsisluoksniuoja.
Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą.
Kaip išsirinkti rangovą
Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų.
Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo. Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“.
Idealiausia, jei šie namai stovi bent 2-3 metus, kadangi rąstinių namų brokas dažniausiai išryškėja tik namams sėdant, ir jeigu namas pastatytas netinkamai, tai bus matyti net ir ne specialistui.
Gamintoją reikėtų rinktis iš kelių variantų ir nevengti užduoti klausimų, tarkime, apie rąstų kokybę - ar rąstai džiovinti ir iki kokio drėgnumo. Abejones turėtų kelti tie gamintojai, kurie teigia, kad namus statyti geriausia iš drėgnų rastų. Taip pat reikėtų pasidomėti ir įmone: jos finansine situacija, patikrinti ar įkūrėjai neturėjo kitų, ta pačia veikla užsiimančių įmonių.
Atsirinkus gamintoją su juo pasirašoma sutartis. Trumpa (1-2 lapų) ir neišsami sutartis turėtų kelti įtarimų, nes joje praktiškai neįmanoma apibrėžti jokių statomo namo kokybės kriterijų.
Vis dėlto, ne specialistui tik pastatytas namas gali neatskleisti nekokybiškos statybos trūkumų. Jie geriausiai pastebimi namui susėdus ar praėjus pirmam šildymo sezonui.
Rąstinio namo sėdimas
Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Pastato sėdimas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda rąstui džiūstant eksploatacijos sąlygomis, dėl medienos plaušų susispaudimo, veikiant apkrovoms ar dėl rąstų plyšimo. Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą.
Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą.
Namo sėdimu vadinamas medienos dimensijų kitimas dėl džiūvimo proceso. Džiūdami rąstai skyla, traukiasi, sukasi, suslūgsta dėl apkrovų. Namai iš drėgnos medienos yra linkę sėsti labiau. Priklausomai nuo medienos drėgnumo, namas per visą eksploatavimo laiką gali susėsti nuo 5 iki 25 cm.
Statant namą paliekami specialūs tarpai tarp langų ir durų, pagal namo sėdimą juos reikės kartkartėmis reguliuoti, siekiant, kad nesideformuotų langai. Didžiausias sėdimas vyksta pirmus metus. Tuomet reikia periodiškai nuleisti statramsčius su reguliuojamais mechanizmais, kad namas tolygiai sėstų.
Patarimai ir rekomendacijos
- Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rastai ruošiami 6 m ilgio ir veliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį.
- Pamato aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.
- Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu.
- Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų.
- Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas.
Iš anksto žinodami pagrindinius rąstinio namo gamybos ir statybos niuansus, išvengsite įvairių netikėtumų ar nesusipratimų, o taip pat sutaupysite nemažai laiko.