Ar buto nuomos sutartis nutraukiama automatiškai pasibaigus terminui?

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra nuomos sutarties rūšis, kurią nuomininkas - fizinis asmuo, sudaro savo, taip pat savo šeimos narių gyvenimui išsinuomotose patalpose. Tuo tarpu nuomotojas gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Nuomos objektu gali būti butas, visas namas arba tiesiog kambarys. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimas turi savo specifiką. Nuomos sutarties nutraukimas gali būti inicijuotas tiek nuomotojo, tiek nuomininko.

Svarbu žinoti, kad jeigu būstą nuomoja juridinis asmuo, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu. Jeigu būsto nuomos sutartį sudaro fiziniai asmenys, t. y. nuomotojas taip pat yra fizinis asmuo, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu.

Svarbiausia žinoti, kad nuomininkas turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą buto nuomos sutartį įspėjęs nuomotoją prieš vieną mėnesį. Tokią teisę nuomininkui suteikia LR civilinio kodekso 6.609 straipsnio nuostatos. Tačiau buto nuomos sutartį galima nutraukti ir anksčiau negu įspėjus nuomotoją prieš vieną mėnesį, tačiau tokiu atveju reikia žinoti, jog nuomotojas gali teisėtai pareikalauti dėl to susidariusių nuostolių atlyginimo. Tokią teisę nuomotojui taip pat suteikia LR civilinio kodekso 6.609 straipsnis. Įprastai nuomotojas turėtų teisę į nuostolius, lygius nuomos mokesčio dydžiui, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomininkas apie būsto nuomos sutarties nutraukimą nuomotoją būtų įspėjęs laiku, t. y. bent prieš vieną mėnesį iki nuomos sutarties nutraukimo.

Praktikoje yra ne kartą tekę susidurti su situacijomis, kai nuomotojas parengia ir pateikia nuomininkui pasirašyti terminuotą buto nuomos sutartį su itin ribotomis galimybėmis ją nutraukti prieš terminą. Neretai tokia nuomininko teisė yra lydima didžiulių baudų, kurios taikomos, jei nuomininkas pageidauja būsto nuomos sutartį nutraukti prieš terminą. Taip pat praktikoje dažna situacija, kai buto nuomos sutartyje tiesiog nutylima apie nuomininko teisę nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, aptariant tik sutarties nutraukimo atvejus, kada būsto nuomos sutartį galima nutraukti dėl nuomotojo kaltės.

Net jeigu pasirašėte tokią buto nuomos sutartį, nepasiduokite. LR civilinio kodekso 6.609 straipsnyje nuomininkui suteikta teisė nutraukti buto nuomos sutartį prieš terminą turėtų būti vertinama kaip imperatyvioji teisės norma. Tai reiškia, kad buto nuomos sutartyje ši nuomininko teisė neturėtų būti apribota ar pakeista tokiu būdu, kad nuomininko padėtis, lyginant su įstatymu, pablogėtų.

LR civilinio kodekso 6.614 straipsnis numato, kad nuomotojas neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali nutraukti įspėjęs nuomininką prieš 6 mėnesius. Tuo tarpu, jeigu nuomos sutartis yra terminuota, nuomotojas ją gali nutraukti tik dėl nuomininko kaltės. Bet tai galėtų būti padaryta tik teismo tvarka, kadangi tiek gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimui, tiek nuomininko iškeldinimui būtinas teismo sprendimas.

Kokiais atvejais nuomotojas gali nutraukti būsto nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės?

Pirmiausia tokius atvejus reikia pasitikrinti šalių sudarytoje sutartyje, kurioje įprastai detaliai aptariami šie atvejai. Pagal įstatymą, nuomotojas tokią teisę turėtų, jeigu:

• Nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas;
• Nuomininkas ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį;
• Nuomininkas ar kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Kitaip tariant, nuomotojas turėtų įrodyti, kad nuomininkas iš esmės pažeidė būsto nuomos sutartį.

Teisę nutraukti būsto nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės nuomotojas turi tiek terminuotos, tiek neterminuotos nuomos sutarties atveju. Tačiau Nuomotojas privalo laikytis nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Tokią teisę nuomotojas turi tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie sutarties pažeidimus, o nuomininkas per protingą terminą šių pažeidimų nepašalino.

Reikia pagalbos dėl nuomos sutarties nutraukimo?

LR civilinio kodekso 6.607 straipsnis

1. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
2. Ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti.
3. Jeigu atsisakęs pratęsti sutartį nuomotojas nepraėjus vieneriems metams po nuomos sutarties pasibaigimo tą pačią gyvenamąją patalpą išnuomoja kitam asmeniui tokiomis pat sąlygomis, tai nuomininkas turi teisę reikalauti pripažinti tą sutartį negaliojančia ir atlyginti jam atsisakymu pratęsti sutartį padarytus nuostolius.
4. Pratęsdamas sutartį, nuomotojas turi teisę pakeisti nuomos sutarties sąlygas, taip pat nuomos sutarties terminą ir nuomos mokesčio dydį, jeigu apie tokį sąlygų pakeitimą jis raštu pranešė nuomininkui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos ir ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos. Jeigu nuomos terminas buvo trumpesnis nei dvylika mėnesių, pranešimas turi būti įteiktas nuomininkui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki nuomos sutarties termino pabaigos. Pranešime turi būti aiškiai nurodytos naujos nuomos sutarties sąlygos.
5. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo siūlomu nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, jis privalo per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo raštu pranešti nuomotojui apie nesutikimą arba apie nuomos sutarties nutraukimą.
6. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo pasiūlytu nuomos sutarties sąlygų pakeitimu ir apie tai praneša nuomotojui šio straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais ir tvarka, nuomotojas, norintis pratęsti nuomos sutartį naujomis sąlygomis, turi teisę per vieną mėnesį nuo pranešimo iš nuomininko gavimo dienos kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties sąlygų nustatymo teismo tvarka.

Kokių teisėtų priemonių galėtų imtis į tokią situaciją patekę gyventojai, komentuoja Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Karolis Valančius. Nors įprastai kol nuomos sutartis nėra pasibaigusi ar nenutraukta, nuomininkams turėtų būti leidžiama gyventi išsinuomotame bute, tačiau yra numatyti tam tikri atvejai, kai net ir kaimynai - ne tik buto šeimininkas, gali kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Pagrindas tam galėtų būti toks nuomininkų elgesys, dėl kurio sudaromos neįmanomos sąlygos gyventi kaimynams, - pabrėžė K. Valančius. - Taip pat į teismą dėl iškeldinimo gali kreiptis būsto savininkas, jeigu nuomininkas bent 3 mėnesius (sutartyje gali būti numatytas ilgesnis terminas) nemoka nuomos mokesčio, mokesčio už komunalines paslaugas, ardo arba gadina butą, naudoja jį ne pagal paskirtį. Abiem šiais atvejais nuomotojas turi įspėti nuomininką apie nuomos sutarties nutraukimą dėl išvardintų priežasčių prieš 30 dienų, o nutraukęs sutartį gali kreiptis į teismą dėl iškeldinimo“.

Pasak teisininko, gali būti ir kitokių, ne tiek rimtų sutarties pažeidimų, tada nuomotojas ir nuomininkas pirmiausia turėtų bendradarbiauti ir tartis dėl jų pašalinimo - sutarties nutraukimas neturėtų vienintelė problemos sprendimo išeitis: „Jeigu sutarties šalims nepavyksta susitarti bei pašalinti pažeidimų, tada jau galima kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo, o po to - ir iškeldinimo“, - sakė teisininkas. Jo tikinimu, nuomotojas taip pat gali nutraukti sutartį nesant sutarties pažeidimų apie tai įspėjęs nuomininką prieš 6 mėnesius: „Tai gali būti svarbu, nes laukiant sutarties pabaigos reikia atsiminti, kad nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, kokias nuomotojas siūlytų naujiems nuomininkams. Apie tai reikia galvoti iš anksto, kadangi nuomotojas šias sąlygas turi pasiūlyti nuomininkui likus 3 mėnesiams iki sutarties pabaigos. Nuomotojas prieš 3 mėnesius iki sutarties pabaigos taip pat turi pranešti nuomininkui ir apie tai, jog bent metus neplanuoja nuomoti buto. To neatlikus, sutartis yra automatiškai pratęsiama tokiam pačiam terminui kaip ankstesnė“.

Jei nuomininkas neišsikrausto, teisininkas K. Valančius sako, kad tokiais atvejais taip pat galima kreiptis į teismą dėl iškeldinimo: „Kreipiantis į teismą dėl iškeldinimo galima pasinaudoti dokumentiniu procesu, tada tektų susimokėti tik pusę žyminio mokesčio. Dokumentiniame procese reikia pateikti rašytinius įrodymus - tai būtų sutartis (terminuotos nuomos atveju), pranešimas apie sutarties nutraukimą, sutarties nutraukimo pagrindą įrodantys dokumentai. Tuomet teismas per 14 dienų priima preliminarų sprendimą ir išsiunčia šį nuomininkui, kuris gali pateikti savo prieštaravimus per 20 dienų“, - procedūros etapus vardijo pašnekovas.

Pasak jo, jeigu iškeldinimo byloje reikia pasinaudoti liudytojų parodymais ar kitokiais negu rašytiniai įrodymai įrodymais, į teismą kreipiamasi pagal ginčo teiseną ir yra mokamas 152 Eur žyminis mokestis (jeigu iškeldinimas yra vienintelis reikalavimas), o pasibaigus teismo procesui gaunamas vykdomasis dokumentas, kurį galima pateikti antstoliui, kad būtų pradėtas vykdymo procesas - fizinis iškeldinimas. Tačiau teisininkas tikina, kad tai neturi didelės įtakos, tik esant tokiai situacijai, apie iškeldinamą yra pranešama Vaiko teisių apsaugos institucijai, kuri užtikrina, kad iškeldinus nuomininką, nepilnametis neliktų be gyvenamosios vietos.

Verslo patalpų nuomos sutartys pagal naująjį Civilinį Kodeksą

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą (butą, namą, biurą, prekybines patalpas, sandėlius ar kitą nekilnojamajį turtą) laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.

Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų.

Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.

Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai - prieš tris mėnesius iki nutraukimo.

Mokėjimai ir atsiskaitymai

Šalių susitarimu patalpų nuomos laikotarpiu kas mėnesį pagal žemiau išdėstytas nuostatas yra mokamas patalpų nuomos mokestis, toliau sutartyje vadinamas "nuomos mokesčiu". Nuomos mokestis per vieną patalpų nuomos laikotarpio mėnesį už visų patalpų nuomą mokamas litais, įskaitant sutartą nuomos sumą ir pridėtinės vertės mokestį, toliau sutartyje vadinamą "PVM", apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos teises aktų nuostatas, jei nuomotojas pateiks nuomininkui PVM sąskaitą- faktūrą.

Nuomos mokestis mokamas tik litais kas mėnesį avansu, t,y, už kiekvieną einamąjį mėnesį iki sutartos dienos, jei nuomotojas tinkamai ir laiku pateikė nuomininkui atitinkamą sąskaitą - faktūrą (arba PVM sąskaitą - faktūrą). Nuomos mokestis laikomas sumokėtu nuo nuomininko atlikto pavedimo bankui dienos.

Nuomos mokesčio dydis negali keistis per visą patalpų nuomos (sutarties galiojimo) laikotarpi, jei nėra atskiro numatyto susitarimo. Nuomotojas taip pat neturi teises jokiais atvejais reikalauti, kad nuomininkas iš anksto ir didesnėmis mokėjimo sumomis mokėtu nuomos mokesti.

Į nuomos mokesčio sumą yra įskaityti visi galimi mokesčiai ar kiti privalomi mokėjimai, kurie yra nustatyti ar gali būti nustatyti ryšium su patalpomis, žemės sklypu ar nuomos mokesčiu, t.y. visi nuomotojo mokami mokesčiai už patalpas ar žemės sklypą, taip pat susiję su nuomos mokesčiu, yra besąlygiškai įtraukti į nuomos mokestį, įskaitant PVM ir gyventojų pajamų mokestį.

Nuomininkas kas mėnesį kartu su nuomos mokesčiu papildomai apmoka už šias suteiktas paslaugas: šalto ir šilto vandens, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir kitas komunalines paslaugas; už naudojimąsi telefono linijomis, internetu, kabeline televizija, signalizacija ir kitomis paslaugomis nurodytomis sutartyje. Šiuo atveju nuomotojas pateikia nuomininkui atitinkamas sąskaitas gautas iš paslaugas teikiančių įmonių, kurios šalių susitarimu yra konfidencialios ir negali būti jokiu būdu pateiktos susipažinti trečiosioms šalims.

Nuomininkas privalo atlikti tik tuos mokėjimus, kurie yra tiesiogiai išvardinti sutartyje, nuomotojas prisiima visus kitus mokėjimus, mokesčius, rinkliavas, kompensacijas, įmokas ir kitas turtines pareigas, kurios yra ar gali būti susiję su patalpomis, pastatu ar žemės sklypu.

Jeigu nuomotojas laiku nesumoka pagal sutarties sąlygas numatytų nuompinigių, skolininko pervestos sumos pirmiausia mažina delspinigius ir tik paskui - skolą. O nuo skolos, priešingai nei nuo delspinigių, ir toliau skaičiuojami delspinigiai.

Pagal naująjį Civilinį Kodeksą, jei sutartis sudaryta tarp įmonių ar verslu užsiimančių asmenų ir jie laiku neatsiskaito, skaičiuojamos 6% metinės palūkanos, jei viena iš sutarties pusių yra valstybinė institucija ar privatus asmuo - palūkanos siekia 5%.

Patalpų perdavimas

Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui patalpas, atitinkančias sutarties sąlygas, šios sutarties pasirašymo metu. Perduodamos patalpos turi būti tvarkingos, išvalytos ir ištuštintos. Patalpos nuomininkui perduodamos pasirašant tarp šalių patalpų perdavimo - priėmimo aktą, toliau sutartyje vadinamą "perdavimo aktu", dviem egzemplioriais, kuris bus laikomas neatskiriama sutarties dalimi. Kartu su perdavimo akto pasirašymu nuomotojas perduoda nuomininkui visų durų, esančių patalpose, raktus.

Nuomos laikotarpis

Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki patalpų nuomos laikotarpio, toliau sutartyje vadinamo "nuomos laikotarpiu", pabaigos. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, patalpų nuomos laikotarpis automatiškai pratęsiamas papildomai sutartam metų terminui, toliau sutartyje vadinamam "papildomas nuomos laikotarpis", tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejį, kai nuomininkas savo rašytiniu pranešimu, nusiųstu nuomotojui likus ne mažiau, kaip 90 kalendorinių dienų iki nuomos laikotarpio pabaigos, pareiškia nuomotojui, kad jis neketina pratęsti nuomos laikotarpio. Pastaruoju atveju patalpų nuoma pasibaigia pasibaigus nuomos laikotarpiui.

Per 30 kalendorinių dienų nuo nuomos laikotarpio (arba papildomo nuomos laikotarpio) pasibaigimo arba sutarties nutraukimo dienos, nuomininkas privalo perduoti (grąžinti) patalpas nuomotojui pagal perdavimo - priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų patalpų būklė.

Nuomininko įsipareigojimai, atsakomybė ir teisės

Nuomininkas įsipareigoja tvarkingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, tačiau nuomininkas neturi pareigos atlikti jokių patalpų remonto darbų. Nuomininkas turi teisę savo nuožiūra ir lėšomis patalpose įsirengti reikalingą įrangą, inventorių, baldus, kompiuterinę bei kitą jo naudojamą techniką. Nuomininkas privalo laikytis nuomotojo pateiktų priešgaisrinės saugos, sanitarinių (higienos) ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų, susijusių su patalpų naudojimu.

Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui arba nutraukus sutartį prieš terminą dėl bet kurios priežasties įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, įrengti nuomojamose patalpose nuomininko lėšomis, lieka nuomininko nuosavybėje, jei juos galima atskirti nepadarant žalos patalpoms.

Nuomininkas atsako už žalą, padarytą patalpoms ir jose esančioms elektros, vandentiekio, apšildymo bei kitoms sistemoms ar kitiems išnuomotų patalpų elementams (inventoriui) dėl nuomininko kaltės.

Nuomininkas neturi jokių pareigų, susijusių su pastato fasado ir stogo, bendro naudojimo patalpų ar teritorijų priežiūra, tvarkymu ar valymu. Visas viešo pobūdžio pareigas, susijusias su pastatu ir žemės sklypu, vykdo nuomotojas ir visa atsakomybė už jų nevykdymą ir už žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl jų nevykdymo, tenka nuomotojui.

Nuomotojas užtikrina, kad nuomininkas galės be jokių kliuvinių ar trukdymų iš nuomotojo pusės, ar bet kokio kito asmens, teisėtai veikiančio nuomotojo vardu, jo reikalavimu ar jam vadovaujant, naudotis patalpomis visą sutarties galiojimo laikotarpi 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.

Nuomotojas sutarties galiojimo laikotarpiui neatšaukiamai suteikia nuomininkui teisę Lietuvos Respublikos teises aktų nustatyta tvarka registruoti išuomotose patalpose nuomininko buveinę.

Nuomininkas turi teisę be jokiu papildomų mokėjimų nuomotojui ar derinimų su juo įrengti gerai visiems matomoje vietoje savo reklaminius įrenginius, ženklus, stendus ir skydus patalpų viduje, įskaitant prie visu įėjimo į patalpas durų.

tags: #ar #sutartis #nutraukiama #automatiskai #baigiantis #buto