Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar trečiasis asmuo gali būti įpareigotas vykdyti prievolę, kokios yra tokio įpareigojimo sąlygos ir kokie teisiniai aspektai su tuo susiję.
Sutarties samprata ir jos įtaka tretiesiems asmenims
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikros veiksmo atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis reiškia laisvę dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas - sukurti tarpusavio teises ir pareigas.
Paprastai reikalauti įvykdyti sutartį gali šalys. Kitaip tariant, sutartis gali sukurti teisinius santykius išimtinai tarp ją sudariusių asmenų. Trečiasis asmuo, nesantis sutarties šalimi, negali pareikšti ieškinio (lot. alteri stipulari nemo potest). Taigi, reikalavimo teise išimtinai naudotis gali tiktai sutarties šalys.
Vis dėlto, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (LR CK) numato išimtis, kuomet sutartys gali sukurti teises ir pareigas tretiesiems asmenims. Tai numatyta LR CK 6.190 str. Šios teisės ir pareigos yra paveldimos ar pereina teisių perėmėjams - tretiesiems asmenims.
Sutartis trečiojo asmens naudai apibrėžiama ir bendromis normomis reguliuojama LR CK 6.191 straipsnyje. Didžioji dalis šiame straipsnyje nurodytų taisyklių yra dispozityvios, t. y. jas gali pakeisti šalys tarpusavio susitarimu. Sutarties sudarymo trečiojo asmens naudai galimybė nurodyta CK 6.191 str. 1 d.
Sutarties trečiojo asmens naudai ypatumai
Sutartis trečiojo asmens naudai, tai išskirtinė sutartis, valstybių teisėje susiformavusi kaip sutartinis ryšys - uždarumo doktrinos išimtis. Šios sutarties sudarymo vienam tikslui pasiekti ir civiliniams teisiniams santykiams būties suteikiama nauja kokybė.
Tokia sutartis gali atsirasti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Pavyzdžiui, rentos sutartis (CK 6.441 str.) yra sutartis trečiojo asmens naudai. Trečiasis asmuo įgyja savarankišką teisę reikalauti, kad būtų įvykdyta jo naudai sudaryta sutartis.
Reikalavimo teisės įgijimo sąlygos
Norint suprasti sutarties trečiojo asmens turinį, reikia detaliai išanalizuoti jos bendruosius požymius, per kuriuos ir atskleidžiama sutarties samprata. Trečiasis asmuo visada turi reikalavimo teisę vienos kurios šalies atžvilgiu. Svarbus aspektas yra trečiojo asmens sutikimas priimti aptartą jo naudai teisę.
Primintina, kad tretieji asmenys turi būti galima identifikuoti pagal sutartį, bet jie nebūtinai turi egzistuoti jos sudarymo metu. Nors LR CK 6.191 str. numato, kad trečiasis asmuo sutarties sudarymo metu gali būti neįvardytas, dar nežinomas, arba iš viso neegzistuoti ir atsirasti vėliau, todėl jį nustatyti turi būti galima per sutartyje numatytus identifikavimo kriterijus.
Pavyzdžiui, savo civilinę atsakomybę prieš potencialiuosius nukentėjusiuosius draudžia didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Notarai, advokatai draudžia savo veiksmus nuo potencialių klaidų. Trečiuoju asmeniu, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, gali būti paskirtas neegzistuojantis asmuo, pavyzdžiui, dar negimęs vaikas. Šiuo atveju sutartis laikytina sąlygine. Kaip naudos gavėjai sutartyje gali būti nurodomi ne vienas, bet keli tretieji asmenys.
Trečiojo asmens reikalavimo teisės turinys ir ribojimai
Sutartis trečiojo asmens naudai yra laikoma bendro sutarties uždarumo principo išimtis. Trečiasis asmuo, kurio naudai yra sudaryta sutartis, taip pat turi teisę reikalauti, kad sutartis būtų įvykdyta. Nagrinėjant sutartį trečiojo asmens naudai, svarbu išsiaiškinti, kas turi reikalavimo teisę, ko gali reikalauti, į ką tas reikalavimas nukreiptas ir kaip ta reikalavimo teisė įgyjama.
Sutartis trečiajam asmeniui suteikia savarankišką reikalavimo teisę. Ši teisė trečiajam asmeniui suteikiama, nors sudarant sutartį tas asmuo ir nedalyvavo, jis gali nežinoti apie tokios sutarties sudarymą. Trečiasis asmuo nelaikomas sutarties šalimi, bet trečiajam asmeniui sutikus būti naudos gavėju, reikalavimo teisės negali atimti nei kreditorius, nei jo įpėdiniai.
Trečiojo asmens teisės turinys skolininko atžvilgiu priklauso nuo to, kokias teises jam suteikė savo susitarimu šalys bei nuo kitų sutarties sąlygų ir ribojimų. Trečiasis asmuo turi teisę reikalauti ne tik įvykdyti sutartį, bet ir pasinaudoti kitomis civilinių teisių gynybos priemonėmis (LR CK 1.38 str.), pavyzdžiui, reikalauti atlyginti dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusius nuostolius.
Aprašomoji analizė
Reikalavimo teisės įgijimo būdai
Teisės teoretikų darbai, teismų praktika, tarptautiniai teisės ir Europos Sąjungos teisės principai nurodo skirtingus reikalavimo teisės įgijimo kelius. Svarbu, kad šalims būtų aiškus susitarimas, jog trečiajam asmeniui bus suteikta savarankiška reikalavimo teisė, gali būti aiškus arba numanomas.
LR CK 6.191 str. 5 d. bei UNIDROIT principų 5.2.4 str. numato, jog skolininkas gali reikšti trečiajam asmeniui tokius pat atsikirtimus, kokius gali reikšti įlygą padariusiai šaliai (kreditoriui). Trečiasis asmuo tampa kreditoriumi skolininko atžvilgiu. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Trečiojo asmens sutikimas ir jo reikšmė
Trečiasis asmuo, sužinojęs apie sutarties sudarymą jo naudai, turi išreikšti valią dėl teisių priėmimo, t.y. trečiojo asmens sutikimas. Šis sutikimas, gali būti aiškus arba numanomas. Faktas, kad trečiajam asmeniui po to buvo suteikta nauda, gali būti laikoma numanomu sutikimu priimti sutarties vykdymą.
Svarbu trečiajam asmeniui informuoti abiejų šalis apie savo apsisprendimą. Jei trečiasis asmuo neinformavo skolininko ar kreditoriaus, kad ją priima, taikomos UNIDROIT principų 5.2.5 str. numatytos pasekmės. LR CK 6.191 str. 3 d. numato, kad šalys gali panaikinti trečiojo asmens teisę iki to momento, kol šis asmuo pareiškia šią teisę priėmęs.
Nuo trečiojo asmens sutikimo atsiranda prievolinis teisinis santykis, t.y. trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi. Taigi, sutartis trečiojo asmens naudai sukuria naują kreditorių (trečiąjį asmenį) kito (įvykdžiusio sutartį) atžvilgiu.
Actio Pauliana: sąlygos ir taikymas
Actio Pauliana - tai kreditoriaus interesų gynimo būdas, leidžiantis ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kuriais sumažinamas skolininko turtas, o tai pažeidžia kreditoriaus interesus. Šis institutas skirtas apsaugoti kreditoriaus reikalavimo teisę nuo skolininko nesąžiningų veiksmų.
Norint pasinaudoti actio Pauliana, būtina nustatyti šias sąlygas:
- Skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos.
- Skolininko sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.
- Skolininkas buvo nesąžiningas, sudarydamas sandorį.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl kreditorius, pareiškęs ieškinį pripažinti sutartį negaliojančia, turi įrodyti skolininko nesąžiningumą.
Ieškinio senaties terminas
Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Actio Pauliana ir bankroto procesas
Bankroto atveju, kreditoriai nepraranda teisės ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tačiau, bankroto procese teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose (ex officio) ir pats renka įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes.
Netiesioginis ieškinys
Vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų yra netiesioginis ieškinys. Tai reiškia, kad kreditorius skolininko vardu pareiškia reikalavimą trečiajam asmeniui (skolininko skolininkui). Šis būdas naudojamas, kai skolininkas nevykdo savo prievolės ir tai pažeidžia kreditoriaus teises į skolininko turtą.
Norint pareikšti netiesioginį ieškinį, būtina, kad kreditorius turėtų vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. trečiajam asmeniui prievolės vykdymo terminas jau turi būti suėjęs.
Sulaikymo teisė
Sulaikymo teisė - tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų, naudojamas užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Tai reiškia, kad kreditorius, turėdamas teisėtą pagrindą, sulaiko skolininko daiktą, kol šis įvykdo prievolę.
Sulaikymo teisė gali būti taikoma įvairiems daiktams, pavyzdžiui, kilnojamiesiems daiktams, vertybiniams popieriams, pinigams ir pan.
Žalos prevencija
Kreditorius taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos prevencijos, jei yra reali grėsmė, kad skolininko veiksmai gali padaryti žalą kreditoriaus interesams. Teismas gali įpareigoti skolininką sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą.