Daiktiniai Įrodymai Žala Turtui: Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami daiktiniai įrodymai, žala turtui ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo civiline byla Nr. e2A-572-553/2023.

Lietuvos žemėlapis

Ginčo Esmė

UAB „Kulpės slėnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš antstolio A. Bespalovo 136 208,34 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. išdavė jai vykdomuosius raštus dėl solidaraus 145 565,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Golden capital“, J. G. ir S. G., kurie buvo pateikti vykdyti atsakovo kontorai ir jis pradėjo vykdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0025/11/05679, Nr. 0025/11/02678, Nr. 0025/11/02677.

Paaiškino, kad skolininkė UAB „Golden capital“ bankrutavo, jos bankrotas pripažintas tyčiniu, neteismine tvarka bankroto byla iškelta ir skolininko J. G. individualiai įmonei (toliau - IĮ) „Lex Baltica“.

Nuo pat vykdomųjų bylų pradžios - 2011 m. rugsėjo 2 d., antstolis nėra išieškojęs iš solidariųjų skolininkų nei vieno euro skolos.

2019 m. birželio 7 d. atsakovas priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 dėl 145 565,52 Eur skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko J. G. ir vykdomąjį raštą Nr. 2-1000-425/2010 perdavė BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui.

Ieškovė teigė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) reikalavimus, todėl BIĮ „Lex Baltica“ savininkas J. G. įgijo teisę be apribojimų disponuoti jam priklausančiu turtu ir piniginėmis lėšomis sąskaitose.

Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-291-488/2021 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. J. G. gavo apie 56 600 Eur, o IĮ „Lex Baltica“ - apie 25 500 Eur pajamų į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas, kurioms antstolis A. Bespalovas nepritaikė apribojimų (neareštavo) ir (ar) nedavė nurodymų priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų.

Be to, vykdydamas išieškojimą iš skolininkės S. G., atsakovas taip pat skolos ieškovės naudai neišieškojo - vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02678 duomenys rodo, kad lėšos šios skolininkės sąskaitose taip pat nebuvo areštuotos, tuo tarpu iš Vilniaus apygardos prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. į S. G. kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas buvo gauta apie 120 000 Eur pajamų iš suteiktų paskolų grąžinimo, kurie skolininkei buvo išmokėti grynaisiais pinigais, nes disponavimo apribojimų jos sąskaitomis atsakovas netaikė.

Teigė, kad nurodytais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą (toliau - Antstolių įstatymas), vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, dėl to ieškovė patyrė ieškinyje nurodytą žalą, todėl egzistuoja visos atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Pirmosios Instancijos Teismo Sprendimo Esmė

Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Vertindamas antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02677 teismas nustatė, kad, vykdydamas išieškojimą ieškovės naudai iš skolininko J. G., atsakovas 2019 m. sausio 16 d. pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau - PLAIS) nurodymą priverstinai nurašyti 151 608,26 Eur iš visų skolininkų J. G. ir IĮ „Lex Baltica“ sąskaitų.

Atsakovas 2019 m. sausio 21 d., vasario 4 d. patvarkymais netenkino skolininko J. G. prašymų panaikinti IĮ „Lex Baltica“ lėšų rezervavimą, 2019 m. sausio 30 d. pateikė PLAIS nurodymą priverstinai nurašyti 151 608,26 Eur nuo kitų 6 skolininko J. G. sąskaitų SEB ir Swedbank bankuose, tačiau SEB bankas antstolio nurodymus atmetė dėl netinkamo mokėtojo sąskaitos tipo, dėl sąskaitos uždarymo.

Nustatė, kad teismui atmetus skundą dėl IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti IĮ „Lex Baltica“ bankrotą ne teismo tvarka, antstolis patenkino pastarosios bankroto administratoriaus V. M. prašymą perversti įmonei iš jos sąskaitos nurašytus 10 024,57 Eur ir panaikinti areštą įmonės atsiskaitomajai sąskaitai.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovo 2019 m. birželio 7 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto perdavimo IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui V. M. nebuvo neteisėtas veiksmas, sukėlęs turtinės žalos ieškovei.

Pažymėjo, kad CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog antstolis, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti skolininko bankroto administratoriui, jei bankroto procedūra vykdoma ne teismo tvarka, kad atlikus nurodytą procesinį veiksmą, vykdomoji byla yra baigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl nurodyto teismas nusprendė, kad vykdomosios bylos perdavimas IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui buvo teisėtas veiksmas, vykdomojoje byloje taikytos priverstinio vykdymo priemonės, nepriklausomai nuo to, ar jas antstolis panaikino (nepanaikino), nebegalėjo būti taikomos dėl imperatyvaus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo, tuo tarpu be vykdomojo rašto, kuris bankroto administratoriui buvo perduotas 2019 m. birželio 7 d. užbaigus vykdomąją bylą, antstolis atlikti vykdymo veiksmų negalėjo (CPK 586 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vykdomosiose bylose Nr.0025/11/02678, Nr.0025/11/02677 dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų S. G. ir J. G. atsakovo atliktus procesinius vykdymo veiksmus laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m., sutiko su ieškove, jog išieškojimas jos naudai nebuvo veiksmingas, neužtikrino realaus jos interesų patenkinimo, tačiau sprendė, kad tokia situacija susidarė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, kad paminėtų vykdomųjų bylų duomenys rodo, jog atsakovas ėmėsi aktyvių vykdymo procese numatytų priemonių skolai išieškoti: naudojosi keliomis priverstinio vykdymo priemonėmis, kelis kartus tikrino viešuosius registrus, kredito įstaigas, siekdamas nustatyti, kokį turtą ir (ar) lėšas, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, kokias pajamas gauna skolininkai; reikalavo, kad skolininkai pateiktų duomenis, kokias turtines teises ar turtą jie turi patys ir pas trečiuosius asmenis (2011 m. rugsėjo 11 d., 2012 m. sausio 5 d. patvarkymai); nustatęs, kad skolininkai neturi pakankamai turto (lėšų) atsiskaityti su visais kreditoriais, kad išieškojimas iš nekilnojamojo turto apsunkintas hipoteka ir iš jo vykdomas išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai, 2015 m. sausio 15 d. prisijungė prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų; 2013 m. lapkričio 22 d., 2014 m. gruodžio 18 d. patvarkymais areštavo skolininkų nekilnojamą turtą, akcijas; nukreipė išieškojimą į skolininkų gaunamą darbo užmokestį; paaiškėjus, kad areštuoto turto vertė pasikeitė (akcijos tapo nelikvidžios), ėmėsi papildomų priverstinio vykdymo priemonių - 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 30 d. pateikė nurodymus PLAIS dėl skolininko J. G. lėšų nurašymo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo, kaip antstolio, veiksmai šiame išieškojimo procese ne kartą buvo skundžiami teismui, tačiau teismai įsiteisėjusiais sprendimais nei karto nekonstatavo antstolio veiksmų neteisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas, vykdydamas išieškojimus, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek šioje konkrečioje situacijoje buvo įmanoma ir būtina, bei kad jis tinkamai neatliko jam CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė antstoliui A. Bespalovui prašymą areštuoti skolininkės S. G. vardu atidarytas sąskaitas bei reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo į šį prašymą iš antstolio negavo, skolininkės sąskaitos ir turtinės teisės nebuvo apribotos, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 15 d. nurodyta skolininkė į savo banko sąskaitą, esančią AB „Šiaulių bankas“, gavo 25 456,79 Eur pajamų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad toks atsakovo nereagavimas į nurodytą ieškovės prašymą pripažintinas neteisėtu neveikimu.

Nepaisant to, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė kitų atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Pažymėjo, kad skolos išieškojimo galimybės ieškovė nėra praradusi, nes vykdomieji dokumentai dėl solidaraus skolos išieškojimo tebevykdomi, todėl ieškovei kilusi žala negali būti prilyginama visai neišieškotos skolos vertei - 136 208,54 Eur.

Pažymėjo ir tai, kad ieškovė, nurodydama žalos dydį, neįvertino, jog skolininkai turėjo daugiau kreditorių pagal vykdomuosius dokumentus, todėl realiai ieškovė galėjo gauti tik jai priklausančią proporcingo dydžio skolos dalį.

Teismas nurodė, kad žalą ieškovei, esant įrodytoms kitoms atsakovo atsakomybės sąlygoms, galėtų sudaryti tik jos patirti nuostoliai dėl pavėluoto skolos išieškojimo dėl neteisėto atsakovo neveikimo, tačiau tokios žalos dydžio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinio Skundo Argumentai

Ieškovė UAB „Kulpės slėnis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Teismas neteisingai aiškino ĮBĮ, CPK reikalavimus, taikomus neteisminio bankroto procedūrai.
• Atsakovo veiksmų atlikimo metu galiojusio ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai numatė, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jei teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
• Šios normos yra imperatyvios.
• Atitinkamai nei ĮBĮ, nei CPK nenumato išimčių, leidžiančių bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kai iš skolininko išieškoma pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, o CPK nuostatos įpareigoja antstolius vykdomuosius dokumentus persiųsti išimtinai bankroto bylą iškėlusiam teismui, nenumatant išimčių, kad bankroto byloje vykdomieji dokumentai perduodami kreditorių susirinkimui ar bankroto administratoriui.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-823/2023, kurioje buvo sprendžiamas BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriaus atsakomybės klausimas, konstatuota, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas, o individualios įmonės dalyvio kreditoriai turėtų būti traukiami į bankroto bylos procedūras ir turėtų būti sudaroma viena bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos dalyvio kreditorių eilė.
• Nurodytoje byloje kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės reikalavimas BIĮ „Lex Baltica“ bankroto procese buvo grindžiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
• Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui, todėl toks reikalavimas bankroto byloje turi būti tvirtinamas automatiškai, pakartotinai netikrinant jo pagrįstumo, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo galią.
• Atsakovui, kaip savo srities profesionalui, turėjo būti žinomi bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir tai, kad vykdomųjų dokumentų perdavimas bankroto administratoriui pagal galiojančius teisės aktus nėra galimas, tačiau jis net nekėlė šio klausimo ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų tinkamai apsaugoti ieškovės interesai.
• Aplinkybės, kad IĮ „Lex Baltica“ bankroto byla negalėjo būti vykdoma ne teismo tvarka, teismas visiškai nevertino ir dėl to, netinkamai aiškindamas ĮBĮ ir CPK nuostatas, padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), esančių priežastiniame ryšyje su ieškovės nurodoma patirta žala.
• Neteisingai buvo aiškinamos ĮBĮ 12, 13 straipsnių nuostatos, taip pat CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas, paneigtas vienas iš esminių teisės principų - iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda.
• Vykdomosios bylos Nr.0025/11/02678, Nr.0025/11/02677 pradėtos 2011 m. rugsėjo 2 d., nuo jų pradžios atsakovas nėra išieškojęs iš solidariųjų skolininkų nei vieno euro skolos.
• Sprendime nurodyti atsakovo atlikti veiksmai yra privalomi pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukciją, tačiau vien tas faktas, jog nuo 2011 m. rugsėjo 2 dienos į S. G. sąskaitas gauta apie 120 000 eurų suma (paskolų grąžinimas), rodo, kad vienas iš solidariųjų skolininkų laisvai disponavo lėšomis.
• Tai patvirtina, kad atsakovas nesiėmė teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
• 2010 m. rugpjūčio 25 d. įregistravus 5050 vnt. UAB „Nemuno verslo centras“ paprastųjų vardinių akcijų areštą, išieškojimo iš šio turto atsakovas nevykdė.
• 2012 m. gegužės 1 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl UAB „Nemuno verslo centras“ bankroto bylos iškėlimo.
• 2013 m. lapkričio 22 d. patvarkymu atsakovas areštavo UAB „Golden capital“ priklausančias 3 048 833 paprastąsias vardines UAB „Nevėžio vingis“ akcijas, tačiau išieškojimo ir iš šių akcijų nevykdė.

Štai svarbiausi faktai, susiję su nagrinėjama byla:

Civilinės bylos nutartis

tags: #daiktiniai #irodymai #zala #turtui