Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas, tačiau jis apipintas įvairiais mitais ir klaidingais įsitikinimais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip padidinti pieno riebumą, paneigsime dažniausius mitus apie motinos pieną ir aptarsime karvių šėrimo įtaką pieno kokybei.

Dažniausi Mitai Apie Žindymą
Dauguma mitų apie žindymą yra giliai įsišakniję ir perduodami iš kartos į kartą. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų:
- „Man dingo pienas“: Pienas staiga dingti negali. Po gimdymo už pieno gamybą atsakinga endokrininė sistema ir hormonai. Jeigu kūdikis žįs, tol pieno bus.
- „Neprivalgo - arba per liesas pienas“: Visų moterų pieno santykis, kiek jame yra baltymų, riebalų, angliavandenių, yra labai panašus. Valgomu maistu mes jo negalime nei pariebinti, nei paliesinti. Jeigu kūdikiui neauga svoris, priežasčių reikėtų ieškoti ne pieno liesume ar riebume.
- „Žindanti mama negali gerti kavos“: Reikėtų vertinti individualias situacijas. Jeigu tai labai jautrus vaikas, jis gali reaguoti į didesnį kofeino kiekį. Svarbiausia - išgeriamo kiekio ir kavos paruošimo būdas.
- „Skausmas žindant yra normalu“: Skaudėti neturi, bet jautrumas gali būti pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. Jeigu skauda, kreipkitės pagalbos.
- „Krūtis reikia saugoti nuo šalčio, kad neperpūstų“: Vėjas „nupūsti“ pieno negali. Jeigu vėjas įtakoja ir įprastai jo saugotės, nes susergate, tuomet ir žindymo metu tai darykite.
- „Jei kūdikis neėmė krūties per pirmas valandas, tai ir nebežįs“: Net ir pradėjus maitinti mišiniu, visuomet vėl galite sugrįžti prie maitinimo krūtimi.
- „Juk žindyti natūralu, tai ir labai lengva“: Natūralumas ir lengvumas ateina su žiniomis. Kol žinių nėra, deja, tai nėra taip lengva.
Kaip Yra Iš Tikrųjų?
Žindymo sėkmę lemia palaikymas ir tinkama informacija. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindymo sėkmę lemia būtent palaikymas. Svarbu skirti laiko žinioms, nes jos įgalina ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

Ar Mamos Pienas Gali Būti Per Liesas?
Internete netyla diskusijos apie mamos pieno riebumą. Išties būdinga, kad pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių kūno masė didėja greičiau, negu dirbtinai maitinamų bendraamžių. Maitinant iš buteliuko kūdikiui pieno mišinio dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jo alkiui numalšinti. Vadinasi, mišiniais penimi kūdikiai dažnai būna paprasčiausiai permaitinami. Svorio skirtumus labiausiai lemia skirtingas riebalų kaupimas poodyje. Dirbtinai maitinamų jis būna gausesnis.
Žindantis kūdikis gauna ne visą laiką vienodo riebumo pieną. Jeigu kūdikis prastai priauga svorio, dažniausiai to priežastis būna netikusi maitinimo taktika, kai nedaug iš vienos krūties pažindęs (gavęs iš jos tik pradinio liesojo pieno) kūdikis perkeliamas žįsti iš kitos krūties ir iš jos taip pat gauna tik liesojo pradinio pieno.
Mamos pieno gamyba vyksta pagal jos genuose užrašytą pieno sudėties kodą. Tad žindomo kūdikio iš mamos pieno gaunamų riebalų kiekis priklauso nuo maitinimo taktikos, t. y. ar jam leidžiama iš vienos krūties žįsti užtenkamai ilgai, kad gautų ir riebesniojo galinio pieno, ar jis per vieną maitinimą kilnojamas ir iš abiejų krūtų prisivalgo tik pradinio liesojo pieno.
Riebalų kiekis piene padidėja žindant. Nustatyta, kad maitinimo pabaigoje riebalų piene kartais padidėja penkis kartus, palyginti su maitinimo pradžia. Taigi, kuo daugiau suvalgo per vieną maitinimą, tuo piene daugiau riebalų.
Kūdikiui reikės daugiau pieno, kad gautų tą patį kalorijų kiekį. Nors ir vis dar jausdamas alkį, kūdikis yra priverstas paleisti antrą krūtį, nes skrandyje pienas nebetelpa.
Pieno Gamybą Skatinantys Produktai
Moksliniai tyrimai nėra įrodę, kad kažką vartojant mes padidinsime pieno gamybą. Pieno gamybą skatina pats kūdikio maitinimas, t. y. stimuliacija. Tad norint ją didinti reikėtų dažninti žindymą arba nutraukiamo pieno kiekį. Kalbant apie dažnai minimus žolinius preparatus: pankolis - tikrai nėra tinkamas, jis priskiriamas prie neurotoksiškų priemonių. Vaistinė ožragė - yra šaltinių, kad gali prisidėti prie pieno gausinimo. Alaus mielės - gurkšnojant nealkoholinį alų, poveikis gali būti vien dėl to, kad atsipalaiduosite ir romantiškai vakarosite kartu su vyru.
Svarbiausia yra tiesiog nepamiršti pasirūpinti, kad pakankamai valgytumėte ir gertumėte. Pieno gamybai organizmas papildomai išnaudoja apie 300 - 500 kalorijų, tad tam reikia turėti ir papildomai energijos.
Karvių Pieno Riebumas
Pieno riebalai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Natūraliame karvės piene randama nuo 2,5 iki 7 proc. riebalų. Pieno riebumą 60-80 proc. lemia šėrimas. Nepakankamas šėrimas pieno riebumą mažina 0,4 proc. Pieno riebumas mažėja ir tų karvių, kurios su pašarais gauna daugiau neprisotintų riebalų rūgščių, kai yra neteisingas koncentruotųjų ir stambiųjų pašarų santykis. Mažesnį pieno riebumą lemia nepakankamas maistinių skaidulų suvartojimas, dėl to gali išsivystyti acidozė. Geros kokybės šienainiu (gerai virškinamu, su tinkamu ląstelienos kiekiu) šeriamos karvės duoda 0,3 proc. riebesnį pieną, palyginti su tomis, kurios gauna vien šieno.
Pateikiame keletą šėrimo taisyklių, kurių laikydamiesi galite pagerinti savo bandos produktyvumą:
- Daugiausia pieno karvė turi duoti 6-10 savaitę po apsiveršiavimo.
- Kiekvienas papildomas litras tuo metu - tai 200-225 l pieno per visą laktaciją.
- Pasiekusios didžiausius primilžius, pirmaveršės kasdien duoda po 0,2 proc. (per mėnesį 6 proc.), o suaugusios karvės - 0,3 proc. (per mėnesį 9 proc.) pieno mažiau.
- Baltymų ir riebalų santykis piene turi būti 0,75-0,8:1. Jei jis mažesnis, racione trūksta baltymų arba netinkamas skaidomų ir neskaidomų baltymų balansas, jei didesnis - per daug riebalų.
- Norint šėrimu pakeisti pieno sudėtį, pieno riebalus padidinti lengviau, baltymai daug lėčiau didėja, o laktozė dažniausiai visai nekinta.
- Koncentruotų pašarų reikia duoti po žolinių. Taip išvengsite prieskrandžių veiklos sutrikimų dėl acidozės.
Pieno Sudėties Koregavimas
Pieno gamintojams vertėtų žinoti tam tikras priemones, kurias naudojant galima koreguoti pieno sudėtį. Svarbiausių pieno komponentų - baltymų ir riebalų - kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: karvių genetikos, laktacijos tarpsnio, primelžiamo pieno kiekio, amžiaus, sveikatos, aplinkos sąlygų ir šėrimo. Iš visų minėtų fenotipinių veiksnių didžiausią įtaką turi šėrimas. Jį keičiant, kinta ir pieno sudėtis.
Ūkininkai, kuriems svarbu gauti daug baltymų ir riebalų turintį pieną (žinoma, atsižvelgiant į veislės galimybes), šėrimą turėtų tvarkyti, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų:
- Parinkti pašarus, geriausiai tinkančius pieninėms karvėms.
- Siekti, kad karvės suėstų kuo daugiau pašarų.
- Turėti tikslius šeriamų pašarų cheminės sudėties ir kokybės duomenis.
- Paruošti labai aukštos kokybės žolinius pašarus ir tinkamai juos laikyti.
- Sudaryti racionus, turinčius reikiamą kiekį energijos, baltymų, ląstelienos, mineralinių medžiagų ir riebaluose tirpių vitaminų.
Jeigu pirmaisiais laktacijos mėnesiais karvės suėda daug SM, jos netenka mažiau masės, išlaiko teigiamą kūno energijos balansą. Be to, šiuo laktacijos tarpsniu išvengiama būdingo riebalų ir baltymų mažėjimo piene. Padidinus pašaro SM suvartojimą iki 3,6-4,0 kg/100 kg karvės kūno masės, labai pagerėja aprūpinimas energija, todėl pieno baltymingumas gali didėti 0,2-0,3 proc.
Koncentruotųjų ir apėmingųjų pašarų tarpusavio santykis racione turi didelę įtaką primilžiui ir pieno sudėčiai. Pieningų karvių racionuose koncentruotieji pašarai sudaro 40 proc. ir daugiau. Su jais karvės gauna daug energijos, todėl didėja produktyvumas ir riebalų bei baltymų kiekis piene.
Šeriant traiškytais javais, gaunamas didesnio baltymingumo pienas, negu sumaltais. Avižos, palyginti su miežiais, pieno baltymingumą mažina 0,1-0,2 procento.
Pieningų karvių racionų SM žalios ląstelienos turėtų būtų apie 20 proc., o mažesnio produktyvumo karvių - apie 24 proc. Ląsteliena išlaiko struktūriškumą ir gerina didžiojo prieskrandžio veiklą tik tada, jeigu žoliniai pašarai smulkinami ne mažesniais kaip 1 cm ilgio gabalėliais.
Baltymų kiekis piene (būdingas veislei) labai priklauso nuo karvių aprūpinimo žaliais ir didžiajame prieskrandyje neskaidomais baltymais. Karvės, iš kurių primelžiama 22-24 kg pieno, turėtų gauti racioną, kurio SM yra 15 proc., o primelžiant 50 kg ir daugiau - 18 proc. žalių baltymų.
Primelžiant per laktaciją daugiau kaip 9 000 kg pieno, į karvių racionus galima pridėti riebalų. Jie didina raciono energinę vertę, taip pat ir primilžį.
Riebalų ir Baltymų Santykis
Ar tinkamai šeriamos karvės, galima spręsti pagal riebalų ir baltymų santykį piene. Kuomet Holšteinų veislės karvių piene baltymai sudaro mažiau kaip 80 proc. riebalų kiekio (santykis 1,0:0,8), akivaizdu, kad karvės su raciono pašarais gauna mažai baltymų.
Pieno Sudėties Rodikliai
Būtina analizuoti pieno sudėtį, kiek yra riebalų, kiek baltymų, koks jų santykis. Jeigu riebalų piene yra mažiau negu baltymų (pvz., 2,8 proc. riebalų ir 3,2 proc. baltymų), tai gali būti acidozės požymis.
Informatyvus yra ir laktozės kiekis (tinkamas jos kiekis piene 4,55- 4,65 proc.), kuris rodo, ar pašaruose yra pakankamai energijos, ar karvė atiduoda visą pieną. Laktozės kiekis sumažėja, kai piene padaugėja somatinių ląstelių (SLS), nes jos „suvalgo“ laktozę.
Normalus riebalų ir baltymų santykis piene turi būti ne didesnis kaip 1,5 ir ne mažesnis kaip 1. Kai koeficientas didesnis negu 1,5, atsiranda ketozės, o kai mažesnis kaip 1 - acidozės rizika.
Normalus baltymų ir riebalų santykis šviežiapienių karvių piene - 0,7-0,9. Kai šis koeficientas mažesnis negu 0,7, karvės turi ketozės, kai didesnis kaip 0,9 - acidozės problemų.
Labai informatyvus, kalbant apie pieno kokybę, yra šlapalo (urėjos) kiekio rodiklis, jį būtina analizuoti. Normalus šlapalo kiekis - 15-30 mg/100 ml, bet optimali norma - 20-25 mg/100 ml. Kai jos koncentracija mažesnė, racione nepakanka baltymų, kai per didelė - baltymų per daug.
Pieno sudėties rodiklių lentelė:
| Rodiklis | Normali reikšmė |
|---|---|
| Riebalų ir baltymų santykis | Ne didesnis kaip 1,5 ir ne mažesnis kaip 1 |
| Baltymų ir riebalų santykis (šviežiapienės karvės) | 0,7-0,9 |
| Šlapalo kiekis | 15-30 mg/100 ml (optimali norma 20-25 mg/100 ml) |
| Laktozės kiekis | 4,55-4,65 proc. |
Šis straipsnis apžvelgė įvairius aspektus, susijusius su pieno riebumu, tiek žindymo, tiek karvių auginimo kontekste. Svarbu remtis moksliniais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis, siekiant užtikrinti optimalią mitybą ir sveiką pieno sudėtį.