Verkių dvaro kompleksas Vilniuje, vienas vertingiausių klasicistinių ansamblių Lietuvoje, atsidūrė dėmesio centre dėl Turto banko veiksmų. Šis kompleksas, esantis Verkių regioniniame parke, yra vienas iš didžiausių iki šių dienų išlikusių dvaro pastatų kompleksų mūsų šalyje. Jo vertė neabejotina, todėl atsiranda planų jam įpūsti naujos gyvybės.
Delfi surinkti duomenys rodo, kad ministerijose ir jai pavaldžiose įstaigose gimsta planas, kaip antram gyvenimui prikelti ir įveiklinti visam Vilniui ir Lietuvai svarbų Verkių dvaro kompleksą. Šiuo metu vieni jo statiniai visai neblogai išlikę, yra atnaujinti, kaip, pavyzdžiui, vandens malūnas, tačiau yra apleistų ir griūvančių. Didžiąją statinių dalį valdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Gamtos tyrimų centras.
Keliuose dvaro komplekso statiniuose yra įsikūrę šios mokslinės įstaigos padaliniai. Kitame greta esančiame statinyje veikia Vilniaus miesto savivaldybei pavaldi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.
Situacija Dėl Verkių Malūno
Tačiau jau dabar aišku, kad šiuos planus gali sujaukti Turto bankas, kuris per padidinamąjį stiklą ėmė žiūrėti į dvaro komplekso ir apskritai į Gamtos tyrimų centro valdomus pastatus. Ruošia grandiozinį planą. Anot jos atstovų, 2021 m. lapkritį Finansų ministerijos inicijuotame pasitarime, kuriame dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos, Aplinkos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Finansų ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, Gamtos tyrimų centro, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ir Turto banko atstovai, privatizavimo galimybės nesvarstytos, kadangi Verkių dvaro sodyba yra įtraukta į neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą.
Verkių vandens malūnas, esantis Vilniuje, Verkių g. 100, yra Verkių rūmų komplekso dalis. Ilgus metus jis priklausė Gamtos tyrimų centrui, tačiau galiausiai buvo perimtas Turto banko. Todėl ministerijos paklausėme, kokia yra jos pozicija dėl šio statinio: jis turi išlikti valstybės rankose ar turi būti parduotas?
„Kadangi malūnas yra bendro komplekso dalis, pritartina, kad jis ir turėtų likti komplekse”, - dėstoma ministerijos atsiųstame komentare. Tačiau kodėl Turto bankas perėmė šį statinį, jei valstybė jį nori matyti dvaro komplekse?
„Šis pastatas nebuvo naudojamas Gamtos tyrimo centro funkcijoms vykdyti, 2020 m. jis buvo perduotas Turto bankui. Gamtos tyrimų centras 2021 m. rugpjūtį pateikė ir kito nereikalingo ir nenaudojamo turto, perduodamo Turto bankui, 20 turto vienetų sąrašą, į kurį įtrauktas ir klojimas, administracinis pastatas, vivariumas, vandens bokštas, botanikos institutas, viešbutis ir kt. Dalis pasiūlytų perimti nekilnojamųjų daiktų yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, dalis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Vėliau Turto bankas kreipėsi į Vyriausybę, kad pastaroji įvertintų pastatų komplekso panaudojimo galimybes. Šiuo tikslu Finansų ministerija ir inicijavo lapkričio mėnesį vykusį pasitarimą“, - aiškino ministerijos atstovai.
Verkių dvaras (I dalis)
Nuomos Sutarties Klausimai
Šiuo metu Verkių vandens malūne veikia restoranas, kurio savininkė yra Aurelija Burokaitė. Registrų centro dokumentuose nurodyta, kad nuomos sutartis tarp UAB „Vandens malūnas” pasirašyta dar 1995 metais. Papildomi susitarimai prie sutarties buvo pasirašyti 2001 ir 2011 metais. Nors, anot verslininkės, sutartis dar tikrai nėra baigusi galioti, kai Turto bankas perėmė malūną, ji pajautė spaudimą ir gavo reikalavimą sutartį pakeisti jai nenaudingomis sąlygomis.
Paaiškinti susidariusią situaciją dėl Verkių dvaro pastatų komplekso vientisumo paprašėme paties Turto banko. Jo atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu pateikė štai tokius argumentus: „Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto centralizacija, perduodant jį patikėjimo teise valdyti Turto bankui etapais buvo vykdoma nuo 2015 m. iki 2020 m. Tai reiškia, kad vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimais, Turto bankas kasmet dalimis perėmė centralizuotai valdyti administracinės paskirties turtą, kurį iki tol kiekviena ministerija, kitos valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės valdė atskirai. (…) Konkrečiai jūsų minimą turtą, esantį Verkių g. 100, Vilniuje, Turto bankas perėmė šeštuoju administracinės paskirties valstybės turto centralizacijos etapu, kuris buvo vykdomas 2020 m., vadovaudamasis LR Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 798. Šeštuoju etapu centralizuotai valdyti buvo perimamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų administracinis ir funkcijoms vykdyti nereikalingas turtas. Todėl buvo perimtas ir Gamtos tyrimų centro turtas. Be to, Verkių malūnas yra išnuomotas nuo 1996 m., todėl buvo perimtas, kaip nereikalingas Gamtos tyrimų centro funkcijoms atlikti.
Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu buvo perimtas ir Gamtos tyrimų centro administracinis pastatas bei inžineriniai statiniai Rusnėje, Neringos g. 1C. Verkių malūnas, esantis Verkių g. 100, Vilniuje, Turto bankui perduotas valdyti patikėjimo teise. Šio turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 20-AG-167 pasirašytas 2020 m. lapkričio 30 d. Viso likusio Verkių rūmų ansamblio turto valdytoju išliko Gamtos tyrimų centras”, - malūno perėmimo aplinkybes nurodė Turto banko atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei ateityje paaiškėtų, kad Verkių malūno pastato reikia valstybės institucijoms ar įstaigoms joms pavestų funkcijų vykdymui, Turto bankas turėtų inicijuoti šio pastato perdavimo procesą. Kai Turto bankas perėmė Verkių vandens malūną, Gamtos tyrimų centras 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu kreipėsi į Turto banką prašydamas įvertinti galimybę perimti ir likusį Verkų rūmų ansambliui priklausantį valstybės nekilnojamąjį turtą.
Tačiau malūną perėmęs Turto bankas viso komplekso perimti nenori. „Gavus šį raštą Turto bankas inicijavo tarpinstitucinį susitikimą, kuris įvyko 2021 m. lapkričio 18 d. Jo metu įstaigoms, besinaudojančiomis Verkių rūmų pastatais, pasiūlyta parengti galimą sodybos pritaikymo visuomenės poreikiams ar kitokio įveiklinimo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas iš dalies naudojamas, jo paskirtis mokslo, o ne administracinė ir galimybės jį pritaikyti valstybės įstaigų ir institucijų poreikiams yra ribotos, o administruoti kultūros objektus - dvarus nėra Turto banko funkcija, neketiname inicijuoti likusių Verkių rūmų ansamblio pastatų perėmimo procedūrų”, - nurodė J. Skinulytė-Niakšu.
Anot valstybės įmonės atstovės, norima, kad šis turtas būtų įveiklintas. Tačiau reikia priminti, kad malūnas įveiklintas jau dabar. Jame yra sudarytos visos sąlygos lankytis miestiečiams ir miesto svečiams.
Ateities Vizija
„Šio turto neplanuojama parduoti. Kaip minėta ankstesniame atsakyme, svarbu išsigryninti aiškią bendros Verkių rūmų komplekso ateities viziją, kurioje savo vietą turėtų ir šis objektas. Iki tol Turto banko tikslas, kad šis turtas būtų įveiklintas, t.y. būtų nuomojamas ir, tikimės, džiugintų vilniečius ir sostinės svečius”, - dėstė J. Skinulytė-Niakšu.
Kaip nurodė Turto banko atstovė, nuomos sutartis tarp Gamtos tyrimų centro ir UAB „Vandens malūnas“ (tuo metu - Botanikos instituto ir UAB „Baltic Business Consulting“) buvo sudaryta 1995 m. rugsėjo 1 d. ir turėjo galioti iki 2015 m. rugsėjo 1 d.
Ir galiausiai ji pripažino, jog restorano savininkė teisi, sakydama, kad Turto bankas, perėmęs malūną, nori nuomos sutartį pakeisti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad šiuo metu galioja įstatyminė nuostata, kad valstybės nekilnojamasis turtas negali būti išnuomotos ilgesniam nei 10 metų laiko...
Esminiai Nuomos Sutarties Punktai
Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams:
- Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau rekomenduojama apibrėžti nuomos laikotarpį.
- Nurodyti nuomos kainą. Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama. Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis).
- Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje. Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. nuomojamo žemės sklypo planas. kai išnuomotame Žemės sklype buvo naujai pastatytas (-i), rekonstruotas (-i), kapitališkai suremontuotas (-i) ar kitaip pertvarkytas (-i) statinys (-iai) - Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, patvirtinanti, kad Žemės sklype statinys (-iai) buvo naujai pastatytas (-i), rekonstruotas (-i), kapitališkai suremontuotas (-i) ar kitaip pertvarkytas (-i) (kaip nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 18 punkte).