Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.
Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus, viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų - visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu. Antras principas - pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai. Trečias principas - vaiko globa (rūpyba) šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje. Ketvirtas principas - steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.
Laikinoji ir nuolatinė globa
Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių - pavyzdžiui, dėl sveikatos, priklausomybių, socialinių problemų. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Globos formos
- Laikinoji globa (rūpyba): Nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.
- Nuolatinė globa (rūpyba): Taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, dažnai mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“ - jei vaikas jau gyvena jų namuose, institucijų įsikišimo nebereikia. Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju.
Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika - pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Dešimtmetis vaikų globos kelionės Lietuvoje – arčiau mūsų vaikų | Nacionalinė konferencija
Reikalavimai globėjams
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų.
- Šeimos aplinka: Svarbu, kad šeimos aplinka būtų saugi ir tinkama vaikui augti.
- Santykiai su vaikais: Svarbu, kad globėjas turėtų gerus santykius su vaikais ir gebėtų jais rūpintis.
Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje. Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto.
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
Svarbu: Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
Mitai apie globą
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Populiarūs mitai apie globą:
- Norint globoti vaiką, reikia turėti nuosavus namus. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
- Jeigu neturite vaikų auginimo patirties, neverta svarstyti apie vaiko globą. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
- Vaiko globai svarbi jūsų šeimyninė padėtis. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti.
- Globojamas vaikas darys blogą įtaką jūsų vaikams. Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.
Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui.
Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Vaiko globa užsienyje
Nuo vaiko ir jo tėvų teisinio statuso priklauso, ar vaikas gali būti globojamas užsienio valstybėje. Vaikas gali būti globojamas užsienio valsybėje, jei vaiko tėvams yra apribotos teisės arba taikytas atskyrimas ir teismo sprendimu jam nustatyta nuolatinė globa. Jei užsienio valstybės ar užsienyje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis nori globoti vaiką iš Lietuvos, jis turi tiesiogiai kreiptis į valstybės, kurioje nuolat gyvena, vaiko teisių apsaugos įstaigą dėl jo kaip globėjo įvertinimo bei sutikimo dėl vaiko įkurdinimo toje valstybėje.
Kai užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai nesirūpina savo vaiku ir tos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaigos nusprendžia vaiką paimti iš šeimos, Lietuvos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendradarbiauja su tos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaiga, tarpininkauja ir ieško vaiko artimų gimainčių, galinčių ir norinčių globoti vaiką Lietuvoje.