Pastaruoju metu Lietuvoje vėl atsinaujino diskusijos dėl naminės degtinės ir kitų stipriųjų tradicinių gėrimų gamybos legalizavimo. Seime priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, leidžiančios ūkininkų kaimo turizmo sodybose legaliai gaminti naminę degtinę, sukėlė nemažai aistrų ir skirtingų nuomonių.
Pasaulinis alkoholio suvartojimas vienam gyventojui.
Seimo narių pozicijos
Šis sprendimas susilaukė kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų atstovų. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė įvairūs Seimo nariai, tarp jų Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Jurgita Sejonienė, Morgana Danielė ir Eugenijus Gentvilas.
Aurelijus Veryga: dviveidystė ir susirūpinimas sveikata
Europos Parlamento narys „valstietis“ Aurelijus Veryga pataisas vertina kaip dviveidystę. Anot jo, Seime dažnai girdime kalbant, kad Lietuvos gyventojų sveikata yra bloga ir reikėtų ja geriau pasirūpinti. A. Veryga įsitikinęs - nesame tokie kaip skandinavai. Todėl sukti ienas atgal, jo požiūriu, yra visiškai nelogiška, o dabar būtent tai bus galima daryti. Jis asmeniškai minimi argumentai pribloškė: „Aš jau nesu Seime, bet stebėjau posėdžio transliaciją, klausiau, ką kolegos Seimo nariai kalbėjo, kokius argumentus dėstė, - kad pagaliau tapsime civilizuota šalimi (lyg civilizaciją nulemtų girtumo lygis), arba Seimo nario pasakymai: kai būnu vietos šventėse, man duoda išgerti naminės, ir aš jaučiuosi nepatogiai, kaip prisidėdamas prie kokio nusikaltimo. Tai kokia gi čia kalba? Gal žmonės ir daugiau visokių nusikaltimų daro, gal ir vagia - ir jaučiasi nepatogiai. Tai gal tada įteisinkime vagystes, ir visi vagys jausis patogiai?“
Dar vienas svarbus dalykas, anot jo - kad į kaimo turizmo sodybas važiuojama pailsėti ir dažnai tai daroma su šeima, vaikais. „Tai nejaugi vaikui nuo mažų dienų reikia matyti tokią „kultūrą“? Ar tai susiję su tikru poilsiu, su galimybe atgauti fizines, psichines jėgas? Ne, atvirkščiai. Tai susiję su dalykais, kurie sugadina sveikatą, kenkia psichikos sveikatai. Lietuviai, deja, bet vis dar yra tikrai daug alkoholinių gėrimų suvartojanti tauta.
A. Veryga įsitikinęs - nesame tokie kaip skandinavai. Todėl sukti ienas atgal, jo požiūriu, yra visiškai nelogiška, o dabar būtent tai bus galima daryti. „Aš labai abejoju pagaminamo alkoholio apskaita ir degustacija. Manau, tiesiog bus buitiškai geriama ir nežiūrima į kokybę.
Agnė Širinskienė: prieštaravimas įstatymo tikslams
Komentuodama Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, A. Verygai paantrino ir Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė. „Alkoholio kontrolės įstatymas turi tikslą mažinti vartojimą, gerinti žmonių sveikatą, ir akivaizdu, kad tas tikslas yra visuomenės sveikata.
Taip pat politikė akcentavo, kad minimos pataisos prieštarauja pačiam Alkoholio kontrolės įstatymui. „Kaip minėjau, įstatymo tikslas yra alkoholio mažinimas“, - pabrėžė A. Širinskienė. Parlamentarė Agnė Širinskienė kritikavo tokį sprendimą, kadangi Alkoholio įstatymas turėtų riboti vartojimą, o ne jį skatinti. Taip pat, anot jos, toks legalizavimas prisidės prie regionų „nugirdymo“. „Apgailėtina, kad konservatoriai vertina valstybės civilizacijos lygį per tai, ar galima namuose gamintis alkoholį. Taip pat per 4 metus nepadarėte nieko regionams, o dabar prieš rinkimus bandote dar labiau nugirdyti Lietuvos kaimus, kaip kad darė Carinė Rusija ar Sovietų Sąjunga“, - antradienį Seime aiškino A. Širinskienė. „Alkoholio įstatymo tikslas yra užtikrinti sveikesnę visuomenę ir mažinti vartojimą“, - tvirtino ji.
„Kita vertus, visiems tiems „samagono“, arba naminukės, varytojams, kurie dabar tupi miškuose ar kažkokiuose rūseliuose, atsiranda galimybė praktiškai nekontroliuojamai save legalizuoti po kaimo turizmo sodybų priedanga. Taip pat turėsime iš esmės akcizinį gėrimą, kuris bus gaminamas be jokių reikiamų akcizų, neaišku, kokiais kiekiais“, - savo išvadas pateikė A. Širinskienė.
Jurgita Sejonienė: abejonės dėl alkoholio prieinamumo ribojimo
Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė teigia: „Vertinu labai rezervuotai. Iš karto pasakysiu, kad galutiniame balsavime aš susilaikiau.
„Kita vertus, nemanau, kad tą reikėjo daryti dėl kelių priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos, jų specialistai pasisako už nuoseklią kovą su pertekliniu alkoholio vartojimu, ir viena iš to priemonių yra alkoholio prieinamumo ribojimas. Todėl man atrodo, įstatymai, kurie iki šiol buvo priimti Lietuvoje, kaip tik ir buvo nukreipti tam, kad būtų sudėtingiau įsigyti alkoholio. Kaip matome, tos priemonės duoda vaisių: sumažėjo mirčių nuo alkoholio, alkoholio sukeltų susirgimų, su alkoholio vartojimu susijusių kelių eismo įvykių, žūčių keliuose“, - vardijo J. Sejonienė. Jos teigimu, alkoholio prieinamumo ribojimo tendencija yra teigiama. Kita vertus, kol kas teikti galutinius vertinimus dar per anksti: 4-5 metai - per trumpas laikotarpis norint matyti bendrą vaizdą.
Morgana Danielė: kontrolės mechanizmų trūkumas
Seimo narė „laisvietė“ Morgana Danielė svarstė: „Pirma, noriu pabrėžti, kad pritariu naminės degtinės ištraukimui iš šešėlio. Naminė degtinė tikrai yra paplitusi, ji vartojama. Valstybė, nesurinkdama mokesčių, nuo to nukenčia. O žmogus visada rizikuoja savo sveikata. Tai reiškia, kad gerdamas tokį gėrimą, kurio neteisingas pagaminimas gali sukelti apakimą arba net mirtį, kelia sau didelę riziką. Jeigu žvelgtumėme racionaliai, aišku, kad tai yra didelės grėsmės, dideli ir valstybės praradimai, ir reikia sureguliuoti tą medžiagą, nes ji egzistuoja, jos paplitimas yra didelis. Tačiau svarbiausia problema - kaip tai padaryti“.
Seime priimtas šis įstatymas, anot jos, rodo, kad neišmokome pamokų, nepasitelkėme pasaulio patirties, kuris turi su tuo susijusią nemažą istoriją, kaip bandė legalizuoti, sureguliuoti, apsibrėžti tabako, alkoholio vartojimą. „Dauguma šalių tas pamokas išmoko ir jas gražiai dabar taiko ir kitoms medžiagoms sureguliuoti. Tokiais atvejais taisyklės yra labai griežtos. O mes sugebame priimti įstatymą, kuris neatitinka net kažkokio standarto ir nepasiekia savo tikslo. Taip, mokesčius bus galima surinkti nuo dalies pardavimų, bet nėra kontrolės mechanizmo. Kas garantuos, kad naminės degtinės legalizavimas nevirs jos prekyba? Šiuo atveju, pasak M. Danielės, „Šiame įstatyme nėra prievolės užtikrinti išvirto produkto kokybės kontrolę. Yra numatyta abstrakti frazė, jeigu neklystu - užtikrinti, kad medžiaga nebūtų nuodinga. Žiūrėkit, tai jau dabar iš juodojo humoro srities - ar tai bus užtikrinama duodant uošvei išgerti? Tai tikrai atrodo absurdiška. Turi būti numatytas mechanizmas. Šios degtinės vartojimas ir toliau išlieka grėsmingas sveikatai, nes nėra kontrolės mechanizmų“.
Pakeitimai susilaukė kritikos ir iš laisvietės Morganos Danielės, kurios manymu, įstatyme nustatyta per mažai kontrolės mechanizmų, nebus užtikrintas gėrimų tinkamumas vartojimui. Ji pabrėžė, kad jei būtų pasiūlyti tokie pat mechanizmai reguliuoti naminėms kanapėms, parlamentas siūlymui nepritartų. „Šiuo projektu jūs legalizuojate naminę degtinę. Bet jeigu tai būtų kanapes leidžiantis įstatymas, ar jis tenkintų? Ar tenkintų, kad nėra kontrolės mechanizmų, jog nėra kontrolės? Pagrindinis argumentas - kad žmonės slapstosi dabar, nes legaliai gaminti neleidžiama. Dabar yra projektas, kuriuo legalizuojame medžiagą, kuri neteisingai paruošta yra mirtina. Bet prievolės vežti ir tikrinti, nėra“, - komentavo laisvietė. Liberalas Eugenijus Gentvilas sukritikavo tokią poziciją, kaip neturinčią nuoseklumo. Pats politikas tvirtino, kad „balsuoja tiek už naminukės, tiek kanapių legalizavimą“.
Raseinių rajono miške - naminės degtinės fabrikas
Eugenijus Gentvilas: sveikas protas ir kultūros paveldas
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas teigia: „Pagaliau nugalėjo sveikas protas. Tai ketvirtas bandymas per 22-ejus metus, ir šįkart pagaliau pavyko. Aš pats pasitelkiau visų Seimo frakcijų, visų partijų atstovus. Kitas dalykas - kiekviena tauta turi savo gastronominį paveldą, kurį vertina kaip kultūros paveldą. Visos tautos turi ne tik valgomuosius patiekalus, tačiau ir alkoholinius gėrimus kaip savo gastronominį paveldą. Lietuva tokį taip pat turi, tai yra naminį alų, kuris yra legalizuotas ir verdamas. Pagaliau mes įeiname į civilizuotų tautų sąrašą, tautų, kurios vertina, gerbia savo gastronominį, kultūrinį, kulinarinį paveldą ir leidžia jį gaminti“, - tradicijų privalumus vardijo E. Gentvilas.
Trečias dalykas, anot jo - Lietuvoje yra stipriai apribotos galimybės gaminti kulinarinį paveldą. „Sąrašas asmenų, kurie turi teisę užsiimti kulinarinio paveldo gamybos procesu, yra tikrai labai siauras, gal net, sakyčiau, per siauras. Ketvirtas dalykas, ką noriu pabrėžti, - mažėja baudžiamoji atsakomybė, ši veikla dekriminalizuojama. Žinoma, jeigu ji bus vykdoma laikantis įstatyme numatytų nuostatų, t. y. ūkininkas, turintis kaimo turizmo sodybą ir verdantis naminukę iš savo užaugintų javų, tikrai nebus baudžiamas. Jis bus skatinamas kaip tautinio, kultūrinio, kulinarinio paveldo gamintojas. O visi kiti ir toliau už tokią veiklą liks baudžiami, jeigu nesilaikys šio įstatymo nuostatų“.
Visuomenės nuomonė
NTAKD užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. atliko apklausą, kurios rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė (55 proc.) 18-74 metų Lietuvos gyventojų nepritartų naminės degtinės gamybos legalizavimui, o tokiam sprendimui pritartų vienas iš trijų (35 proc.).
| Nuomonė | Procentas |
|---|---|
| Nepritartų legalizavimui | 55% |
| Pritartų legalizavimui | 35% |
Įstatymo nuostatos
Už šias įstatymo pataisas priėmimo stadijoje balsavo 63, susilaikė 22, prieš balsavo 15 parlamentarų. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Kaip aprašoma įstatyme, ūkininko gaminamas tradicinis alkoholinis gėrimas - iki 65 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimas, pripažintas tautinio paveldo produktu. Taip pat nustatyta, kad Lietuvoje leidžiama gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 proc., o alaus - ne didesnė kaip 9,5 proc., ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti. Numatoma, kad tokių gėrimų nebus galima pardavinėti, o vartoti tik turizmo sodybose, savo ar šeimos poreikiams tenkinti, bei degustuot vietoje. Per kalendorinius metus galima bus pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų tradicinių alkoholinių gėrimų. Ūkininkų pagaminti gėrimai turės būti išpilstyti į 0,2-1 l taras. Šie alkoholiniai gėrimai turės būti žymimi aiškiai matomomis etiketėmis, kuriose bus nurodytas numeris, gėrimą pagaminusio ūkininko vardas ir pavardė, produkto pagaminimo data ir laikas, sudėtis ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija.
Pataisų rengėjų teigimu, mažintų nusikalstamumą šalyje, mat būtų užtikrinta alkoholio gamybos apimčių ir gaminamų gėrimų kokybės kontrolė.
tags: #kodel #neturi #buti #legalizuotas #alkoholis