Lietaus vamzdžių remontas daugiabučiuose: priežastys, prevencija ir bendrijos vaidmuo

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl buto įrengimo, bendrijos veiklos, remonto darbų ir atsakomybės už bendrojo naudojimo objektus. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas daugiabučio gyventojas, ypač susijusius su lietaus nuotekų sistemomis.

Nuotrauka iliustracinė

Paviršinių nuotekų tvarkymo problemos

Ilgą laiką paviršinių nuotekų tvarkymo problemų sprendimui nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Uostamiestis šias problemas pradėjo spręsti vienas pirmųjų. Dar 2007 m. buvo sudarytas Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų specialusis planas, išnagrinėta paviršinių nuotekų infrastruktūros situacija, rekomenduotos tinklų vystymo kryptys, nustatytos labiausiai problemiškos vietos. Buvo suskaičiuota, kad norint sutvarkyti visą Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų sistemą reikia investuoti apie 300 mln. litų. Šių dienų kainomis tai siektų gerokai daugiau nei 100 mln. Kai nuo 2016 m. pradžios paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste buvo paskirta AB „Klaipėdos vanduo“, iki 2019 metų iš bendrovės ir savivaldybės bendrai skirtų 950 tūkst. eurų sutvarkytos daugiausia rūpesčių kėlusios vietos.

Bet tai tik lašas jūroje, kadangi absoliuti dauguma paviršinių nuotekų tinklų yra seni, pastatyti naudojant nekokybiškas medžiagas arba jau yra stipriai nusidėvėję. Vien 2019 metų pradžioje buvo identifikuotos dar 43 naujos paviršinių nuotekų tinklų probleminės vietos, kurių sutvarkymui reikia apie 1,4 mln. eurų. „Turime gerą vamzdynų diagnostikos įrangą - televizinių kamerų pagalba iš vidaus patikriname nuotekų tinklų būklę. Per metus AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vidutiniškai sutvarkoma 4-5 probleminės vamzdynų vietos. Taip pat panaudojant Europos Sąjungos lėšas vykdomi infrastruktūros plėtros tęstiniai projektai.

Šiuo metu atliekami darbai Šilutės plente, Jūrininkų prospekte, o iš viso už 11 mln. eurų Klaipėdoje bus nutiesta 20,4 km paviršinių nuotekų tinklų vamzdynų ir įrengti 6 paviršinių nuotekų valymo įrenginiai. 2021 metais, pabaigus šį projektą, situacija atskirose miesto vietose pagerės, tačiau visų Klaipėdos problemų toli gražu neišspręs. Pagal galiojančius teisės aktus, dabar už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą moka tik juridiniai asmenys. Gyventojai už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą nemoka.

Didžioji dalis esamų Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų yra per mažo pralaidumo. O dalyje miesto vietų tokių tinklų iš viso nėra. Jų įrengimas, net ir gavus finansavimą - jau minėtus apie 100 mln.

Pagrindinės lietaus vamzdžių gedimų priežastys

Pasak specialistų, lietaus vamzdynų būklė mieste nėra gera. Didžioji jų dalis nutiesti dar sovietmečiu. Tuomet naudoti keramikiniai vamzdžiai vietomis yra sulūžę, kitur - išsimovę per jungtis, arba visiškai užakę dėl sąnašų ar medžių šaknų suformuotų kamščių.

Užsikimšę latakai - viena iš priežasčių, kodėl reikia valyti lietaus nuvedimo sistemas

Kai aptinkamos nepralaidžios vamzdynų vietos, hidrodinamine aukšto slėgio įranga ir specialia šaknų pjovimo galva bandoma pašalinti kliūtis. Toks vamzdynų valymas būna lėtas ir ne visada sėkmingas, o pasiektas efektas - laikinas. Gremžiant sąnašas tenka pragręžti net keliasdešimt metrų siekiančią šaknų raizgalynę. Tokiose vietose vamzdynai būna stipriai pažeisti.

Spalio mėnesį, kai po smarkaus lietaus buvo užtvindytos uostamiesčio gatvės, AB „Klaipėdos vanduo“ tarnybos užfiksavo 16 užsikimšusių vietų. Dešimtyje iš jų potvynis kilo būtent dėl lapais užneštų grotelių.

Kita vertus, ir patys klaipėdiečiai galėtų prisidėti prie to, kad gatvės ir jų kiemai nebūtų apsemti.

Meteorologiniai veiksniai

Meteorologiniai veiksniai dažnai yra nepelnytai ignoruojami ir visas dėmesys sutelkiamas ieškant, kas kaltas dėl netvarkingų tinklų ar užsikišusių lietaus surinkimo grotelių. Tačiau pamirštama, kad Klaipėda įsikūrusi geografiškai labai žemoje Baltijos jūros ir Kuršių marių susiliejimo vietoje. Kuo tai blogai? Ogi tuo, kad vyraujant stipriems vakarų ar šiaurės vakarų vėjams, Baltijos jūroje kylančios bangos stabdo vandens ištekėjimą iš Kuršių marių ir dėl to pakyla vandens lygis ne tik mariose, bet ir į jas ištekančiose Danės, Smiltelės ir kitose upėse. Žinia, upėse pakilus vandens lygiui į jas nuvesti paviršinių nuotekų surinkimo vamzdynai dalinai ar net pilnai užsipildo upių vandeniu. Tai ne tik sumažina kolektorių pralaidumą lietaus metu, bet ir apsunkina, sulėtina vandens nuvedimą nuo miesto teritorijų.

Žvelgiant dar plačiau, pastaruoju metu dėl klimato kaitos vandens lygis jūrose apskritai kyla, o ilgus sausros periodus keičia ilgi intensyvių liūčių periodai, kurių metu per kelias valandas iškrentančių kritulių kiekis gali siekti kelių parų ar net mėnesio normą. Tai būdinga net tik Klaipėdai ar Lietuvai, bet ir viso pasaulio mastu. Stichijos atveju net ir didžiausio pralaidumo infrastruktūra nepadės - paviršinių nuotekų vamzdynai, siurblinės projektuojamos ir statomos pagal įstatymuose nustatytus normatyvus.

Kadangi klimato nepakeisime, reikalingi kiti sprendimai. Tai galėtų būti dirbtinių vandens telkinių, tvenkinių, žaliųjų plotų, parkų teritorijų didinimas, lietaus vandens akumuliacinių talpų įrengimas po asfaltuotomis komercinių ir gamybinių teritorijų dangomis Klaipėdos mieste. Tokios priemonės leistų sumažinti esamos paviršinių nuotekų sistemos apkrovimą. Tuo turėtų susirūpinti už miesto plėtrą atsakingi specialistai.

Pastaruoju metu Klaipėdoje matome priešingas tendencijas - mieste nuolat vyksta statybos, panaikinami ir užstatomi buvę atviri vandens telkiniai ir tvenkiniai („Depo“ teritorija, Šiaurės prospektas), žalieji miesto plotai mažėja, nes vis naujos teritorijos padengiamos vandeniui nelaidžiomis dangomis.

Bendrijos vaidmuo ir atsakomybė

Jeigu reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje, savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės prireikė remonto.

Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra visų savininkų atsakomybė.

Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...

Konfliktinės situacijos

Jei kaimynas atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek jūsų bute, tiek jų bute, reikia informuoti savininką raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas).

Bendrija - tai pastato savininkų susivienijimas, skirtas valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.

Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.

Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą. Jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti...

Avarijų prevencija ir patarimai

Anot specialisto, būsto užliejimo ir gausybės su tuo susijusių problemų nesunku išvengti laiku pastebėjus pažeistą vamzdį arba vandens tiekimo žarnelę.

„Dalis santechnikos vamzdžių butuose ir bendro naudojimo patalpose yra atviri, jų būklę gyventojai gali įvertinti vizualiai. Jei vamzdžiai drėksta, tai gali būti ženklas, kad vamzdis nebėra sandarus ir ilgainiui įtrūks. Būna, kad smulkūs vamzdžių įtrūkimai matomi plika akimi, tokiu atveju vamzdį būtina laikinai užsandarinti, o po to jį pakeisti, jei tai įmanoma. Jei vamzdžiai pažeisti korozijos - aprūdiję, juos taip pat būtina pakeisti, nes tik laiko klausimas, kada tokie vamzdžiai prakiurs“, - sako J. Žilinskas.

Gyventojams patariama prižiūrėti ir vandens tiekimo žarneles: stebėti, ar jos nešlampa, nerūdija. „Atkreipkite dėmesį, ar santechnikos žarnelė nėra surūdijusi, drėgstanti arba deformuota: jei matomi gumbai, ją reikėtų kuo skubiau pakeisti nauja. Žarnelė neturi būti sulankstyta ar stipriai įtempta. Žarneles reikėtų keisti profilaktiškai, jos nėra amžinos: įprastai rekomenduojama pakeisti kas dvejus metus, bet jų kokybė būna skirtinga. Brangesnės, kokybiškesnės žarnelės gali tarnauti ilgus metus, o pigios, pagamintos iš mažiau kokybiškų medžiagų, gali susidėvėti ir daug greičiau“, - sako J. Žilinskas.

Pašnekovas priduria, kad periodiškai reikėtų patikrinti, ar veikia vandens užsukimo ventiliai, tam, kad įvykus vandentiekio avarijai ir pradėjus švirkšti vandeniui galėtumėte sumažinti nuostolius. Dažnai nesuveikia uždaromieji vandentiekio ventiliai, o kol atvyksta pagalba, vanduo būna pasiekęs pirmą aukštą.

Statistika

Draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, užliejimai sudaro apie 60 procentų visų būsto draudiminių atvejų. „Dažniausiai nustatoma užliejimo priežastis - susidėvėjusios ar netinkamai sumontuotos vandentiekio sistemos dalys.

Dažniausios draudiminių įvykių priežastys

tags: #lietaus #vamzdziu #daugiabutyje #taisymas