Ar vaikai turi teisę į tėvų turtą pagal įstatymus Lietuvoje?

Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Paveldėjimas yra vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų, kuris užtikrina turto ir teisių perėjimą iš mirusio asmens įpėdiniams. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, paveldėjimo procesas yra reglamentuojamas įstatymais, kurie nustato paveldėjimo tvarką, įpėdinių eiles ir jų teises. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ar vaikai turi teisę į tėvų palikimą Lietuvoje, kokios yra jų teisės ir kaip jos įgyvendinamos.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes - ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų, paaiškinsime šiame straipsnyje.

Paveldėjimo Būdai: Pagal Įstatymą ir Testamentą

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), turtą galima paveldėti dviem būdais: pagal įstatymą arba pagal testamentą (LR CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo miršta nepalikęs testamento, jo turtas yra padalijamas pagal įstatymą, atsižvelgiant į įpėdinių eiles.

Paveldėjimo schema pagal įstatymą

Tėvų teisės ir vaikų turtas

Kai kalbama apie vaikus, kurie jau yra pilnamečiai ir savarankiški, tėvams nėra jokių apribojimų ir jiems nereikia kokio nors vaikų sutikimo ar leidimo, sprendžiant, ką daryti su savo turtu. Vaikams nepriklauso tėvų turtas ir tėvai turi teisę patys laisvai priimti sprendimą dėl to, ar nori kažkam perleisti savo turtą ir kokiu būdu tai padaryti.

Paveldėjimas Pagal Įstatymą

Jei nėra testamento, įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles, kurios yra nurodytos CK 5.11 straipsnyje. Aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti turtą lygiomis dalimis. Žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jei aukštesnės eilės įpėdinių nėra arba jie atsisako palikimo.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą yra šios:

1. Pirmos eilės įpėdiniai: palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
2. Antros eilės įpėdiniai: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
3. Trečios eilės įpėdiniai: palikėjo seneliai (iš tėvo ir motinos pusės) ir provaikaičiai.
4. Ketvirtos eilės įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės (iš tėvo ir motinos pusės).
5. Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo brolių ir seserų vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
6. Šeštos eilės įpėdiniai: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Sutuoktinio Paveldėjimas

Išskirtinė tvarka taikoma palikėjo sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu tokių yra). Jeigu sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Paveldėjimas Pagal Testamentą

Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame asmuo (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia, ir jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę. Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.

Testamento Formos

Lietuvoje yra kelios testamento formos:

• Oficialusis testamentas: sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 dalis). Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre.
• Asmeninis testamentas: tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Asmeninis testamentas gali būti perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje (CK 5.31 str. 1 d.).
• Bendrasis sutuoktinių testamentas: tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam.

Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo.

Vaikų Teisės Į Paveldėjimą

Pagrindinis klausimas, ar vaikai turi teisę į tėvų palikimą, yra teigiamas. Vaikai, tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai, turi teisę paveldėti savo tėvų turtą. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, kas nurodyta testamente, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), jei jiems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kuri sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, t. y., jei testamentas nebūtų sudarytas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme, todėl atskirai įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymas, nereikia. Nepilnamečiams vaikams visada priklauso įstatymo numatyta privalomoji palikimo dalis.

Tokiu atveju, jeigu palikėjas sudaro testamentą t.y. 📌 Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisę į privalomąją palikimo dalį turi: palikėjo vaikai (įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.

Tačiau būtina pažymėti, kad asmenys privalomąją palikimo dalį gali gauti tik atsižvelgiant į įstatyme nustatytas įpėdinių eiles. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių, t.y. vaikų (įvaikių), teisė į privalomąją palikimo dalį priklauso jiems, o palikėjo tėvai (antros eilės įpėdiniai) - šios teisės neįgyja.

💰 Įstatyme yra numatyta, kad nepaisant testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis paveldi pusę tos dalies, kuri jiems priklausytų paveldint pagal įstatymą.

Privalomosios Palikimo Dalies Apskaičiavimas

Privalomoji palikimo dalis apskaičiuojama tokiu būdu:

1. Išsiaiškinama, kokia būtų nepilnamečio dalis paveldint pagal įstatymą (pvz., jei palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą yra trys vaikai, kiekvienam tektų 1/3 paveldimo turto dalis).
2. Privalomoji dalis kiekvienam reikalingam išlaikymo asmeniui yra pusė tos įstatyminės dalies. Pavyzdžiui, jei nepilnamečiui pagal įstatymą priklausytų 1/3 palikimo, privalomoji dalis jam bus 1/6 palikimo.

Palikimo Priėmimas Nepilnamečio Vardu

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas pats negali priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo - tai už jį padaryti turi tėvai arba globėjai. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Kartu tėvams ar globėjams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą.

Palikimo Priėmimas Pagal Turto Apyrašą

Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas.

Dokumentai, Reikalingi Kreipiantis Į Notarą

Prieš kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turi žinoti ir pateikti šiuos dokumentus:

• Duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) ir mirties liudijimą.
• Savo asmens dokumentus ir duomenis apie nepilnametį vaiką (vardas, pavardė, gimimo data) bei vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (gimimo liudijimą).
• Visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra.
• Santuokos liudijimo kopiją (jei taikoma).
• Jei kreipiasi vienas iš tėvų, įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.).
• Jei kreipiasi globėjas, įrodymus, patvirtinančius globėjo teisę paduoti prašymą (teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).

Pilnamečių Vaikų Teisės

Pilnamečiai vaikai, kaip ir nepilnamečiai, turi teisę į tėvų palikimą. Jų teisės yra reglamentuojamos tomis pačiomis paveldėjimo pagal įstatymą ir testamentą nuostatomis. Tačiau, skirtingai nuo nepilnamečių, pilnamečiai vaikai patys gali priimti sprendimus dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo.

Privalomoji Palikimo Dalis Pilnamečiams Vaikams

Pilnamečiai vaikai taip pat gali turėti teisę į privalomąją palikimo dalį, jei palikėjo mirties dieną jiems reikalingas išlaikymas. Tačiau, skirtingai nuo nepilnamečių, pilnamečiai vaikai turi įrodyti, kad jiems reikalingas išlaikymas. Tai reiškia, kad jie turi įrodyti, jog dėl tam tikrų priežasčių (pvz., neįgalumo, ligos) negali patys pasirūpinti savo pragyvenimu.

Teismo Įvertinimas Dėl Išlaikymo Reikalingumo

Teismas, spręsdamas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.

✅ Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.

Turto perleidimo būdai

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (LR CK) numato dvi paveldėjimo rūšis: pagal įstatymą bei pagal testamentą. Paveldėjimo klausimas sprendžiamas pagal įstatymą, jeigu palikėjo nėra sudarytas testamentas.

Dovanojimo sutartis

Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai. Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos. Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo).

Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui: kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja; jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu; dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Rentos sutartis

Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti.

Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas.

Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.

Pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo poreikių, t. y. ar reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.

Paveldėjimo terminai

Kokie yra paveldėjimo terminai?

Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.

Kokios galimybės atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti?

Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Ką daryti, jeigu praleidau terminą palikimui priimti?

Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo. Jeigu praleidote šį terminą, mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka ir už jus parengti visus reikiamus dokumentus teismui, gauti bylai reikiamus registro išrašus ir pažymas, taip pat veiksmingai ir konfidencialiai konsultuoti jus visos proceso metu.

Kokiais būdais priimti palikimą per teismą?

Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”. Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai. Turime didelę patirtį šeimos ir paveldėjimo bylose, todėl galime veiksmingai jums padėti priimant palikimą teismine tvarka abiem būdais. Teikiame dokumentų parengimo teismui, registro pažymų, reikalingų paveldėjimo bylai gavimo ir kitas susijusias paslaugas, kad ši procedūra įvyktų sklandžiai ir operatyviai.

Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?

Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).

Turto paveldėjimas

Kas yra paveldėjimas?

Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus (palikėjo) turto ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims (įpėdiniams). Kitaip tariant, tai palikėjo nuosavybės teisių ir pareigų perėmimo būdas. Paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą arba testamentą.

Kas gali paveldėti?

Įprastai teisę paveldėti turtą jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai. Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė.

Kur kreiptis dėl palikimo priėmimo?

Palikimas gali būti priimamas per notarą ar teismą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Informaciją, į kurį notarą kreiptis, dėl paveldėjimo galite rasti čia (notarų veiklos teritorijos). Jeigu praleidote 3 mėn. terminą į notarą kreiptis negalite. Vis dėlto, nėra ko nerimauti, nes mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka. Į teismą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis visada, kai praleidžiamas 3 mėn. terminas palikimui priimti. Paveldėjimo bylos teisme yra nagrinėjamos supaprastinta tvarka, todėl toks teismo procesas yra santykinai greitas ir pigus, lyginant su įprastu teismo procesu. Siekiame, kad paveldėjimas teismine tvarka vyktų patogiai ir paprastai, todėl įprastai teismo procese nebus reikalingas fizinis jūsų dalyvavimas, todėl paveldėjimo klausimus teismine tvarka galėsite tvarkyti būdami užsienyje.

Kada paveldima pagal testamentą?

Palikimas priimamas pagal testamentą, kai palikėjas prieš savo mirtį sudarė testamentą. Testamentu palikėjas gali keisti įstatyminę paveldėjimo tvarką (pvz., paskirtimas kitus įpėdinius nei nurodyti įstatyme, taip pat nurodyti kuriam įpėdiniui, kuris turtas lieka po jo mirties ir pan.). Priėmus palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą įpėdinis ne tik priima turtą, bet ir atsako už palikėjo skolas savo turtu. Jeigu žinote, kad palikėjas turėjo skolų palikimą rekomenduojama priimti pagal turto apyrašą.

Ką daryti, kai palikimas yra su skolomis?

Jeigu palikėjas turėjo skolų ir norite priimti tokį palikimą, rekomenduojama jį priimti pagal apyrašą. Paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis pagal notaro išduotą vykdomąjį patvarkymą. Šiuo atveju įpėdinis pagal palikėjo skolas atsakys ne daugiau nei paveldimo turto vertė (įpėdinio atsakomybė ribojama paveldėtu turtu).

Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties?

Kai testamento nėra, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais) vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktiniui mirus paveldėti turtą sudaro turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, pergyvenusiam sutuoktiniui turi išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto. Šiuo atveju palikimo turtą sudarys tik likusi ½ mirusio sutuoktinio turto dalis (paveldėjimo objektas), kuri turės būti dalinama tarp pirmos eilės įpėdinių ir sutuoktinio pergyvenusio palikėją.

Tėvų turto paveldėjimas?

Vaikai turi teisę paveldėti mirusių tėvų turtą pirmąją eile, jeigu testamentu turtas nebuvo paskirstytas kitaip. Vis dėlto, gyvenime pasitaiko atvejų, kai asmuo miršta nespėjęs priimti palikimo.

Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį.

Teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su palikėjo teiktu išlaikymu. Ta prasme jeigu palikėjas iki savo mirties teikė išlaikymą asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, tai viena ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį įgijimo.

✅ Išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną.

Ar galima skirti vaikams paramą savo testamentu?

Kiekvienas iš mūsų gali testamentu savo turtą palikti fiziniams ar juridiniams asmenims. Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.

DĖMESIO!

Rekomenduojame sudaryti oficialųjį testamentą (pas notarą). Taip sudarytas testamentas nepasimes bei bus sudarytas teisingai.

Atkreipiame dėmesį, kad namų sąlygomis be notaro surašomi testamentai (asmeniniai testamentai) ne visada galioja, nes rašantieji dažnai pamiršta nurodyti testamento oficialumui ir galiojimui būtiną informaciją - testamento sudarymo laiką, vietą ir pan.

Tėvų išlaikymas

Lietuvos įstatymai tėvų teisę į išlaikymą sieja su dviem privalomomis sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi (dėl pensinio amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų priežasčių) ir jiems turi būti reikalingas išlaikymas (tėvų turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami jiems patiems save išlaikyti).

Tačiau pažymėta, Lietuvos įstatymuose numatyta ir sąlygos, kuomet pilnamečiai vaikai gali būti atleisti nuo nedarbingų tėvų išlaikymo: tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (neteikė išlaikymo, nesirūpino patys vaikais), arba vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės.

Turto padalijimas skyrybų metu

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

tags: #ar #vaikai #turi #teise #i #tevu