Lietuvių Kalbos Turtingumas: Istorija, Vartosena ir Reikšmė

Istorikai išsamiai aprašė, kada susikūrė pirmosios valstybės, jie net gali pasakyti, kada ėmė kurtis viena ar kita tauta, tačiau kada atsirado kalba, kokia ji buvo, kaip skambėjo pirmieji žodžiai, kam tos kalbos reikėjo, tebesiginčijama iki šiol. Sutariama tik dėl vieno - pasaulio nėra be kalbos, o kalbos be pasaulio. Žmogui būdinga ypatingo kalbos vertingumo nuojauta, šventose įvairių religijų knygose liudijama dieviška kalbos prigimtis, žvelgiama į ją kaip į esminę žmogaus galią.

Filosofai teigia, kad žmogus negali realizuoti savo asmenybės, savo kultūrinio tapatumo neturėdamas gimtosios žemės, kalbos, papročių, tautinės savimonės pagrindo. Prisirišimas prie gimtosios kalbos žmogui yra savaiminis ir instinktyvus. Ji - esminis tautą jungiantis ryšys, einantis nuo kasdieninio, buitinio bendravimo iki filosofijos, poezijos, maldos - aukščiausių žmogaus dvasios atsiskleidimų.

Kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokios jis tautybės bebūtų, kurioje šalyje gyventų, pati gražiausia yra jo gimtoji kalba. Jeigu kas nors paklaustų: “kuo ta lietuvių kalba yra gražiausia, kuo ji ypatinga?“ kiekvienas iš mūsų pasakytų, kad lietuvių kalba yra nepakartojama ir sava. Lietuvių kalba yra ypatinga žodžių gausumu. Kiekvienas žodis turi daug sinonimų, antonimų, tarptautinių žodžių, frazeologizmų ir netgi svetimybių, žargonų.

Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis

Kalbos Apibrėžimas ir Reikšmės

„Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiama 10 leksinių žodžio kalba reikšmių:

1. žodinio minčių reiškimo sistema;
2. kalbėjimas, dalijimasis mintimis, pašnekesys;
3. sakomoji ar pasakytoji mintis, pasakymas, pasakojimas, nuomonė;
4. prakalba (proginė kalba);
5. sugebėjimas kalbėti;
6. kalbėsena, balsas;
7. tam tikra kalbos skirtybė, atmaina;
8. minčių reiškimo būdas, stilius;
9. tarmė, šnekta;
10. prk.

Iš pateiktų reikšmių matyti, kad kalbą linkstama apibrėžti kaip sistemą, komunikacijos aktą. 1, 5 ir 8 reikšmės iliustruojamos raštų, žodyno arba kalbos specialistų sakiniais, gyvosios kalbos pavyzdžių nesama ir prie 9 reikšmės. Tačiau šios reikšmės, nors suformuluotos moksliškai, labai svarbios, nes formuoja šiuolaikinio žmogaus sampratą ir požiūrį į kalbą. Įdomu stebėti, kiek įtakos žodyninės reikšmės daro šiandien. Tyrimui labai svarbi yra ir gyvoji vartosena, nes siekiama atskleisti sąvokos vaizdą žmogaus sąmonėje.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DLKŽ) pateikiama mažiau žodžio kalba reikšmių:

1. žodinio minčių reiškimo sistema;
2. praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais mintis;
3. tam tikra minčių reiškimo sistemos atmaina;
4. pašnekesys;
5. viešas kalbėjimas klausytojams.

Taigi gyvojoje kalboje kalbos reikšmių ir atspalvių nedaug, beje, ir senuosiuose raštuose daiktavardis kalba vartotas negausiai, dažniau jį vartojo tik garsus 16 a. lietuviškos katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuviškų knygų autorius Mikalojus Daukša. Kyla klausimas, gal pats žodis lietuvių kalboje gana naujas, gal anksčiau lietuvių kalboje būta kitų žodžių tai pačiai sąvokai reikšti. Viena aišku - kalba yra veiksmažodžio kalbėti derivatas.

Žodžio "Kalba" Etimologija ir Sinonimai

Etimologas Janas Otrębskis teigia, kad pats žodis kalba yra sudarytas iš dviejų panašios reikšmės, bet skirtingos kilmės šaknų: „Lie. kalbà, -õs, kal̃bą ‘Rede’ atsiradęs iš heterogeninės reduplikacijos: *kal-bā. Pirmasis sandas *kal- tapatus su šaknimi *kal-, kurią regime sl. *kol-kolъ: r. kolokol ‘Glocke’, gr. καλέω ‘rufen, nennen’, lo. calō, -āre ‘aus-zusammenrufen’. Antrasis *kal-bā sandas galbūt pamatuotas ide. šaknimi *bhā-: le. bajać, baję ‘fabeln, schwatzen’ bei baśń ‘Fabel, Märchen’, r. tarm. bajatь, baitь, batь ‘reden, sprechen’, basnь ‘Fabel, Märchen’; lo. fārī ‘sagen’, gr. φημί, dar. Vadinasi, pats žodis turi senas šaknis, o norint suprasti tiriamos sąvokos reikšmę, būtina pažvelgti į veiksmažodžio etimologiją.

Voiciechas Smoczyńskis 1982 metais teigė, kad „baltiški verba dicendi reprezentuoja kelias ide. šaknis. Lie. kalbė́ti, kalbù turi šaknį *kel(ə)-, kuri išplėsta elementu -b-. Tai matome, pirma, iš la. kaļuôt ‘plepėti, kalbėti’ ir, antra, iš gr. καλέω ‘kviečiu, šaukiu’, lo. calō, -āre ‘sušaukiu’, s. v. a. halōn, holōn ‘šaukti’.“

Lietuvių kalboje vartota ir dabar vartojama nemažai kalbos sinonimų. Atskiro aptarimo reikalauja veiksmažodis, iš kurio padarytas daiktavardis, t. y. šnekėti. LKŽ duomenimis, jis vartojamas 5 reikšmėmis, kurių pirmos trys aiškiai rodo sąsajas su kalba ir kalbėti:

1. naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti;
2. kalbėti, sakyti ką kam;
3. reikšti kokią nuomonę apie ką.

Kitos dvi, nors reiškia tam tikrą kalbą, su žmonių kalba ir kalbėjimu susijusios personifikacijos ryšiu: ‘čiulbėti, švilpauti, krykšti, girgsėti, karkti, kriuksėti, dūgzti ir pan. ’ Tačiau būtent šios reikšmės turi seną prasmės pamatą. Anot Smoczyńskio, šnekėti yra onomatopėjinės kilmės.

Kitas kalbos sinonimas byla „Sinonimų žodyne“ (SŽ) apibrėžiamas kaip ‘iškilminga, rimta kalba’, tačiau iš LKŽ pateiktų pavyzdžių matyti, kad senuosiuose raštuose, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios autorių darbuose bei tarmėse šis žodis savo pagrindine reikšme nesiskyrė nuo kalbos vartosenos - pirmoji bylos reikšmė ir aiškinama sinonimais kalba, šneka.

Dar vienas SŽ teikiamas kalbos sinonimas yra žosmė, vartotas ir senuosiuose raštuose, ir tarmėse. Daugiau dėmesio būtų vertas, nors SŽ ir neminimas, sinonimas žodis ir jo pamatinis veiksmažodis žasti. Kaip rašė Daukantas, „kiekviena kalba kilsta iš žodžių“, taigi, būtent jis gali būti artimiausias sinonimas. Nors SŽ nepateikiama, tačiau kalbos sinonimas yra ir daiktavardis liežuvis: Tai rodo net trys šio žodžio reikšmės.

Kalba ir Tauta: Apklausų Rezultatai

Internetiniame portale apklausos.lt dar 2002 m. buvo pateiktas klausimas: „Kalba - tautos išlikimo pagrindas? Kodėl?“ Naujausi pamąstymai įrašyti prieš penkerius metus, dabar anketos nebepildomos. Atsakymuose labai aiškiai matyti, kad tarp tautos ir kalbos yra be galo glaudus ryšys, šalia yra ir valstybė:

• Kalba tautą vienija;
• Be kalbos žlunga ir tauta (Prūsija).
• Tai bendrybė, kuri vienija kiekvieną tautos atstovą;
• Tautai gyvuoti reikalinga kalba, papročiai bei teritorija.
• Kokia gi tauta be savos kalbos;
• Nes tauta, neturinti savo kalbos, nėra tauta;
• Nebesivadintumėm lietuviais, jei neturėtumėm savo gimtosios bei nacionalinės kalbos;
• Taip, kalba - kultūros dalis, taigi ir išlikimo pagrindas. Kiekviena kalba savaip unikali;
• Taip. Be kalbos prarastume savo identitetą;
• Taip, nėra kalbos - nėra valstybės ir t.

Mūsų 2018-2019 m. atlikta universitetų studentų apklausa parodė, kad apklaustieji supranta, jog kalba nėra tik garsai, raidės ir gramatinės formos, šalia posakių garsai; garsai ir jų dariniai; garsai, kurie sukuria vaizdinius atsiranda ir gestų kalba; gestai; kūno kalba. Šiuo atveju mes matome, kad dar esama gestų ir kūno kalbų, vadinasi, suvokiama, kad norint komunikuoti, bendrauti neužtenka tik lingvistinio faktoriaus.

Kitas svarbus dalykas yra suvokimas, kad kalba tai per tūkstančius metų brendęs, augęs, keitęsis protėvių palikimas, leidžiantis būti visaverčiu Lietuvos piliečiu. Tai leidžia atsakinėjusiems susieti save su tauta, valstybe ir net atkreipti dėmesį į tai, kad kalba tai tautos pagrindas ar didžiausias kiekvienos tautos turtas, vienijimo simbolis ir tikros valstybės požymis. Kitaip sakant, valstybė ir tauta negali egzistuoti be kalbos, kuri perduoda ne tik pačią identiteto idėją, bet ir kultūrą, papročius, tradicijas ir galų gale istoriją.

Lietuvos vėliava - tautos simbolis

Kalbos Vartosena ir Pokyčiai

Dažniausiai atsakoma, kad kalba yra priemonė, įrankis, instrumentas, taip pat dažnai - būdas. Jaunimas kalbą apibūdina kaip bendravimo, pasaulio suvokimo, informacijos perteikimo daiktą. Vienoje iš anketų buvo rastas toks sakinys: kalba skirta tik bendravimui ir informacijos perdavimui. Didelę atsakiusiųjų grupę geriausiai apibūdina šis sakinys: jokia kita kalba neįmanoma taip perteikti emocijų ir jausmų, kaip gimtąja kalba.

Paremija vienu metu veikia kaip kalbos elementas, kaip tradicinės kultūros reprezentantas, kaip retorikos priemonė ir kaip socialinės sąveikos sprendimo įrankis, todėl žodžio kalba vartosena paremijose užfiksuoja ne tik patirtį, bet ir aiškią tautos nuostatą, kas jai yra kalba. Paremijose kalba vartojama žodynų paliudytomis reikšmėmis, tačiau jaučiami tam tikri atspalviai, kurie leidžia susidaryti nuomonę, kokia yra kalba, kaip ji vertinama, kokį vaidmenį ji vaidina tautos (bendruomenės) gyvenime.

Grožinėje literatūroje kalba vartojama visomis DLKŽ reikšmėmis, tačiau reikšmių niuansai suteikia sąvokai daugiau atspalvių. Rašytojams kalba pirmiausia asocijuojasi su gimtąja kalba, tad nenuostabu, kad ji yra graži, panaši į paukščio čiulbėjimą, jeigu sklinda iš mylimo žmogaus lūpų; kalba skirta Dievo, todėl mūsų savotiška pareiga ją išsaugoti, nors tas saugojimas ir apsiribotų paprastomis trobelėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad, lyginant su žodynų iliustraciniais pavyzdžiais, paremijomis, literatūriniu diskursu, publicistikoje atsiranda naujų kolokacijų: mano kalba, derybų kalba, metinė kalba, įkvepianti kalba, kūno kalba. Nors teigiama, kad kalba pirmiausia yra komunikacijos priemonė, nes geresnio būdo susikalbėti žmonija dar neatrado, o žmogus - sociali būtybė, todėl jam bendrauti būtina.

Naujadarų įtaka kalbai

Vystant globalizacijos procesams, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsiradus galimybei išvykti į Vakarų šalis, dažnai iškyla klausimas - kas bus su lietuvybe, lietuvių tradicijomis, kultūra, kalba. Globalizacija siaurina tautinės kalbos vartojimo sferą. Oro ir jūros transporte, bankininkystėje, prekių aprašymuose, tarptautinėse konferencijose įsitvirtina anglų kalba kaip pasaulinės komunikacijos kalba. Globalizacija gali paskatinti norą išlaikyti savąjį tapatumą, puoselėti gimtąją kalbą kaip vieną iš tautinės kultūros elementų.

Šiuo metu formuojasi nauja lietuvių kalbos leksika - socialinės raidos atspindys. Tai lemia didesnį naujažodžių srautą. Šiuos intensyvius socialinius procesus atspindi gausi naujoji lietuvių kalbos leksika. Didelę šios naujosios leksikos dalį sudaro skoliniai (manoma, kad tradiciškai lietuvių kalboje jų buvo vos keli procentai). Dėl šio leksikos pobūdžio (tarp naujažodžių ima vyrauti skoliniai), kalbininkų teigimu, daugiau nei 20 proc. naujųjų skolinių vartojami neadaptuoti. Tai anglų kalbos įtaka: daugelis naujųjų skolinių yra atėję iš anglų kalbos arba per anglų kalbą. Skolinių plitimą lietuvių kalboje, kaip ir kai kuriose kitose Europos kalbose, stengiamasi riboti: daliai iš jų ieškoma lietuviškų atitikmenų (tai ilgametė skolinių norminimo tradicija). Taip skatinamas kitas galimas žodyno atnaujinimo būdas - naujadarų kūrimas.

Vartotojiškų tendencijų visuomenėje įsigalėjimas lemia skubėjimą įsilieti į vakars pasaulį, žodžiams suteikiame naujas reikšmes, pvz.: pieno ir kakavos harmonija (o ne darna, dermė ar pan.), harmoningas (o ne darnus) darbas, kontaktai (o ne ryšys), akcija (o ne prekyba, išpardavimas, paroda, nuolaidos ar pan.). Jaunimas, bręstantis naujoje Vakars kultūros paveiktoje aplinkoje, labiau linkęs vartoti ir tos kultūros atributus - skolinius.

Lietuvių Kalbos Išsaugojimo Perspektyvos

Globalizacijos procesas meta stiprų iššūkį tautinėms kultūroms, reikalauja perimti naujas technologijas ir naujas kūrybiškas formas, kurias diktuoja pasaulinė informacijos infrastruktūra. Vieno žymiausių pasaulyje kalbotyros eksperto profesorius Davido Crystalo nuomone, kalba gali išgyventi išorinę - globalizacijos ir svetimų kalbų - įtaką, bet didžiausias pavojus kalbos išnykimui kyla kalbos viduje. Anot jo, nuo anglų kalbos įtakos nemirs nei lietuvių, nei kuri kita kalba, - ji tiesiog pasikeis.

Statistikos departamento duomenimis, 1990-1993 m. didžiausi emigraciniai srautai buvo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, o nuo 1994 m. - į Vakarus. Vien 2005 m. iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (4,2 tūkst.), Airiją (2,1 tūkst.), JAV (2,0 tūkst.), Vokietiją (1,5 tūkst.), Rusijos Federaciją (1,1 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst.). Reikia pažymėti, kad emigrantų vaikams lietuvių kalba bus ne pagrindinė, o tik gretutinė - užsienio kalba.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės teigimu, valstybinės kalbos reikalai turėtų rūpėti ne tik kalbininkams, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir Valstybinei kalbos inspekcijai.

Švietimo ir mokslo ministras patvirtino brandos egzaminų tvarkaraštį, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas vyks birželio 3 d. Kaip ir anksčiau, abiturientai galės rinktis ir laikyti arba valstybinį, arba mokyklinį egzaminą. Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino trukmė - 4 val., apimtis - ne mažiau kaip 500 žodžių.

tags: #lietuviu #kalbos #turtingiausia