Kiekvienas žmogus siekia pilnatvės, o kelias į ją yra paženklintas įvairiais iššūkiais ir pasirinkimais. Vienas iš svarbiausių klausimų, kylančių asmeninio augimo kelyje, yra nuolankumo vaidmuo. Ar verta būti nuolankiam, ir kokią įtaką tai daro mūsų gyvenimui bei visuomenei?
Norint atsakyti į šį klausimą, būtina pažvelgti į žmogaus prigimtį ir jo santykį su pasauliu. Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas pabrėžia, kad žmogus yra kūrybingas sutvėrimas, apdovanotas protu ir laisva valia. Šios savybės įgalina mus pažinti tiesą, grožį ir siekti vis didesnio žinių kiekio apie Dievą.
Tačiau laisvė nėra savitikslė. Jos tikslas - žmogaus klestėjimas, kuris apima tiesos žinojimą, grožį, vis didėjantį žinių kiekį ir galiausiai - mūsų žinias apie Dievą. Būtent nuolankumas padeda mums pripažinti savo ribotumus ir atverti širdį dieviškajam įkvėpimui.
Tomas Akvinietis - vienas iš žymiausių Bažnyčios mąstytojų
Nuolankumas ir darbas
Darbas yra vienas iš būdų, kuriuo žmogus formuoja save ir aplinkinį pasaulį. Katalikiškas požiūris į darbą pabrėžia, kad jis yra orumo šaltinis. Apaštalas Paulius primena, kad ir pats dirba, jog nebūtų našta kitiems. Šis požiūris metė iššūkį pagoniškajam pasauliui ir darbo suvokimui.
Deja, dažnai darbas iškart siejamas su konfliktu ir darbdavys yra priešinamas darbuotojui. Tačiau Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas teigia, kad visi esame darbininkai. Nuolankumas padeda mums suvokti, kad kiekvienas darbas yra svarbus ir vertingas, nepriklausomai nuo jo sudėtingumo ar prestižo.
Socialinis dialogas
Šiais laikais, kai visuomenė susiduria su daugybe iššūkių, socialinis dialogas tampa ypač svarbus. Tai - būtina demokratinės visuomenės gyvavimo sąlyga, laikoma itin svarbiu geros valstybinės vadybos elementu.
Tačiau socialinis dialogas neįmanomas be nuolankumo. Tik nuolankūs žmonės sugeba išklausyti kitų nuomones, pripažinti savo klaidas ir ieškoti bendrų sprendimų. Nuolankumas padeda mums įveikti priešiškumą ir kurti pasitikėjimo atmosferą.
Socialinis dialogas - būtina sąlyga darniai visuomenei
Šri Šri Ravi Šankaro įžvalgos
Žymus dvasinis mokytojas Šri Šri Ravi Šankaras pabrėžia, kad protas yra mūsų vergijos priežastis, tačiau jis taip pat gali mus išvaduoti. Jei protas yra laimingas, bet kokioje veikloje patiriame laimę. Tačiau jei protas yra paniūręs ir apsunkęs, niekas nekelia susidomėjimo.
Šri Šri Ravi Šankaras taip pat moko, kad meditacija yra būdas gilintis į save ir atrasti tai, kas nesikeičia. Meditacijos metu nereikia kontroliuoti minčių, tiesiog jas apkabinti. Mintys bijo, tačiau, jei jas apkabinate, kviečiate jas - jos visos išnyks.
Klausimas: Kaip sukontroliuoti mintis, kurios kyla meditacijos metu? Į ką reikia koncentruotis?
Gurudevas Šri Šri Ravi Šankaras: Ne, ne, ne, meditacija nėra koncentracija ir nekontroliuokite savo minčių. Tiesiog apkabinkite kiekvieną ateinančią mintį. Pamatysite, jos tiesiog išnyks. Mintys bijo jūsų, tačiau, jei jas apkabinate, kviečiate jas - jos visos išnyks. Gerai?
Vis dėlto, jei bandote jas persekioti, jos tampa labai didelės ir pradeda persekioti jus.
Kaip medituoti pradedantiesiems (animacinis)
Kaip įveikti emocinius sukrėtimus?
Šri Šri Ravi Šankaras pataria, kad jei sukrečiamos emocijos, tegul jos būna supurtytos kiek tik įmanoma. Aukštesnėse žiniose atjauta yra kvailystė. Kodėl? Gali atjausti tik kažką kitą, kuris nėra tavimi.
Kai jūs būnate įskaudinti, tai yra jūsų karma. Turbūt kažkada ką nors įskaudinote, todėl dabar tai sugrįžo jums. Niekas nevyksta be priežasties. Tai yra aukščiausios žinios.
Taigi, kai kurie Meistrai visada sakys, kad jei patiriate kančią, tai ne dėl kieno nors kito, tai tik dėl jūsų pačių. Geriau atkentėkite ir atsikratykite tuo.
Jei vietoj to sakote: „tas žmogus yra atsakingas už mano kančias“, jūs sukuriate daugiau karmos ir perkeliate ją į kitą gyvenimą. Vis dėlto, jei jūs sakote: „mano kančia yra tik dėl manęs pačio, ir aš prisiimu karmą“, tada jūs tampate laisvi.
Sakydami: „Mano kančia yra dėl to žmogaus“, tęsite karmą, nes tas įspūdis liks jūsų galvoje. Kodėl nežvelgiate į vidų? Kodėl nejudate toliau? Kodėl įsikimbate į praeities įvykį ir kaltinate kitą žmogų dėl savo karmos? Jei tai darysite, jūs ir toliau būsite nelaimingi.
Jei manęs paklaustumėte, ką tokiu metu daryti, pasakyčiau, kad esate tinkamoje vietoje ir elgiatės teisingai. Medituokite, giedokite, dalyvaukite daugelyje tarnystės kitiems veiklų ir praeities karma nusiplaus.
Šri Šri Ravi Šankaras - dvasinis mokytojas ir humanitaras
Tėvo Stanislovo indėlis
Tėvas Stanislovas Dobrovolskis, OFMCap, buvo kunigas ir brolis kapucinas, kuris visą savo gyvenimą paskyrė tarnystei Lietuvai ir jos žmonėms. Jis numatė Lietuvos nepriklausomybės atgavimo svarbą ir dėjo visas pastangas, kad tai įvyktų.
Jo pamokslai ir gyvas pavyzdys suvaidino svarbų vaidmenį skleidžiant laisvės idėją sunkiais sovietinės okupacijos metais. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, tėvas Stanislovas tęsė savo kovą už kiekvieno Lietuvos piliečio teisę į orų gyvenimą.
Tėvo Stanislovo vizija Lietuvai buvo demokratinė valstybė, kurioje kiekvienas žmogus galėtų jaustis kaip namie. Jis bendravo su įvairiais politikais ir paprastais žmonėmis, siekdamas juos suvienyti ir parodyti bendrystės dvasios svarbą.
Tėvo Stanislovo pavyzdys rodo, kad nuolankumas ir tarnystė kitiems yra galingi įrankiai kuriant geresnę visuomenę. Jo indėlis į Lietuvos istoriją ir kultūrą yra neįkainojamas.
Išvados
Nuolankumas nėra silpnumo ženklas. Tai - stiprybė, kuri įgalina mus pripažinti savo ribotumus, mokytis iš kitų ir siekti aukštesnių tikslų. Nuolankumas yra būtinas socialinio dialogo, darnaus bendradarbiavimo ir asmeninio augimo sąlyga.
Tiek Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas, tiek Šri Šri Ravi Šankaro įžvalgos, tiek tėvo Stanislovo gyvenimo pavyzdys patvirtina, kad nuolankumas yra vertybė, kurią verta puoselėti kiekvienam žmogui.
Gyvenkime nuolankiai, tarnaukime kitiems ir kurkime geresnį pasaulį!
tags: #ar #verta #buti #nuolankiam #rasinys