Artėjant Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams, visuomenei tampa vis aktualesnė informacija apie kandidatų turtą ir pajamas. Remiantis įstatymais, kandidatai privalo deklaruoti savo turtą, o šios deklaracijos yra viešai prieinamos. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurių kandidatų turto deklaracijas, atkreipdami dėmesį į įdomiausius ir prieštaringiausius aspektus.
Kandidatavimo sąlygos ir apribojimai
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Taip pat jis turi būti surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių jį palaikančių rinkėjų parašų.
Vis tik yra kelios priežastys, kai asmuo negali dalyvauti rinkimuose. Viena iš jų - teistumas. Asmuo negali kadidatuoti, jei iki rinkimų dienos nebaigė atlikti jam teismo paskirtos bausmės.
VRK pažymi, kad visiems į Respublikos Prezidentus kandidatuojantiems asmenims be išimčių yra taikomos vienodos kandidatavimo sąlygos.
Kandidatų turto deklaracijos
Iš pateiktų deklaracijų aiškėja, kad 2017 m. iš devynių kandidatų mažiausiai turto ir pinigų turėjo A.Juozaitis, o turtingiausias - V.P.Andriukaitis. Daugiausia santaupų turi V.Tomaševskis, o V.Mazuronis daugiausia pinigų yra paskolinęs.
Gitanas Nausėda
G.Nausėda VRK deklaravo savo, o ne šeimos turtą, ir ne už pernai, o už 2017-uosius, nes taip numatoma pagal įstatymus. Todėl lieka neaišku, kaip kito kandidato finansinė padėtis pernai, kai rugsėjį jis išėjo iš darbo SEB banke. 2017 m. G.Nausėda deklaravo gavęs 103 551 eurus pajamų. Mokesčių jis sumokėjo 12 677 eurus.
G.Nausėdos rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas 15min nurodė, kad kandidatas deklaravo 2017 m. turtą, nes vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, jeigu pareiškinių dokumentų būti kandidatais į Lietuvos Respublikos prezidentus pateikimas vyksta iki gegužės 1 d. (terminas iki kada turi būti pateiktos deklaracijos už praėjusius metus), tai VRK yra naudojamos ir skelbiamos užpraėjusių metų (šiuo atveju 2017 m.) pajamų ir turto deklaracijos.
Jo turimo turto vertė, anot deklaracijos, 335 386 eurai. G.Nausėda turi namą išskirtinėje Vilniaus vietoje - Pavilnių regioniniame parke, šalia Pūčkorių atodangos. Beveik visą deklaruojamo turto vertę sudaro namo su žeme įsigijimo ir statybos vertė.
Klausimų kelia ir tai, kad deklaracijoje nematoma G.Nausėdos sukaupta knygų kolekcija. Pats savo gausia biblioteka ir pomėgiu istoriniams leidiniams besididžiuojantis G.Nausėda viešai yra sakęs, kad turi apie 4 tūkst. knygų, iš kurių keli šimtai - reti leidiniai, išleisti iki 1904 metų. G.Nausėda neslėpė, kad knygų kolekcionavimas - brangus pomėgis, tačiau kiek jis vertas, iš kandidato deklaracijos nepaaiškėja. Šis turtas liko nedeklaruotas, paaiškino A.Zabarauskas. „Knygų kolekcija nepatenka po jokio deklaruojamo turto apibrėžimais“, - 15min nurodė jis.
VRK pateiktais duomenimis, 2017-aisiais jis turėjo vos 10 eurų vertų akcijų, o dabar nebeturi net jų. Dar G.Nausėda deklaravo turintis 137 331 euro paskolą ir tik 35 912 eurų santaupų. Tai 2017-ųjų duomenys, todėl neaišku, ar pernai kandidatas sutaupė daugiau, ar savo rinkimų kampanijai pervedė kone pusę santaupų, nes šiemet kovo 22 dieną jis į savo rinkimų sąskaitą pervedė 17 700 eurų.
Perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su šeima nurodo turįs beveik 360 tūkst. eurų vertės turto, apie 21 tūkst. eurų santaupų ir 27 tūkst. eurų paskolą. Praėjusiais metais jis deklaravo gavęs beveik 123 tūkst.
Antanas Kandrotas-Celofanas
Šiuo metu A. Kandrotas-Celofanas yra teisiamas riaušių prie Seimo byloje, jam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vis dėlto tai dar nėra nuosprendis ir kliūtis skandalistui nedalyvauti rinkimuose.
„Kad jis negalėtų kandidatuoti, turėtų būti teismo paskirta bausmė ir jis turėtų būti jos neatlikęs. O kardomoji priemonė nėra teismo paskirta bausmė. Tai, ko gero, jam netrukdytų kadidatuoti“, - sako D. Žalimas.
Antanas Kandrotas prisistatinėja įmonių supirkinėtoju ar net kolekcionieriumi. Tačiau po kaip pats A. Kandrotas sako, „hobiu“, slepiasi keisti bankrotai, netikėtai pradingstantys įmonių finansiniai dokumentai ir didelės skolos valstybei. Naujausias „Sienos“ tyrimas parodo, kaip veikė ir tebeveikia nemažas būrys Celofano valdomų ir valdytų įmonių. Šis reiškinys Celofano įmonių kreditorius paprastai palieka tuščiomis. Tame tarpe - ir valstybę, kuri dėl iš žlugusių A. Kandroto įmonių neatgavo daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Už finansinius nusikaltimus kalintis vienas žinomiausių protestuotojų prieš koronaviruso pandemijos valdymą ir kitus Vyriausybės sprendimus Antanas Kandrotas praėjusių metų lapkričio mėnesį nuteistas ir dėl šmeižto. Subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui, visuomenėje žinomam Celofano pravarde, paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Arūnas Juozaitis
Per 2017 m. A.Juozaitis deklaravo gavęs 8673 eurus pajamų, sumokėjęs 291 eurą mokesčių. Kandidatas nurodo dirbantis Klaipėdos universitete dėstytoju. Šiuo metu A. Juozaitis teigė pragyvenantis iš olimpinės rentos, siekiančios 1300 eurų.
Paklaustas, kodėl žmona negali turėti turto, kandidatas paaiškino, kad sutuoktinė šiuo metu augina vaikus ir yra visiškai jo išlaikoma. „Todėl, kad ji visai negali, aš jai visai neleidžiu jokių pajamų turėti. Ji ištekėjusi už manęs be pajamų, be kraičio, ji dabar be darbo. (...) Todėl, kad reikia vaikus auginti, todėl, kad ji turi laimės gyvenime labai daug kurti“, - sakė A. Juozaitis.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2017 m., anot VRK paviešintos deklaracijos, V.Andriukaitis jau turėjo turto už 322 tūkst. eurų, 2896 eurų vertų akcijų, 170 tūkst. eurų santaupų. V.Andriukaitis buvo paskolinęs 133 tūkst. eurų ir pasiskolinęs 109 tūkst. eurų.
Kiti kandidatai
- Ingrida Šimonytė nurodo turinti turto už 316 tūkst. eurų, 13 tūkst. eurų santaupų ir 46 tūkst. eurų siekiančią paskolą.
- Eduardas Vaitkus šeimos turto deklaracijos anketoje nurodo turintis 431 tūkst. eurų turto ir santaupų, pernai uždirbęs 7,5 tūkst. eurų ir gavęs dar 1,3 tūkst.
- Ignas Vėgėlė su sutuoktine pernai deklaravo 1 mln. 860 tūkst. eurų turto ir santaupų, yra suteikęs 1 mln. 335 tūkst. eurų paskolą.
- Dainius Žalimas nurodo su šeima turintis apie 41 tūkst. eurų turto ir pajamų bei 103 tūkst. eurų paskolą.
- Remigijus Žemaitaitis iš viso skelbia su šeima turintis 844 tūkst. eurų vertės deklaruoti privalomo turto ir santaupų, taip pat yra paėmęs per 166 tūkst. eurų paskolą.
- Andrius Mazuronis savo anketoje teigia su šeima turintis turto už 230 tūkst. eurų, 19 tūkst. eurų santaupų, parlamentaras taip pat turi ir beveik 31 tūkst. eurų dydžio paskolą.
- Giedrimas Jeglinskas nurodo turįs turto už 125 tūkst. eurų, taip pat yra sukaupęs apie 206 tūkst. eurų santaupų bei turi 65 tūkst. eurų paskolą.
Štai lentelė, apibendrinanti kai kurių kandidatų deklaruojamą turtą:
| Kandidatas | Deklaruojamas turtas (eurais) | Santaupos (eurais) | Paskola (eurais) |
|---|---|---|---|
| Gitanas Nausėda | 360 000 | 21 000 | 27 000 |
| Ingrida Šimonytė | 316 000 | 13 000 | 46 000 |
| Eduardas Vaitkus | 431 000 | - | - |
| Ignas Vėgėlė | 1 860 000 | - | 1 335 000 (paskolinta) |
| Dainius Žalimas | 41 000 | - | 103 000 |
| Remigijus Žemaitaitis | 844 000 | - | 166 000 |
| Andrius Mazuronis | 230 000 | 19 000 | 31 000 |
| Giedrimas Jeglinskas | 125 000 | 206 000 | 65 000 |
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715
tags: #kandidato #i #lr #prezidentus #turto #deklaracijos