Ar vienatvė gali būti patraukli: privalumai ir trūkumai

Vilio Normano romanas "Beprotnamis" atveria duris į vienatvės pasaulį, kuris susvetimėjusiame pasaulyje tampa didele liga. Autorius nekalba tik apie psichiatriją, jis kalba apie gyvenimą, kuris atveda į psichiatrijos kliniką, beprotnamį.

Šiame straipsnyje panagrinėsime vienatvės reiškinį, jo galimus privalumus ir trūkumus. Ar vienatvė visada yra neigiamas dalykas, ar ji gali turėti ir teigiamų aspektų?

Žmogus gamtoje, vienatvė gali būti raminanti

Vienatvės apraiškos ir priežastys

Vienatvė gali būti įvairių formų ir atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Tai gali būti fizinė izoliacija, emocinis atsiribojimas nuo kitų ar jausmas, kad esi nesuprastas ir nepriimtas.

Šeštasis dvidešimt šešerių metų Vilio Normano romanas "Beprotnamis" - neabejotinai pati skandalingiausia ir labiausiai šokiruojanti pastarojo meto knyga apie psichiatriją ir jos gydymo džiungles, psichotropinius vaistus, gydytojų mėgavimąsi kitų kančiomis ir visuomenės užmerktas akis prieš tai, kas vyksta. Palaužtų, sutraiškytų gyvenimo žmonių likimai šiurpina. Bet autorius nesistengia šokiruoti kuo didesniu baisumu - jo tiek daug, kad jis vos sugeba tilpti į paprastai parašytos knygos puslapius.

Ištrauka iš romano "Beprotnamis"

Autorius Vilis Normanas nekalba tik apie psichiatriją - jis kalba apie gyvenimą, kuris atveda į psichiatrijos kliniką, beprotnamį. Jis kalba apie vienatvę, kuri susvetimėjusiame pasaulyje tampa dar didesne liga už depresiją.

"Aš - beprotnamyje. Įėjęs pro jo duris, patekau į kitą pasaulį -nuo šiol negalėsiu kada noriu išeiti, negalėsiu turėti aštrių ar stiklinių daiktų, negalėsiu daryti begalės dalykų, būsiu visiškai priklausomas nuo personalo valios, nuo gydytojų nuotaikų, galima sakyti, niekas čia nelaikys manęs žmogumi. Puikiai tai žinau, ne pirmą kartą tenka atsidurti psichiatrijos klinikoje. Kažkada, pernelyg ilgai pavartojus alkoholio, ištiko baimės priepuolis ir atsidūriau panašioje vietoje. Tuomet maniau, kad tikrai išprotėsiu, bet vėliau supratau, jog gali būti ir baisiau."

"Čia norėjau tik atsigauti, kaip dūstanti žuvis ant kranto, nors akimirką pabėgti nuo tikrovės ir įkvėpti oro. Suprantama, tikrovėje oro nebuvo. Dusau. Reikėjo jo rasti kažkur kitur, gyvenimo užribyje, reikėjo pabėgti nuo gyvenimo, kad galėčiau jį normaliai tęsti. Nėra geresnės vietos pabėgti nuo realybės, kaip beprotnamis. Nes tik čia tu esi nelaikomas atsakingu už tai, ką darai, vadinasi, tik čia esi visiškai laisvas."

Vienatvės privalumai

Vienatvė gali būti produktyvi. Būnant vienumoje, žmogus gali susitelkti į savo mintis, kūrybą ir asmeninį tobulėjimą.

• Savarankiškumas: Vienatvė gali padėti ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
• Kūrybiškumas: Daugelis menininkų ir rašytojų atranda įkvėpimą būdami vieni.
• Refleksija: Vienatvė suteikia galimybę apmąstyti savo gyvenimą, tikslus ir vertybes.

Nes tik čia tu esi nelaikomas atsakingu už tai, ką darai, vadinasi, tik čia esi visiškai laisvas."Beprotnamis" - tai knyga-manifestas, prieš nužmogėjusį pasaulį, kuriame viskas perkama ir parduodama.

Vienatvės trūkumai

Kita vertus, ilgalaikė vienatvė gali turėti neigiamų pasekmių psichinei ir fizinei sveikatai. Ji gali sukelti depresiją, nerimą, socialinę izoliaciją ir netgi padidinti riziką susirgti širdies ligomis.

• Depresija ir nerimas: Ilgalaikė vienatvė gali sukelti psichologinių problemų.
• Socialinė izoliacija: Atsiribojimas nuo kitų gali apsunkinti socialinių įgūdžių palaikymą.
• Fizinė sveikata: Tyrimai rodo, kad vienatvė gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Ilga vienatvė gali sukelti liūdesį ir depresiją

Šiuolaikinės technologijos ir bendravimas

Nors socialinės medijos ir sparčiai tobulėjančios technologijos neabejotinai keičia mūsų kasdienybę, lietuviams gyvas bendravimas vis dėlto išlieka prioritetu, rodo 2024 m. „Volfas Engelman Nealkoholinis“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Tačiau ar taip bus ir ateityje?

Tyrimas parodė, kad nemaža dalis respondentų bendrauja su draugais ir nuotoliniu būdu - telefonu (30,8 proc.) arba per socialinius tinklus (28,1 proc.). Pastarųjų naudojimas ypač ryškus 18-25 metų grupėje - net 60,4 proc. respondentų bendrauja su draugais socialiniuose tinkluose. Taip pat juos aktyviai naudoja ir 26-35 metų respondentai (62,7 proc.).

Pasak M. Marcinkevičiaus, tai nestebina, nes bendravimas - pats didžiausias žmogaus dvasinis poreikis, jis yra būtinas emocinei pusiausvyrai palaikyti. „Malonaus bendravimo metu žmogaus organizme išsiskiria liaudiškai vadinami laimės hormonai, kurie mums padeda jaustis laimingesniems. O būtent vienatvė, ką ir kalbėti apie ligas, žmogui yra pats baisiausias dalykas.

M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad šiandien žmonės, ypač jaunimas, dažnai nesugeba užmegzti gyvo kontakto, nors internetu bendrauja puikiai: „Socialiniai tinklai buvo sukurti padėti asmenims, turintiems bendravimo sunkumų, tačiau jie tapo daugelio pagrindiniu bendravimo būdu. Deja, per dažnas socialinių tinklų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį ir psichinei, ir fizinei žmonių sveikatos būklei.

„Skaitmeninėje erdvėje galime turėti šimtus ar tūkstančius kontaktų, tačiau tai neatspindi tikrojo socialinio ryšio kokybės. Technologijos, įskaitant generatyvinius įrankius, gali imituoti bendravimą, bet jos nesugeba atkurti to, ką suteikia autentiškas, gyvas santykis, - empatijos, emocinio rezonanso ir žmogiško artumo“, - teigia Š. Dignaitis.

Psichiatras M. Marcinkevičius pastebi, kad DI gali padaryti didelę žalą, jeigu taps visiškai komercializuotas ir veiks be specialistų priežiūros. „Pastebėjome, kad nekontroliuojamas jis linkęs rinkti informaciją iš nepatikimų šaltinių internete, o tai gali sukelti rimtų pasekmių pacientams. O gyvas kontaktas neša tik naudą, todėl, jei tik turite galimybę, kalbėkitės, apsikabinkite, spauskite vienas kitam rankas, sakykite komplimentus, palaikykite vienas kitą. Kuo daugiau artimo kontakto turėsite, tuo laimingesni būsite. Bendravimas praturtina ir daro mus visus laimingesnius“, - akcentuoja M. Marcinkevičius.

Ar grožis yra kliūtis santykiams?

Daugelis efektingai atrodančių moterų dažnai susiduria su tuo, kad vyrai jų nepastebi. Merginos gali pradėti nepasitikėti savo patrauklumu, nors priežastis slypi visai ne tame. Kodėl vyrai nesusipažįsta su gražiomis moterimis? Būkime atviri, moters grožis - labai svarbus parametras. Kad ir kaip veidmainiškai įrodinėtume, kad svarbiausia žmoguje yra siela, vis tiek sutinkame žmones pagal drabužius. Taip veikia mūsų smegenys. Jeigu mums visiškai nepatiks „įpakavimas”, skanėsto mes neragausime.

Moterys stengiasi būti vis gražesnės ir gražesnės. Kitaip sakant, joms atrodo, kad gražios moters gyvenimas yra geresnis nei bet kurios kitos. Tačiau tai ne visai teisinga. Manau, gražioms moterims gyventi yra sunkiau.

Išorinis sutuoktinių patrauklumas trukdo ilgiems ir laimingiems santykiams, nustatė mokslininkai iš Harvardo. Remiantis jų išvadomis, tokios poros dažniau išsiskiria, o ir santykiai už santuokos ribų, kaip taisyklė, netrunka ilgai.

Asmeninė patirtis ir neištikimybė

Sveiki, esu Rimas, man 40 m. Su pirma žmona išsiskyriau, nes ji, įsimylėjusi savo viršininką, mane su juo lygino ir šitaip žemino. Penkeris su puse metų esu su 5-eriais metais už save jaunesne moterimi, prieš metus susituokėme. Tačiau štai kas buvo atsitikę prieš 2-ejus metus: kol slaugiau kitame mieste mamą, ji užmezgė virtualų romaną. Perskaitęs pamačiau, kad jis ją atstūmė, todėl fiziškai būti neištikimai nepavyko. Tačiau prieš savaitę, kai pareikalavau nutraukti virtualų ar kitokį bendravimą su tais žmonėmis dar kartą, nes jie, pasirodo, dar suaktyvėjo ir man atsirado dėl jos didelių įtarimų, ji man atšovė „O ką tu man padarysi, jeigu ne?“, aš neapsikenčiau ir ėmiau ruošti skyrybų dokumentus.

Dabar ji nežmoniškai išgyvena dėl to, atgailauja, prašo dar vieno šanso, sako mane mylinti, o su tais buvęs vien tik seksas, bet… Nors anksčiau ji nebuvo susituokusi, tačiau turėjo 2 vyriškius, su kuriais išbendravo po 5-6 metus. O kitų seksualinių partnerių per tą patį laiką laiką turėjo apie 10. Anot jos, ji visą gyvenimą jaučiasi niekam nereikalinga. Tas seksas su kitais vyrais ją trumpam atgaivina (gal šitaip ji bando sustiprinti savivertę ir susidaro reikalingumo iliuziją?). Sprendžiant iš jos santykių su manimi ir jos ankstesniais ilgalaikiškesniais partneriais, praėjus susižavėjimo, „rožinių akinių“ laikotarpiui, ji nepajėgia susidoroti su tarpusavio santykių problemomis, vis tikisi, kad kažkas taps jos gyvenimo gelbėtoju. Todėl manau, kad ji - infantili, nebrandi asmenybė.

Pirmiausia turite suprasti, kad santykių palaikymui ir puoselėjimui reikalingi du žmonės, sugriovimui - vienas. Įdomu tai, kad kol nežinojote apie žmonos fizinę neištikimybę, Jūs pradėjote ruošti skyrybų dokumentus, tačiau kai paaiškėjo daugiau šios istorijos faktų, sustojote, pradėjote svarstyti. Tikriausiai daugumai žmonių papildomi nemalonūs faktai būtų dar didesnė paskata tęsti skyrybų procesą, Jums - atvirkščiai. Gal pradžioje bandėte pagąsdinti ją, o po to išsigandote pats? O gal Jums ėmė veikti didesnė žmonos atgaila, nei tada, kai Jūs galvojote, jog ji tik susirašinėja su vyrais? Tiesa, tada atgailos nebuvo. Dabar Jūs abu sutrikę. Ji nežmoniškai išgyvena dėl šios situacijos.

Patikslinu, išgyvena dėl to, kad viskas išaiškėjo, o ne dėl to, kad ji Jus išdavė. Tai byloja faktas, jog tai nėra vienkartinis nuklydimas ir tai, kad ji savo nuklydimus nuvertina sakydama: ,,Tai buvo vien tik seksas…‘‘. Tai tarsi loterija, kurioje Jūs galite pirkti jau kažkada pirktą bilietą, kuris nebuvo laimingas, arba pirkti kitą loterijos bilietą, kuris neaišku ar bus laimingas ar ne. Kad laimėtum loterijoje, pirmiausia reikia įsigyti bilietą, kad susikurti tenkinančius asmeninius santykius - reikia priimti naudingus sprendimus. Toliau scenarijų įtakoja ir aplinka. Todėl, jei suteiktumėte žmonai dar vieną šansą, ko iš jos tikėtumėtės? Kokia ji turėtų būti? Labai svarbu aiškiai įvardinti lūkesčius. Neužtenka vilties, kad ji pasikeis. Reikia įvardinti, kaip turėtų pasikeisti.

tags: #ar #vienatve #gali #buti #patraukli