Arnionių dvaro sodyba - istorinė vietovė, menanti ne vieną bajorų giminę. Kadaise čia gyveno Narbutai, Radvilos, Šveikovskiai. Šiandien dvaras yra svarbus kultūros paveldo objektas, traukiantis lankytojus ir istorijos mėgėjus.
Molėtų rajonas pažymėtas žemėlapyje
Dvaro Koplyčių Pėdsakais
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyksta vieša paskaita „Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“. Menotyrininkė A. Bimbirytė-Mackevičienė nagrinėja šio dvaro sakralinį paveldą. Viešoje paskaitoje bandoma atsakyti į klausimus: kiek iš viso koplyčių buvo Arnionyse? Kur buvo Arnionių dvaro koplyčia? Kada ji buvo pastatyta?
Apie tai, kad dvare būta maldos namų, dar XIX a. pabaigoje užsiminė muziejininkas, kultūros veikėjas Liucijonas Uzembla. Jis teigė, kad šie iškilo gerokai anksčiau, nei čia apsigyveno protestantai Šveikovskiai - apie 1498 m. ir buvo pastatyti paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva.
Vėlesni Arnionių gyventojai taip pat rūpinosi savųjų maldų buveine - XVIII a. čia rezidavę Špirkos, amžiaus pabaigoje juos pakeitę Kostrovickiai bei iki pat II Pasaulinio karo dvarą valdę garsieji Tiškevičiai - visi jie dvare turėjo Dievo namus. Tuo abejoti neleidžia mūsų dienas pasiekę dokumentai.
Arnionių Dvaro Istorija
Nuo XV a. pr. pro Pabradę ir Arnionis ėjo svarbus kelias iš Vilniaus į Molėtus ir į Daugpilį, tačiau visoje šioje teritorijoje ilgą laiką mažai kas gyveno: 1410 m. XV antr. pusėje pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas Pabradės pavadinimas, prie dviejų upių santakos įsikūręs iš molio plūktas užvažiuojamasis kiemas prie pašto kelio. Keleiviams tekdavo šioje vietoje keltis per upę brasta.
Pavadinimo kilmė yra siejama su žodžiu brasta arba slavišku po brodu. Šiame kieme ilsėjosi keleiviai, vežėjai bei prekeiviai, kurie keldavosi į Kauną, Varšuvą ar į kitus Europos miestus. Remiantis lenkų literatūros šaltiniais, manoma, kad pirmas šių namų šeimininkas buvo Voicechas Nosilovskis.
1506 m. Algimantas Miškinis savo knygoje "Lietuvos paveldas ir vertybės" rašo: "... pagal 1506 m. gegužės 6 d. Losokynės dvaro savininkės Elžbietos Ivaškevičienės testamentą Pabradės klebonui buvę užrašyti 4 valstiečiai". 1528 m. birželio 17 d. savo žemes Nosilovskiai pardavė Vilniaus pilininkui Jurgiui Radvilai (Barboros Radvilaitės tėvui).
1672 m. Zofija Šveikovska užrašo Pabradę antram vyrui Mykolui Tyzenhauzui, Rėzytės seniūnui. 1751 m. Pabradė parduota Pranui Abramovičiui už 3100 talerių. 1782 m. Pabradės dvarą nusipirko Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, kuris dar 1765m. 1789 m. Pabradės palivarkas atiteko LDK kariuomenės pulkininkui, vėliau generolui leitenantui, o nuo 1793 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kariuomenės didžiajam etmonui Simonui Kosakovskiui, kurį 1794 metais balandžio 23 d.
1792 m. Grybėnų seniūnas Mykolas Kostrovickis (vėliau buvo renkamas Vilniaus pavieto pakamane - žemės ribų teisėju) nusipirko Pabradės palivarką. 1821 m. mirus Mykolui Kostrovickiui, Pabradės palivarką paveldėjo jo sūnūs Kajetonas ir Adomas Kostrovickiai. Apie 1850 m. žemės į šiaurės rytus nuo Dubingos upelio priklausė valstybės iždui, jas valdė dvarininkas Juozapas Lappas. Vėliau šias žemes valdė Mykolas Lappas.
Grafas Jonas Tiškevičius 1859 - 1861 m. 1939 spalio 28 d. Pabradė, kaip Vilniaus krašto dalis, sugrįžo Lietuvai ir iki 1940 m. birželio 15 d. priklausė Švenčionėlių, po birželio 15 d. 1950-1959 m. Pabradė buvo rajono centras, po to trejus metus priklausė Nemenčinės rajonui. 1962 m.
Arnionių Dvaras Šiandien
Arnionių dvaro sodyba ir šiandien žavi savo istorija bei architektūra, tačiau jos būklė reikalauja nuolatinės priežiūros. 2007 m. Valstybinė kultūros paveldo komisija lankėsi dvare ir konstatavo, kad jo būklė kritiška. Paveldo komisijos nariams nepavyko apžiūrėti tvarkomų dvaro parko, rūmų ir kitų pastatų išorės ir vidaus. Tačiau, nepaisant iššūkių, dvaras išlieka svarbiu kultūros paveldo objektu. Šiandieninė paveldosauga stengiasi taikyti ne baudimo, o pagalbos kultūros paveldo vertybių savininkams praktiką.
Molėtuose gausu lankytinų objektų. Vienas jų - Arnionių dvaro sodyba. Kadaise Arnionių dvare gyveno ne viena bajorų giminė: Narbutai, Radvilos, Šveikovskiai.
Muziejus įsikūręs Videniškiuose esančiame vienuolijos vyresniojo pastate, kuris buvo pastatytas 1754 m. Vienuolyne gyveno Mykolas Giedraitis, kilęs iš garsiųjų kunigaikščių Giedraičių giminės.
Arnionių dvaro sodyba yra svarbi Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Jos išsaugojimas ir tinkamas priežiūra yra būtini, kad ateities kartos galėtų grožėtis šia unikalia vietove.
„Dvarų dėlionė“: kas vyko dvaro tarnų patalpose?
Arnionių Dvaro Savininkai
| Laikotarpis | Savininkai |
|---|---|
| XV a. - XVI a. | Narbutai, Radvilos |
| XVI a. - XVII a. | Šveikovskiai |
| XVIII a. | Špirkos, Kostrovickiai |
| XIX a. - XX a. | Tiškevičiai |