Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sodybos dažnai yra antrasis gyventojų įsigyjamas būstas. NT brokeris Tomas Rusakas pažymi, kad žmonės gali ieškoti sodybos net kelis metus. Jie renkasi dviejų tipų sodybas: nedidelius namelius už miesto iki 100 tūkst. eurų arba brangesnes ir didesnes sodybas, kurių kainos prasideda nuo 500 tūkst. eurų.
Pasitaiko, kad brangių sodybų dokumentai būna netvarkingi, o tai sukelia problemų pirkėjams. Dažnai prabangios sodybos būna pastatytos neleistinose vietose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose. Šiandien nelegalią arba savavališką sodybą įteisinti sudėtinga. Todėl dažnai radę gerą sodybos variantą pirkėjai turi atmesti būtent dėl netvarkingų jos dokumentų.
Mažesnių ir pigesnių sodybų ieško žmonės, kurie gyvena butuose ir nori vasarą ar savaitgalius praleisti gamtoje. Tokių NT objektų kainos nėra didelės. Pavyzdžiui, tuščias sklypas gali kainuoti iki 20 tūkst. eurų, o sklypai su pastatais, kuriais jau galima naudotis, gali atsieiti 60-70 tūkst. eurų.
Vilniečiai ieško sodybų, kurios būtų nutolusios apie 50 km nuo miesto. Brangesnės ir solidesnės sodybos dažniausiai būna įsikūrusios Molėtų, Trakų rajonuose, Labanore ir gali būti nutolusios ir 70-80 km nuo miesto. Jeigu gyventojai sugalvojo įsigyti brangesnę sodybą, jie pirmiausia ima jos ieškoti, dairymasis gali užtrukti ir metus, kol jie keletą sodybų ir apžiūri. Galiausiai pirkėjai turi apsispręsti, iš kur ims lėšas sodybai: parduoti kitą NT objektą, skolintis arba taupyti.
Portalas tv3.lt patikrino, už kiek NT portale Aruodas.lt galima brangiausiai ir pigiausiai įsigyti sodybą įvairiuose Lietuvos rajonuose. Štai Kelmės rajone sodybą galima įsigyti už 4,3 tūkst. eurų, Utenos rajone - už 5 tūkst. eurų, o Ignalinos rajone - už 6 tūkst. eurų. Tuo metu už vieną brangiausių sodybų Molėtų rajone gali tekti pakloti ir 1 mln. eurų.
Sodybų kainos įvairiuose Lietuvos rajonuose:
| Rajonas | Kaina (eurais) | Pastabos |
|---|---|---|
| Kelmės | 4,300 | Reikalingas remontas |
| Utenos | 5,000 | Reikalingas remontas |
| Ignalinos | 6,000 | Rąstinis namas |
| Molėtų | 1,000,000 | Naujos statybos |
| Trakų | 750,000 | Rąstinės statybos |
Registrų centro specialistai pastebėjo, kad kovą fiksuotas kiek padidėjęs įregistruotų sandorių skaičius, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio. Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų pardavimų.
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų - 13,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 7,4 tūkst. butų sandorių. Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 13 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2,3 tūkst. namų pardavimų. Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų sandorių.
Konkurencijos taryba gins savo poziciją dėl "Eesti Meedia" veiksmų. Konkurencijos tarybai 2014 m. kilus įtarimų, kad „Eesti Meedai“ galėjo sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį ar apriboti konkurenciją, Konkurencijos taryba įpareigojo bendroves pateikti prašymą apie koncentraciją. „Išnagrinėjusi pateiktą pranešimą, Konkurencijos taryba nustatė, kad dėl įvykdytos koncentracijos klasifikuotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių skelbimų rinkose Lietuvoje buvo sukurta dominuojanti padėtis ir itin apribota konkurencija.
2016 m. gegužės 6 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą atsisakyti duoti leidimą koncentracijai „Eesti Meedia“ įsigijus 100 proc. „AllePAL“ OÜ akcijų“, - rašoma DELFI pateiktame Konkurencijos tarybos atsakyme. „Konkurencijos taryba apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, kuriuo institucija buvo įpareigota atlikti papildomą tyrimą dėl klasifikuotų skelbimų svetaines valdančių Estijos bendrovių „Eesti Meedia“ ir „AllePAL“ koncentracijos. Šį skundą patenkino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris perdavė bylą iš naujo nagrinėti VAAT. Konkurencijos taryba teisme stengsis apginti savo poziciją, kad ji pagrįstai nedavė sutikimo vykdyti minėtą koncentraciją“, - komentavo I. Jakubavičienė.
„Baltic Classifieds Group“ valdo 11 internetinių skelbimų paslaugų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. O per įmonę Lietuvoje „Diginet LTU“ valdo skelbiu.lt, aruodas.lt, cvbankas.lt ir automobilių prekybos skelbimų autoplius.lt interneto portalus. Nors sandorio vertė neskelbiama, tačiau rinkoje kalbama, kad skelbimų verslas parduotas už 300-400 milijonų eurų. Tokiu atveju privataus verslo, kurio 80 proc. sutelkta Lietuvoje, pardavimas pretenduoja į vieną didžiausių sandorių pastaruoju metu.
Skelbimų verslą Baltijos šalyse pardavęs estų investuotojas Margusas Linnamae teigia, kad gautas pajamas panaudos „kitų įmonių grupių, įskaitant žiniasklaidos įmones Baltijos šalyse, plėtrai ir naujų bei įdomių investavimo galimybių paieškai kitose srityse“.
Istorija prasidėjo dar 2014 m. Tuomet Estijos bendrovė „Eesti Meedia“ per dukterinę bendrovę „Classify“ įsigijo bendrovės „AllePal“ OU akcijas. Pastaroji valdė UAB „Diginet LT“, kuriai priklausė klasifikuotų skelbimų portalai skelbiu.lt, aruodas.lt, ntzemelapis.lt, autogidas.lt, cvbankas.lt. Tuo metu „Eesti Meedia“ jau valdė 92 proc. bendrovės UAB „Plius“ akcijų. Ši savo ruožtu turėjo kitą klasifikuotų portalų paketą (plius.lt, domoplius.lt autoplius.lt). Pasikeitimus klasifikuotų skelbimų rinkoje vartotojai pajautė jau greitai, 2015 m. pavasarį portalas DELFI jau rašė apie padidėjusias kainas už skelbimus kvalifikuotų skelbimų portaluose. Tuomet kainų pasikeitimais ir apie galimai dominuojančią padėtį rinkoje prabilo nekilnojamojo turto agentai.
Portalo „15min“ savininkai bendrovė „Eesti Meedia“ užkliuvo Konkurencijos tarybai po to, kai 2014 m. spalį, jau valdydama portalus autoplius.lt ir domoplius.lt įsigijo bendrovę „Allegro Baltics“. Ši bendrovė, vėliau pervadinta „AllePal“, tuo metu valdė skelbimų portalus aruodas.lt, autogidas.lt, skelbiu.lt ir keletą kitų. Buvusiems konkurentams patekus į vienas rankas kilo klausimai dėl galimo rinkos monopolio - skelbimų portalų vartotojai tuo metu pastebėjo neadekvačiai augančias paslaugų kainas.
„Eesti Meedia“ siekė parodyti, kad monopolio rinkoje nėra. Ji restruktūrizavo „AllePal“ priklausiusią bendrovę „Vertikali medija“, valdžiusią skelbimų portalus ir 2016 m. balandį pardavė ją „Žurnalų leidybos grupei“. Tačiau ši bendrovė tuo metu taip pat priklausė pačiai „Eesti Meedia“. Dar po poros mėnesių, 2016 m. birželį, vykstant Konkurencijos tarybos tyrimui, „Eesti Meedia“ pardavė „Žurnalų leidybos grupę“ Nyderlanduose registruotam fondui „STAK Kemplake“.
Kas už šio fondo slypi, kas jo savininkai ir kokiomis veiklomis jis dar užsiima, iki šiol nežinoma. Net tie asmenys, kurie įmonių pardavimo metu užėmė vadovaujančias pareigas bendrovėse, tikina patys su „STAK Kemplake“ nesusidūrę ir jokios informacijos apie juos neturintys. Tomas Balžekas nuo 2005 m. iki 2017 m. vasario vadovavo bendrovei „15min“, kurios 99,99 proc. akcijų 2015 m. įsigijo „Eesti Meedia“.
Tai, kad pats buvo susitikęs su „STAK Kemplake“ atstovais, patvirtina tik dabartinis „Žurnalų leidybos grupės“, kuriai, pardavus žurnalų verslą, liko „Vertikali medija“ su jos valdomais skelbimų portalais, direktorius Linas Daugėla. Tačiau atskleisti daugiau detalių apie bendrovės akcininkus jis nenorėjo. „Tiesiog yra fondų valdytojas, nieko daugiau negaliu papasakoti“, - sakė L. Daugėla. Rinkoje sklandančias kalbas, kad šis fondas gali būti susijęs su Rusija, jis vadina tiesiog sąmokslo teorijomis.
Vilnietė Sigita Dimgailė pasakoja, kad istorinėje Vilniaus vietoje vyksta į stebuklines pasakas panašūs dalykai. Moteris šiame name gyvena nuo 1991-ųjų ir turi kvitą, įrodantį, kad jai priklausančią pastato dalį išsipirko, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo baigta. Moteris daugybę kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir turi sukaupusi visą archyvą dokumentų, kuriuose matyti valdininkų išradingumas. Moteris net buvo pasiryžusi savo sandėlį, kuriuo naudojasi ji ir dar šešios šeimos, pirkti iš naujo.
S.Dimgailei ėmus domėtis situacija po jos langais išaiškėjo ir dar vienas įdomus dalykas - kartu su sandėlių statiniais savivaldybė pardavė ir kelis pastatus, kurie lyg ir turėtų stovėti sklype, tačiau jų nėra. Kaip vėliau paaiškėjo, kieme stovi net 23 pastatai, kurie priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2014-aisiais iš 23 pastatų tik penki spėti pasiūlyti aukcione ir ši procedūra sustabdyta. S.Dimgailės advokatas Antolijus Novikovas teigė, kad neseniai įvykęs susitikimas su savivaldybės teisininkais baigėsi tuo, kad nebuvo priimta jokio sprendimo. Teisininkas pripažino, kad ši istorija nėra išskirtinė: „Buvo atvejis, kai savivaldybė privatizavo Užupio gyventojų rūsius, pardavė juos aukcione su visais gyventojų daiktais.
Aukcioną laimėjusio pirkėjo advokatas Justinas Borevičius komentuodamas situaciją sakė: „Mano klientas iš savivaldybės įmonės „Start Vilnius“ aukciono būdu pirko penkis pastatus. Įvedus šių pastatų duomenis į nekilnojamojo turto registrą, vieta iš karto parodoma. Pačius pastatus atsirinkti yra sunku, nes tai sandėliukai ir rūsiai.“
Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja, Juridinio skyriaus vedėja Aušra Glėbienė patvirtino, kad šiuo metu civilinę bylą pagal Sigitos Dimgailės ieškinį nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas (pirma instancija). Į klausimą, ar savivaldybė linkusi sudaryti su ieškove taikos sutartį, A.Grėblienė atsakė: „Vilniaus miesto savivaldybė visuomet teikia pirmumą taikiam ginčų sprendimo būdui, jeigu taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Ne išimtis ir ši civilinė byla.
Apibendrinant, skelbimų portalo Aruodas.lt pardavimas yra sudėtingas procesas, apimantis ne tik finansinius, bet ir teisinius bei konkurencijos aspektus. Konkurencijos taryba atidžiai stebi tokius sandorius, siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje ir apsaugoti vartotojų interesus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į NT objektų dokumentų tvarkingumą ir galimus savivaldybių veiksmus parduodant turtą, kuris gali būti ginčytinas.
