Šeimos daržas - tai ne tik būdas užsiauginti šviežių daržovių, bet ir puiki tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Daržininkystė yra populiari veikla Lietuvoje, o šviežios, savo rankomis užaugintos daržovės yra ne tik skanesnės, bet ir sveikesnės už pirktines.
Šeimos daržas - tai ne tik maistas, bet ir bendravimas bei tradicijos.
Šeimos daržas: nuo ko pradėti?
Norėta patarti dirbti taip, kad praleistos dienos darže teiktų džiaugsmą, kurtų grožį ir naudą. Sumanyta daugiau pagelbėti mažųjų daržų šeimininkams. Kad mažiau būtų nesėkmių, kurios gali nuo šios veiklos atbaidyti būsimus daržininkus - mūsų.
Sėklų ir jų veislių aplinkui gausybė, taigi nelengva daržininkui išsirinkti, kuri iš jų derlingiausia, skaniausia ar įdomiausia. Todėl ir norime su Jumis susitikti šio laikraščio puslapiuose, patarti, kad lengvesni būtų šeimos daržo rūpestėliai. Norime supažindinti su naujovėmis, atsakyti į jūsų klausimus.
Matyt, tai ypač Mūsų visas dešimtmetis sėkmingai bendrauta su Naujo ryto skaitytojais. Nenustebkite, kad kai kurios mintys ir pasikartos, nes pagrindinės daržininkystės tiesos ne tiek daug keitėsi. Bet naujovių yra daug. Ypač pasikeitė daržovių veislių asortimentas, o ir šiandienos požiūris į daržą. Keitėsi ir daržininkų karta. Antai, vyresnieji, metų naštos prislėgti, jaunesniems paliko darbelius darže. Taigi, žinių daug reikia.
Tačiau ne visi spėja perskaityti ilgas, o kartais nuobodžias ir brangias daržininkystės knygeles. Todėl čia, jūsų.
Ar verta turėti šeimos daržą?
Kartais pasvarstoma, kad gal visai nereikia šeimos daržo, kai prekybos centruose daržovių gausu. Tai kam vargti? Betgi pluoštelio krapų, saujelės salotų ar svogūnų laiškų, pundelio ridikėlių ar morkų neverta kasdien kažkur ieškoti. Savame darže tik nuskintos ar nurautos daržovės ne tik šviežesnės, bet ir kur kas skanesnės.
O ir svetur pagal labai intensyvias technologijas išaugintos daržovės nėra tiek vertingos, kiek iš savo daržo, augintos ekologinėmis sąlygomis. Juk ne paslaptis, kad ten, siekiant ilgesnio euro, naudojama labai daug cheminių.
Paskaičiuokime: šiais laikais daržovės metams šeimai kainuoja gerokai per tūkstantį litų. Vienam žmogui, pagal medikų rekomendacijas, per metus reikia suvalgyti 100-120 kg daržovių. Keturių asmenų šeimai jau bus 400-500 kg. Jei pirksime ankstyvų ir įvairesnių daržovių, už kilogramą mokėsime tik po 2-3 litus, ir tai susidarys minėta suma. Betgi mūsų mėgstamiausios, o ir vertingiausios daržovės kaip pomidorai, paprikos, ridikėliai, salotos kainuoja bent keleriopai daugiau.
Taigi, susimąstykime, ar išties laikai tokie sunkūs, kiek dejuojam. Gal mūsų optimizmo stoka ir piktumo perteklius kaip tik susijęs su prastoka mityba daržovėmis. Gal todėl tiek daug politikuojame, jog rimtiems darbams pritrūkstam laiko ir sveikatos.
Todėl verta prisiminti, kad mityba daržovėmis per amžius buvo vienas svarbiausių tautos kultūros rodiklių. Tai prieš tūkstantmečius žinojo nors ir skirtingas mitybos tradicijas turėjusios senosios civilizacijos.
Sėklų pasirinkimas: ką reikia žinoti?
Pakalbėsime ir apie tai, kad sėklų prekyba per daug skuba pelningiausiu taku blizgančiuose paketėliuose kasmet vis mažėja sufasuotų sėklų.
Sėklų prekyba įdomus verslas, daug patirties, žinių, o ir tikslių prognozių reikia. Antai apsirikusių metų pelnas sėklų likučiuose lieka, kurių didelę dalį tenka išmesti.
Beje, vis tik norisi pasigirti, jog ant mūsų sėklų paketėlių, skirtingai nuo kitų įmonių, rasite gana pilnus veislių savybių aprašymus. Kada ir kaip sėti, kokią parinkti dirvą, kokia daržovės vertė. Būtina tai, juk nebėgsi kas kart iš daržo žinynus vartyti.
Geranoriškas mūsų požiūris į konkurenciją sėklų rinkoje. Ar blogai, kad, pavyzdžiui, Raseiniuose ar Ariogaloje prekiaujama daugelyje vietų? Taigi yra pirkėjui kur ir ką pasirinkti: gal įdomesnę ar naujesnę veislę, gal pigesnę sėklą.
Glaudžiai mūsų bendraujama ir su kitomis sėklų įmonėmis, visų pirma UAB SĖKLUVA, garsia olandų firma BEJO ZADEN, prancūzų.
Pradedančiųjų sodininkystės patarimai ir nedarymai pakeltų lysvių auginimui
Apie Juozą Jurkšaitį
Ne lengva tai parašyti. Nesi nori savęs nei girti, nei peikti. Taigi jau 68 metai pečius šiek tiek slegia agronomo profesija, matyt, paveldėta iš mamos, kuri tais senais prieškario laikais buvo baigusi Žemės ūkio akademijos antrąją laidą. Ji - žemaitė nuo Šilalės, tėvas - suvalkietis nuo Šakių, taigi prigimtis nepagailėjo įdomesnių mūsų. Darbo keliai ir gyvenimo vingiai buvo tarp agrochemijos ir daržininkystės.
Pradžioje Respublikinėje agrochemijos laboratorijoje vyr. agrochemiku, po to - daržininkystės ūkyje vyr. agronomu, Žemės ūkjo ministerijoje lauko daržininkystės skyriaus viršininku, Daržovių sėklininkystės asociacijoje pirmininku, Sodininkystės ir daržininkystės institute mokslo darbuotoju. Agrarinių mokslų daktaras. Knygų Daržovių veislės, Daržovių tręšimas, Daržininko patarėjas autorius.
Taigi, patirties daržovių įmonei, kuri mažiausia šalyje, jau dvylika metų.
Ankstyvasis derlius - didelis džiaugsmas kiekvienam daržininkui.
Nepartinis nuo gimimo, nors politika ir ekonomika aktyviai domiuosi. Sunku būna tą mylimą partiją išsirinkti. Anksčiau todėl, kad buvo viena, dabar - kad trisdešimt viena O gal, juokais šnekant, vertėtų suburti ir daržininkų partiją, susitelkusią, nesiriejančią, besirūpinančią, kad kiekvienas mūsų tautietis kuo daugiau valgytų lietuviškų.
Atsiranda ir laisvalaikio minučių, ypač rudenį. Tik neaišku, ar mėgstamas darbas didokame bityne, ar azartiškas žaidimas prie šachmatų lentos tiek jau geras poilsis. Beje, bitininkaujama nuo mokyklinių metų.
Dar penkiolikmetė dukrelė Austė, dvylikmetė Justė ir devynmetė Skaistė.
Janina Tautkienė: gyvenimo istorija
Gaivus rugpjūčio lietus plauna kaitros nualintą žemę. Viešėdama pavyzdingai sutvarkytoje Janinos Tautkienės sodyboje Sujainių kaime, patyriau didelį malonumą. Jaukiuose moterų namuose daug gėlių. Geriame Janinos paruoštą žolelių arbatą, prie mūsų ateina lazdele pasiramstydama močiutė. Jos rankose baltas rožančius, su kuriuo ji niekur nesiskiria, vis meldžiasi, kad Dievas dovanotų ponišką karalystę.
Aš likau sužavėta rišlios, nuoseklios senolės kalbos. Gražų močiutės veidą pagyvina išraiškingos akys, mato gerai, akinius užsideda tik vartydama laikraščius. Janina Ališauskienė turi gerą atmintį, puikiai prisimena savo vaikystę, jaunystę. Savo mintyse niekada nepaklysta, tik darbų verpetuose sudilo metai, paskendo dienos, nugrimzdo praeitin rūpesčiai ir vargai. Senutė neprislėgta metų naštos, ji džiaugiasi kiekviena Dievo dovanota diena, nes yra reikalinga vaikams, anūkams, proanūkiams. Be to, ji yra mylima ir gerbiama visų kaimo žmonių, nes mėgsta bendrauti, su jais leisti laiką. Gal todėl močiutės nekankina ligos, ji nedejuoja, anaiptol, ji kaip tik mėgsta pajuokauti.
,,Poniškai gyvenau ir dabar gerai gyvenu. Kad Dievas po smerčio tokiomis dovanomis apdovanotų, - meldžia Aukščiausiojo močiutė. To tikėdamasi, prieš eidama miegoti, senolė.
Dukra literatė Janina Tautkienė Išlydi mus Tu į kelią, ašarėlę tyliai braukdama. Ir palaiminus kryžiaus ženkleliu, vėl rymai visų laukdama. Būk tikra, motinėle, sugrįšim vieškeliais ir kloniais žaliais. Ir Tave vis karštai apkabinsim prie namų.
Senolė Janina Miniotienė Ališauskienė gimė 1910 metais, rugsėjo 17 dieną, Pryšmančių dvare, dvylikos vaikų šeimoje. Kai nauja gyvybė ateidavo į pasaulį, tėvai sakydavo, kad mažą kūdikėlę rado. Užaugo septyni vaikai, kiti mirė. Trys jos broliai šiuo metu gyvena Kanadoje. Lietuvoje liko brolis ir dvi seserys. Jie jau mirė, palaidoti Viduklės ir Raseinių kapinėse.
Janinos mamai auginti vaikus padėjo auklė Adolfina, jai buvo skirtas atskiras kambarys. Auklė buvo lenkė, todėl ir vaikai kalbėjo lenkiškai. Janina Ališauskienė ir dabar meldžiasi lenkiškai. Šeima gyveno pasiturinčiai, ūkininkavo 200 ha žemės sklype, laikė 50 karvių, 10 arklių, samdė žmones ūkio darbams. Tėvas buvo ūkvedys, kartais pasirašinėdavo Lietuvos bajoru. Vaikus namuose mokė mokytoja Vitalija.
Vykdavo rašymo, skaitymo, matematikos, lietuvių, rusų, lenkų kalbų, piešimo, darbų pamokos. Mokymas namuose tuo metu atitiko pradinį išsilavinimą. Tarp pamokų buvo daromos pertraukos, baigiantis užsiėmimams užduodami namų darbai, o įgytas žinias vertindavo pažymiais. Pamokos trukdavo iki 14 val.
Ponia Janina į šokius pradėjo eiti nuo 16 metų. Jie vykdavo namuose po įvairių talkų. Brolis pagrodavo gitara, smuiku, kartais balalaika. Janina Ištekėjo 28 eri?. Vyras Vincas buvo iš to paties kaimo dainininkas, šokėjas, labai gyvo ir linksmo būdo. Grojo dūda. Sutuoktiniai užaugino tris vaikus.
Vyriausia dukra Vanda šiuo metu gyvena Vilniuje, ji jau pensininkė. Dukra Janina įsikūrusi Sujainiuose ir slaugo mamą, moteris 34 metus dirbo Sujainių kultūros namų direktore, dabar yra Raseinių literatų klubo ,,Dubysa narė, 15 metų vadovauja Raseinių rajono klubui ,,Diabetas. Jauniausias brolis Vincas gyvena Panevėžyje. V. Ališauskai kartu nugyveno 68 metus. Prieš dvejus metus Vincas, sulaukęs 90 metų, išėjo į amžinąjį.
| Daržovė | Rekomenduojamas kiekis per metus (kg) |
|---|---|
| Daržovės (bendrai) | 100-120 |
Prano Poručio atminimas Raseiniuose
2009-08-25 Kaune mirė vienas žymiausių Lietuvos akvarelininkų, muziejininkas Pranas Porutis. Akvarelei jis atidavė beveik pusę amžiaus. Nemažai dėmesio skyrė Šviesiam dailininko atminimui dienraštis Respublika 2009-08-26 parengė nekrologą, kur glaustai pateikti jo esminiai biografijos faktai. Šiandien prisiminsime tuos devynerius metus, kuriuos Pr. Porutis dirbo Raseiniuose.
Gimė 1924-06-04 Šiauliuose. 1941 m. birželio 13d. pateko į pirmąją Lietuvių tautos trėmimo bangą. Kartu su tėvais buvo ištremtas į Altajaus kraštą, Bujsko apskritį, Altajaus kaimą. 1950 metais baigė Jakutijos dailės technikumą ir įgijo dailininko mokytojo specialybę. Tuojau pat po baigimo iki 1956 met...
1956 metais grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti mokytoju Raseinių vidurinėje mokykloje. Jo mokiniai prisimena, kad dailininkas nuolat globodavo gabius vaikus iš vargstančių šeimų. Iš savo atlyginimo pirkdavo dažus, teptukus. Tuomet dailės būrelis buvo įsikūręs pionierių namuose (vėliau švietimo skyrius, Kalno vid. mokyklos biblioteka).
Pranas Porutis rašė: ,,(…) Kartą penktokas J. Savickas paklausė mokytojo, kaip daromi lino raižiniai. Visi būrelio nariai susižavėję žiūrinėjo grafikų darbus, klausėsi pasakojimo, kaip reikia atlikti lino raižinius. Tačiau neturėjome linoleumo. Pionierių namų direktorė O. Jokubaitytė pasiūlė mums keletą lapų kartono ir visą dėžę juodų dažų.
Pranas Porutis rasdavo laiko rašyti apie jaunųjų raseiniškių kūrybą respublikinėje spaudoje, skelbti jų darbų reprodukcijas (pvz. V. Gailiaus Draugo portretas ir kt.). Mokytojas pažymėjo R. Sirtauto, A. Dukausko, J. Kašiušio, V. Gailiaus darbus. Pasak jo, peizažisto gebėjimus atskleidė J. Jonyla, geras portretistas buvo J. Savickas. Ten pat, pionierių namų patalpose būrelio nariai galėjo stebėti, kaip gimsta garsusis triptikas Padubysiai (aliejus, drobė). Vėliau šis darbas ilgą laiką puošė Raseinių vid. mokyklos aktų.
Mokytojas gebėdavo mokiniams rengti pažintines ekskursijas. Įsimintinos liko išvykos pas A. Žmuidzinavičių ir į muziejų Vilniuje. Pranas Porutis buvo ir mano (V. Vitkaus, - red. pastaba) piešimo mokytojas. Prisimenu, jei pavėluodavome į jo pamoką, sulaukdavome neįprastos nuobaudos. Prasižengėliai būdavo statomi prie klasės sienos ir mokytojas juos piešdavo. Man tai atrodė labai didelė. Stebino ir tai, kad mano ir klasės draugų purvinomis spalvomis nupiešti darbai susilaukdavo gero mokytoj...
Vasario 16-osios minėjimas Šėtos gimnazijoje
XX amžius Lietuvai dovanojo dvi nepaprastas Valstybės šventes. Net du kartus atkūrėme Lietuvos valstybę. Labiausiai turime padėkoti savo proseneliams, kurie 1918m. vasario 16 d. pasauliui išdrįso pasakyti, kad norime būti laisvi ir nepriklausomi. Šiais metais minėjome 99-ąsias valstybės atkūrimo metines ir ta proga Šėtos gimnazijoje organizavome proto mūšius 6-8 ir I - III kl. mokiniams ,,Ką žinai ape Lietuvą?”, kuriuos vedė istorijos mokytojos Audronė ir Ledina.
Vasario 15 d. mokiniai pasipuošė trispalvės spalvomis, o mokytojai gintaro papuošalais ir dalyvavo akcijoje ,,Gintarinė Lietuva”. Vasario 16-iosios išvakarėse mūsų gimnazijos Jaunųjų Šaulių būrelio nariai, kuriems vadovauja mokytoja Elona Nagevičienė, dalyvavo pasižadėjimo ceremonijoje. Šventiniame renginyje dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, Švietimo ir kultūros skyriaus vyresnysis specialistas Rytas Tamašauskas, Šėtos parapijos klebonas R. Svečiai ir gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius pasveikino visus susirinkusius su valstybės švente. Istorijos mokytoja Audrone Pečiulytė priminė istorinius faktus ir nueitą valstybės kelią. Širdį suvirpino IV kl. mokinės Karolinos atlikta daina ,,Rudens naktis sustojo”.
Ir, žinoma, renginį vainikavo jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija, kurią priėmė 17 mokinių. Jaunuosius šaulius pasveikino ir įteikė atminimo dovanėles šaulių vadas ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis. Dėkojame mokytojai Elonai Nagevičienei už jos ryžtą ir darbus, kuriais ji pritraukė mokinius į savo būrelio veiklą, ir šiandien turime gimnazijoje jaunųjų šaulių būrį. Tikimės, kad šaulių gretos gali augti.