Šiame straipsnyje aptariama valstybinės reikšmės magistralinių, krašto ir rajoninių kelių vertės ir jos kitimo apskaitos tvarka. Straipsnis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir verslo apskaitos standartais.
Valstybinės reikšmės magistralinių, krašto, rajoninių kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisyklės reglamentuoja šių kelių vertės ir jos kitimo apskaitos tvarką.
Šios taisyklės parengtos remiantis šiais teisės aktais:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.
- Lietuvos Respublikos kelių įstatymu.
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.
- Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo".
- 8-uoju verslo apskaitos standartu „Nuosavas kapitalas“.
- 12-uoju verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“.
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl statybos taisyklių „Automobilių kelių techninė priežiūra“ patvirtinimo“.
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl Kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių priežiūros normatyvai PN-05“ patvirtinimo“.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Darbų Grupavimas
Pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, darbai, susiję su keliais, grupuojami į kelias kategorijas.
Kelių priežiūra, remontas ir atnaujinimas
Remontas
Remonto darbams priskiriami:
- kelio dangos defektų šalinimas (duobių, provėžų, įtrūkimų);
- kelio pagrindo stiprinimas;
- kelio bortų remontas;
- kelio ženklų ir rodyklių keitimas, remontas;
- atraminių sienelių remontas;
- kelio pralaidų, mažesnių kaip 1,5 m skersmens, keitimas, remontas.
Priežiūra
Priežiūros darbams priskiriami:
- kelio dangos valymas;
- kelio griovių valymas;
- žolės pjovimas kelio šlaituose;
- sniego valymas ir barstymas;
- kelio ženklų ir rodyklių valymas;
- kelio įrenginių: apšvietimo įrenginių, kelio eismo kontrolės, apskaitos ir valdymo priemonių dažymas, valymas, patikra, techninė priežiūra ir t.t.
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, veiklos sąnaudoms, jei jos pagal įmonės apskaitos politiką nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką, šių darbų verte turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas.
Kelių Taisymo (Remonto) Darbų Skirstymas
Kelio tiesimo ir taisymo (remonto) darbų rezultatai skirstomi į penkias grupes pagal atliekamus darbus: naujo kelio tiesimas, kelio rekonstravimas, kelio kapitalinis remontas, kelio taisymas (remontas) ir kelio priežiūra.
Kelių tiesimo ir taisymo (remonto) darbai pagal programų išlaidų sąmatas priskiriami išlaidoms ir sandoriams dėl materialiojo turto ir finansuojami iš atskiruose sąmatos ekonominės klasifikacijos straipsniuose numatytų lėšų.
Kelio Vertės ir Nusidėvėjimo Apskaita
Kelių vertę sudaro įsigijimo vertė. Kelių vertė didinama tais mokestiniais metais, kuriais vertę didinantys darbai užbaigti, t. y. pasirašytas darbų priėmimo aktas.
Kelio elementai ir jų vertė skaičiuojami kiekvienam keliui, užpildant atitinkamas kelio ir kelio statinių technines apskaitos korteles.
Įmonių valdomo ilgalaikio materialiojo turto naudingas tarnavimo laikas aprašomas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvais (metais).
Kelių elementų nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomas tik tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.
Užkonservuoto ir nenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo per visą jo naudojimo laikotarpį suma apskaičiuojama iš jo įsigijimo vertės atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, tačiau objekto likvidacinė vertė turi būti ne didesnė nei 10% įsigijimo vertės.
Nustatyta kelių ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo laikotarpis bei likvidacinė vertė gali būti tikslinami kartą per trejus metus.
Apskaitos vienetu (objektu) gali būti bet koks valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiai valstybės įmonei priklausantis kelias arba kelio ruožas. Kiekvienas kelias gali būti suskaidytas į ruožus.
Kiekvienam objektui sudaroma kelio ir kelio statinių vertės kortelė.
Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių vertės kaita per ataskaitinį laikotarpį surašoma suvestinėse formose 1M, 1K ir 1R. Suvestinės formos nustatyta tvarka yra pateikiamos Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Suvestinėse formose pateikiama:
- pirmoje grafoje surašomi sustambinti rodikliai.
- septintoje grafoje įrašoma likutinė vertė.
- tryliktoje grafoje pateikiami duomenys apie kiekį metų gale, įskaitant ir pasikeitimus, atsiradusius dėl duomenų patikslinimo (naujai atliktų matavimų).
- keturioliktoje grafoje pateikiamos žinios apie įsigijimo vertę ataskaitinio laikotarpio gale.
- penkioliktoje grafoje įrašomi duomenys apie nusidėvėjimą per ataskaitinį laikotarpį.
tags: #asfaltbetonio #danga #ilgalaikis #turtas