Lietuvos žemės ūkio sektorius išlieka vienu svarbiausių strateginių ekonomikos segmentų. Nuo 2024 metų pabaigos Lietuvoje įsigaliojo įstatyminiai apribojimai, ribojantys žemės koncentraciją.
Dabar vienam ūkio subjektui leidžiama turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės viename rajone. Ši priemonė buvo skirta spekuliatyviems pirkimams stabdyti, tačiau reikšmingo kainų kritimo ji nesukėlė - pasiūla išlieka ribota.
Žemės ūkio paskirties žemės kainos pasiekė naujas aukštumas, o šis augimas atskleidžia platesnius ekonominius, politinius ir klimato pokyčius.
Žemės kainų augimo veiksniai
- ES parama: 2023-2027 m. Lietuva gauna 4,3 mlrd. eurų ES subsidijų, didelė jų dalis tenka tiesioginėms išmokoms už deklaruotą plotą.
- Grįžtantys investuotojai: Po infliacijos šoko investuotojai vėl atsigręžia į žemę kaip saugų ir atsparų turtą.
- Klimato sąlygos: Sausrų dažnėjimas pietuose ir lietingumas šiaurėje skatina ieškoti geresnėmis sąlygomis pasižyminčių plotų.
Žemės nuomos kainos
2025 metais vidutinė dirbamos žemės nuomos kaina Lietuvoje pasiekė 220 eurų už hektarą per metus - tai 11 procentų daugiau nei 2024-aisiais.
Aukščiausios nuomos kainos šiuo metu fiksuojamos Kauno, Panevėžio, Šakių ir Kėdainių regionuose, kur ūkininkai moka 260-280 eurų už hektarą. Mažiausios kainos - Zarasų, Lazdijų ir Varėnos rajonuose, kur jos svyruoja tarp 130 ir 160 eurų už hektarą.
Žemės kainų istorija
Istoriškai žemės kainų augimas Lietuvoje pasižymėjo dideliu tempu. 2015-2025 m. laikotarpiu žemės ūkio paskirties sklypų kainos padidėjo beveik 100 procentų. Pavyzdžiui, 2003 m. antrąjį ketvirtį kainos išaugo net 63 proc. vos per tris mėnesius.
Po 2008-ųjų krizės buvo ne vienas ketvirtis, kai kainos šoktelėjo daugiau nei 10 procentų. 2014 m. žemės kainos ūgtelėjo net 60 proc. per metus. Vidutinė žemės ūkio paskirties sklypo kaina 2015 metais buvo apie 3 400 eurų, o 2025 m. Lietuvoje buvo apie 3,66 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, o 2024 m. - tik apie 3,5 mln. hektarų.
CAPITAL KAUNAS TV || S1E13 || KAIP PARDUOTI ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĘ?
Tuo pačiu laikotarpiu vidutinis vieno sklypo dydis išaugo nuo 18,4 iki 19,31 ha. Tai rodo, kad smulkieji ūkininkai vis dažniau pasitraukia iš rinkos, o žemė vis labiau koncentruojasi stambių ūkių rankose.
Skirtingai nei Estijoje, kur po COVID-19 pandemijos žemės ūkio sektoriui pavyko pritraukti stambių investuotojų ir paspartinti kainų augimą, Lietuvoje augimo tempai išlieka santūresni.
Žemės kainų prognozės
Prognozės skiriasi, bet kaina per metus gali pakilti ir iki 8 000 eurų. Baziniu scenarijumi laikomas 6-8 proc. metinis kainų augimas, ypač derlinguose regionuose.
Optimistiniu atveju, jei ES parama išliks stabili, o grūdų kainos atsigaus, hektaro kaina gali pasiekti 7 500-8 000 eurų ribą jau kitais metais. Tačiau tam tikri rizikos veiksniai, klimato nelaimės ar geopolitiniai įvykiai, gali sukelti 5-7 proc. kainų korekciją žemyn.
Nepaisant svyravimų, 2025 metai patvirtino ilgalaikę tendenciją - žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje ir toliau brangsta. Tai tampa vis patrauklesne investicija, ypač atsižvelgiant į ribotą pasiūlą, didėjančią konsolidaciją ir ilgalaikį rinkos stabilumą.
Žemės kainų palyginimas
| Metai | Vidutinė kaina (eur/ha) |
|---|---|
| 2015 | 3400 |
| 2025 | ~6800 (apytiksliai) |