Aštriosios Kirsnos dvaras - išskirtinis dvaro pastatų ir parko ansamblis, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje.
Kirsna - jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę. Vietovės, kurios gavo Kirsnų vardą, priklausė Sūduvai.
Aštrioji Kirsna (Ostrow), tiksliau - Aštros raistas prie Kirsnos upelio dokumentuose minima XVI amžiuje. Tuo tarpu žodis Aštrioji, panašu, jog yra lenkiško žodžio Ostrów, reiškiančiu mažą salą, adaptacija į lietuvių kalbą.
Vietovardis Aštrioji Kirsna pirmą kartą paminėtas 1506 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras (1461-1506) davė šią valdą valdyti vienam iš savo dvariškių. XVI šmt. pradžioje lietuviai pradėjo gausiau kolonizuoti šiuos kraštus.
1536 m., kai karaliaus Žygimanto III (1520-1572) valda duota valdyti dvariškiui Bogdanui Bielkai. Raistas prie Kirsnos upelio, Astra vadinamas, buvo paskirtas Žygimanto Augusto dvariškiui Bohdanui Bielkai.
Iš kurio 1547 m. dvaras perėjo dvarų laikytojui Benešui Mlinskiui, paskirtas jam Bonos Sforzos (1494-1557). XVI šmt. viduryje šlėkta Benešas Mlinskis užėmė B. Bielkos Aštrą (Ostrovo) ir vėliau pardavė Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūnui Povilui Sapiegai.
1592 m. dvaras dovanotas Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūnui Povilui Sapiegai (1546-1580), laikomam Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju, kuris dėl lėšų trūkumo dvarą pardavė Romanui Praževskiui. 1592 m. karaliaus Zigmunto III-iojo privilegija ši žemė buvo patvirtinta jau kelintam iš eilės savininkui Romanui Praževskiui.
Šio teisę į žemes privilegija patvirtino karalius Zigmantas III (1566-1632).
Praževskiui mirus, Aukštosios Kirsnos dvaras perėjo Kazimierui Lukoševičiui, vėliau - jo seseriai Onai Lukoševičiūtei-Bankauskienei. Paskutinis po Praževskio valdė Kazimieras Lukoševičius. Jam mirus, Aštrioji Kirsna atiteko jo seseriai Onai Lukoševičiūtei- Bankauskienei.
1679 m. Bankauskai dvarą pardavė Matui Jonui Zakševskiui.1679 m. dvarą Bankauskai pardavė Matui - Jonui Zakševskiui.
XVII a. dvaras ėjo iš rankų į rankas, buvo nuosavybe Romano Praževskio (Roman Prażewski), tada Lukoševičių šeimos (Łukaszewiczowie), vėliau Mato Jono Zakševskio (Mateusz Jan Zakszewski), galiausiai ir Felicijono Karolio Kučborskio (Felicjan Karol Kuczborski z Kuczbork).
Tuo metu gyvenamasis dvaro namas buvo sudegęs. Be namo dar stovėjo ūkiniai pastatai, vartai.
Po Zakševskio Aštrioji Kirsna atiteko Karengoms.
1755 m. atiteko Včicesiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui Juozapui Tadui Karengai. 1755 m. Aštriąją Kirsną Juozapui Tadui Karengai, Včicešiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui, perleido motina Teklė Selevaitė, pirma santuoka - Karengienė, antra santuoka - Giecevičienė.
Šio nurodymu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, 2 aukštų mūrinė sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Buvo sudarytas inventorius: visiškai supuvę rūmai skeldiniais dengtu stogu, kiti ūkiniai pastatai. Dauguma jų blogoje būklėje.
Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės.
Pagal 1777 m. sudarytą Aštriosios Kirsnos dvaro geometrinį inventorių, akivaizdu, jog J. T. Karenga kartu su sutuoktine Petronėle Prozoraite (Petronella z Prozorów) atnaujino dvarą, nes tarp plane pavaizduotų pastatų yra vieno aukšto rūmai su flygeliais pastato šonuose, koplyčia, malūnas, ūkiniai pastatai bei treji vartai.
1777 m. dvaro inventoriuje aprašomi vieno aukšto mūriniai rūmai, kurie, deja, sudegė 1787 m. kilusio gaisro metu. 1787 m. rūmuose kilo gaisras.
Minimi masyvūs ūkiniai pastatai, tvenkinių sistema, tvora ir dekoratyviniai vartai.
Po J. T. Karengos mirties dvarą pasidalijo keturi jo sūnūs. J. T. Karengai mirus, 1804.09.03., sūnūs pasidalino palikimą.
Po Juozapo Tado Karengos mirties, 1804 m. Aštriosios Kirsnos dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui, Kalvarijos apskrities bajorų maršalkai, Benediktui Bonifacui Hektorui Karengai (Benedykt Bonifacy Hektor Karęga, 1774-1838).
Aštriąją Kirsną valdant maršalkai Hektorui Karengai dvaro rūmai buvo perstatyti į dviaukščius mūrinius. Dvarą valdyti ėmė Hektoras Karenga - Seinų apskrities viršininkas, vėliau - tos pačios apskrities bajorų maršalka. Patvirtinta tuo metu Užnemunę valdžiusios Prūsijos valdžios.
Būtent B. B. H. Karenga, vedęs Oną Pšečiševską (Anna z Przeciszewskich), XIX a. 1 deš. pastatė klasicizmo stiliaus dvaro rūmus, kuriuos matome šiandien.
Po Benedikto Bonifaco Hektoro Karengos mirties, XIX a. 4 deš. pradžioje, Aštriosios Kirsnos dvarą įsigijo Vincentas Gavronskis (Wincenty Gawroński, 1783-1860).
1850 m. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe. XIX šmt. viduryje dvaras tapo Gavronskių nuosavybe.
Manoma, kad jis dvarą nusipirko ketindamas valdą perleisti vyresniajam savo sūnui, Žygimantui Gavronskiui (Zygmunt Gawroński, 1816-1886), gyventi bei pritaikyti ekonomikos ir žemės ūkio žinias įgytas studijuojant užsienyje.
Tuo metu dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. Aprašyti ūkiniai pastatai.
Panašu, jog didžioji dauguma išlikusių ūkinės - gamybinės paskirties dvaro pastatų yra statyti Ž. Gavronskio bei jo sutuoktinės Natalijos Teodoros Ksaveros Oginskytės (1826-1867).
Aštriosios Kirsnos dvaras turėjo 9160 margų žemės, buvo įkurti penki palivarkai.
1910 m. dvaro savininku tapo Krinskis. 1910 m. dvaro savininku tapo Krinskis.
1912 m. - Balinskiai. Dvarą turėję Bulinskiai (Buliński), 1925 m. jį pardavė agronomui bei Žemės ūkio rūmų pirmininkui Vladislovui Antanui Kraučiūnui (1887-1942). 1912 m. jis dvarą pardavė Balinskiams.
Sapiehų herbas
Vykdant 1922 m. žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas, savininkui palikta 150 ha žemės. 1922 m., vykdant žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas.
Tuo metu dvarą valdė agronomas Kriaučiūnas, kuris buvo vedęs Balinskio dukterį.
1927 m. agronomo P. Kriaučiūno (vedusio Balinskio dukterį) įsigytame Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1927 m. Kriaučiūnas dvare įsteigia žemesniąją žemės ūkio mokyklą, kurią lankė 52 mokiniai. Buvo 22 mokinių namų ruošos skyrius.
Mokykloje mokėsi 52 mokiniai, buvo 22 mokinių namų ruošos skyrius, o dvaro šeimininkai gyveno II-ame rūmų aukšte. Šeimininkai gyveno II aukšte. 1927 m. Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija, apylinkės taryba, biblioteka, buvo įrengti butai. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. Rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija.
Čia taip pat yra buvusi apylinkės taryba, biblioteka, rytinėje dalyje - butai.
1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. XIX a. II pusės neoklasicistiniuose dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija.
Pagal stilistiką rūmai yra XIX šmt. vidurio. Tikslesnės statybos datos nustatyti nepavyko. Dabartiniai medžio gaminiai vidaus įrangos elementai, apdailos - apie XX šmt.
1992 m. dvaras grąžintas paveldėtojams Kraučiūnams, o 2001 m. parduotas ir išlieka privatus. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas paveldėtojams Kraučiūnams.
Dvarą jo naujieji šeimininkai Naglis ir Nerijus Narauskai įsigijo 2001 m. Nuo 2001 m.
Nuo 2001-ųjų dvaro sodyba rūpinasi nauji savininkai, ėmęsi atstatyti pastatus, atkurti parką.
Aštriosios Kirsnos dvaras
Šiuo metu iš 18 dvaro pastatų 4 atstatyti ir naudojami. Vykdomi teritorijos planavimo ir istorinio parko atkūrimo darbai.
Dvaro sodyba ir šiandien yra viena didžiausių Dzūkijoje - ją sudaro 19 pastatų ir parkas. Dvaro ansamblį sudarė 19 statinių ir parkas.
Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai. Dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje.
Išlikę neoklasicistinio stiliaus rūmai buvo dviejų aukštų su keturiomis kolonomis, ornamentuotais langais ir durimis.
Parke suformuota keletas nedidelių piltinių kalvelių, kad geriau galima būtų apžvelgti aplinką. Taip pat buvo iškasti keli grioviai-kanalai, jungiantys didžiulę tvenkinių sistemą.
Tarp kitų Lietuvos XIX a. II p. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės - gamybinės dalių kompozicija.
Aštriosios Kirsnos dvaras minimas jau nuo XVI a. Bėgant laikui dvaras ėjo iš rankų į rankas, kol 1755 m. atiteko J.T.Karengai.
1997 m. Aštriosios Kirsnos dvaras įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Dvaro vietos koordinatės yra 54.304275, 23.39163. Aštriosios Kirsnos dvaras saugomas valstybės kaip kultūros vertybė.
Ši vieta antri mūsų namai, kur nenuilstančiai dirbdami atsakingai mokomės konservuoti, restauruoti ir kurti tvarius sprendimus. Užaugome šiose apylinkėse - du dešimtmečius leidome laiką Aštriosios Kirsnos dvare. Pastaruosius metus su meile restauravome reprezentacinėje dvaro dalyje stovinčius du istorinius pastatus (oficiną-virtuvę ir ledainę). Narauskų šeima
TIKROJI "RIAUŠIŲ" ISTORIJA IŠ PIRMŲ LŪPŲ! VISA TIESA IR DEMASKUOTAS MELAS APIE BANDYMĄ SUSIDOROT!
tags: #astriosios #kirsnos #dvaro #sodyba #planas