Astriosios Kirsnos dvaro sodybos istorija

Aštriosios Kirsnos dvaras - išskirtinis dvaro pastatų ir parko ansamblis. Dvarą rasite Lazdijų rajone, Aštriosios Kirsnos kaimelyje. Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą priskirčiau prie įdomesnių matytųjų ir jei klajosite Lazdijų apylinkėse, užsukite čia pabūti, tikrai patraukli ir giedrą dieną labai fotogeniška vieta.

Dvaro vietos koordinatės yra 54.304275, 23.39163. Aštriosios Kirsnos dvaras saugomas valstybės kaip kultūros vertybė. Dvaro sodybą sudaro net devyniolika išlikusių pastatų ir gražiai sutvarkytas parkas.

„Po pafrontės sodybas“, - tokiu pavadinimu 1938 m. publikuotą tekstą perskaičiau šaltiniuose. Anot romantiškai nusiteikusio prieškario keliautojo žodžių, toliau Aštrioji Kirsna - su raudonų plytų dvaro pastatais. Žalių liepų alėja nuveda mane link senų rūmų. Prie vartų pasitinka išsišiepusių drakonų monumentai. Prieš pat Aštriosios Kirsnos rūmus - aikštelė su žydinčių raudonų rožių krūmais. Užkandžiaudamas rūmų viduje kalbuosi su dvaro spirito varyklos vadovu p. Labanu.

Vėliau agronomas Kriaučiūnas perveda mane per kambarius į didįjį saloną. Pasak jo, Aštriosios Kirsnos dvaras dvelkia senove. Rašytiniai dokumentai išlikę iš 1812-1918 m. laikotarpio. Tada dvarą valdė Vladas Karinga. Šiuo metu (1938 m. autor. past.) Aštriosios Kirsnos dvaras laikomas gražiausiu visoje Suvalkijoje. Turi 240 ha nuosavos žemės. Iš senųjų laikų išlikę dvidešimt trys mūriniai trobėsiai. Trisdešimties hektarų plote įrengti karpių tvenkiniai. Dvaro savininko iniciatyva 1927 m. čia įsteigta Žemesnioji Žemės ūkio mokykla. Kasmet į platųjį pasaulį išleidžianti beveik penkiasdešimt mokinių.

Mokinių skaičiui daugėjant, Kriaučiūnas tikisi plėsti klasių patalpas. Dvaro savininkas įsteigė nemažą skaityklą ir knygyną ūkininkams, - pasakojimą baigia 1938 m. Romantiški pastatų ir sodo medžių atspindžiai tvenkiniuose, tvarkingi takeliai besiraizgantys po didelį parką, karts nuo karto vėjo atpučiamas šalia arklidėse auginamų žirgų kvapas. Tokią mes pamatėme vieną didžiausių Dzūkijoje Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą.

Taip gavosi, jog prie dvaro privažiavo ne asfaltu iš pagrindinių vartų pusės, o žvyro smėlio keliu atkeliavome pro dvaro valdų šoną. Prieš išvysdami turistinę reprezentacinę pusę, pamatėme daugybę sodybos ūkinių pastatų, pro kurių dalį karvės smalsiai į mus žiūrėjo, o aptvaruose lauke dailūs žirgai galvas pakėlę prunkštavo. Bet taip buvo dar įdomiau. Dabartiniams savininkams dvaras priklauso jau dvidešimt metų. Ūkiniuose pastatuose, kaip jau tikriausiai supratote, yra žirgynas. Takas nuo vartų veda pagrindinių dvaro rūmų link.

Neoklasicistinio stiliaus dviejų aukštų dvaro rūmai papuošti keturiomis kolonomis baltuoja iš toli. Priėję arčiau pamatėme, jog jiems verkiant reikia remonto. Tačiau visa kita sodyboje - tvarkinga ir gražu. Aštriosios Kirsnos dvaro istorija labai įvairi, į jos detales nesileisiu. Įdomu paminėti tik, kad apie 1850 m. dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. Kitaip tariant, ne rezidencinis reprezentacinis dvaras, o rimtas ūkis čia buvo. 1927 m. dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla.

Lazdijų krašto istorija bei žmonių gyvenimai atsispindi ir įvairiuose čia stovinčiuose architektūriniuose objektuose. Šie objektai mena laikus nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės klestėjimo iki šių dienų, ištaigingus didikų giminių bei paprastus Dzūkijos kaimo žmonių gyvenimus, džiaugsmingus ir skaudžius Lazdijų krašto ir Lietuvos istorijos įvykius. Vienas įspūdingiausių architektūrinių objektų Lazdijų krašte tai Aštriosios Kirsnos dvaras. Tarp kitų Lietuvos XIX a. II p. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės - gamybinės dalių kompozicija.

Dvaro istorija

Aštriosios Kirsnos dvaras minimas jau nuo XVI a. Bėgant laikui dvaras ėjo iš rankų į rankas, kol 1755 m. atiteko J.T.Karengai. Šio nurodymu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės. Po J. T. Karengos mirties dvarą pasidalijo keturi jo sūnūs. XIX a. vid. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe. Dvaro ansamblį sudarė 19 statinių ir parkas. Išlikę neoklasicistinio stiliaus rūmai buvo dviejų aukštų su keturiomis kolonomis, ornamentuotais langais ir durimis.

Tuo metu dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. 1910 m. dvaro savininku tapo Krinskis, o 1912 m. - Balinskis. Vykdant 1922 m. žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas. 1927 m. Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. XIX a. II pusės neoklasicistiniuose dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija. Dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje. Parke suformuota keletas nedidelių piltinių kalvelių, kad geriau galima būtų apžvelgti aplinką. Taip pat buvo iškasti keli grioviai-kanalai, jungiantys didžiulę tvenkinių sistemą. Dvarą jo naujieji šeimininkai Naglis ir Nerijus Narauskai įsigijo 2001 m. Šiuo metu iš 18 dvaro pastatų 4 atstatyti ir naudojami. Vykdomi teritorijos planavimo ir istorinio parko atkūrimo darbai.

Pavadinimo kilmė

Istorija Kirsna - jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę. Aštrioji Kirsna (Ostrow), tiksliau - Aštros raistas prie Kirsnos upelio dokumentuose minima XVI amžiuje, 1536 m., kai karaliaus Žygimanto III (1520-1572) valda duota valdyti dvariškiui Bogdanui Bielkai, iš kurio 1547 m. dvaras perėjo dvarų laikytojui Benešui Mlinskiui, paskirtas jam Bonos Sforzos (1494-1557). 1592 m. dvaras dovanotas Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūnui Povilui Sapiegai (1546-1580), laikomam Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju, kuris dėl lėšų trūkumo dvarą pardavė Romanui Praževskiui.

Šio teisę į žemes privilegija patvirtino karalius Zigmantas III (1566-1632). Praževskiui mirus, Aukštosios Kirsnos dvaras perėjo Kazimierui Lukoševičiui, vėliau - jo seseriai Onai Lukoševičiūtei-Bankauskienei. 1679 m. Bankauskai dvarą pardavė Matui Jonui Zakševskiui. 1755 m. atiteko Včicesiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui Juozapui Tadui Karengai. Šio nurodymu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, 2 aukštų mūrinė sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas.

Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės. 1777 m. dvaro inventoriuje aprašomi vieno aukšto mūriniai rūmai, kurie, deja, sudegė 1787 m. kilusio gaisro metu. Minimi masyvūs ūkiniai pastatai, tvenkinių sistema, tvora ir dekoratyviniai vartai. Po J. T. Karengos mirties dvarą pasidalijo keturi jo sūnūs. Aštriąją Kirsną valdant maršalkai Hektorui Karengai dvaro rūmai buvo perstatyti į dviaukščius mūrinius. 1850 m. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe. Tuo metu dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė. Aštriosios Kirsnos dvaras turėjo 9160 margų žemės, buvo įkurti penki palivarkai.

1910 m. dvaro savininku tapo Krinskis, o 1912 m. - Balinskiai. Vykdant 1922 m. žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas, savininkui palikta 150 ha žemės. 1927 m. agronomo P. Kriaučiūno (vedusio Balinskio dukterį) įsigytame Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. Mokykloje mokėsi 52 mokiniai, buvo 22 mokinių namų ruošos skyrius, o dvaro šeimininkai gyveno II-ame rūmų aukšte.

1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija, apylinkės taryba, biblioteka, buvo įrengti butai. 1992 m. dvaras grąžintas paveldėtojams, o 2001 m. parduotas ir išlieka privatus.

Aštriosios Kirsnos dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje. Dvaro sodyba ir šiandien yra viena didžiausių Dzūkijoje - ją sudaro 19 pastatų ir parkas. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai.

Nuo 2001-ųjų dvaro sodyba rūpinasi nauji savininkai, ėmęsi atstatyti pastatus, atkurti parką. Vertindami istorinį autentiškumą, čia esančią gamtą ir jos teikiamą darną, nusprendėme pasinerti į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ėmėme nuosekliai atkurti tai, kas autentiška, neinterpretuojant to, kas negrįžtamai prarasta. Ši vieta antri mūsų namai, kur nenuilstančiai dirbdami atsakingai mokomės konservuoti, restauruoti ir kurti tvarius sprendimus. Užaugome šiose apylinkėse - du dešimtmečius leidome laiką Aštriosios Kirsnos dvare. Pastaruosius metus su meile restauravome reprezentacinėje dvaro dalyje stovinčius du istorinius pastatus (oficiną-virtuvę ir ledainę). Narauskų šeima.

Dvaro istorija pagal laikotarpius

1500 metai

Kirsna - tai upelis tekantis šioje vietovėje, pavadintas jotvingių kilmės žodžiu. Tuo tarpu žodis Aštrioji, panašu, jog yra lenkiško žodžio Ostrów, reiškiančiu mažą salą, adaptacija į lietuvių kalbą. Vietovardis Aštrioji Kirsna pirmą kartą paminėtas 1506 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras (1461-1506) davė šią valdą valdyti vienam iš savo dvariškių. XVI a. 6 deš. pabaigoje vieta buvo parduota Kijevo kaštelionui Povilui Sapiegai (Paweł Sapieha, 1523-1580), kuris yra laikomas Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju.

1600 metai

XVII a. dvaras ėjo iš rankų į rankas, buvo nuosavybe Romano Praževskio (Roman Prażewski), tada Lukoševičių šeimos (Łukaszewiczowie), vėliau Mato Jono Zakševskio (Mateusz Jan Zakszewski), galiausiai ir Felicijono Karolio Kučborskio (Felicjan Karol Kuczborski z Kuczbork).

1700 metai

1728 m. Kai 1755 m. Pagal 1777 m. sudarytą Aštriosios Kirsnos dvaro geometrinį inventorių, akivaizdu, jog J. T. Karenga kartu su sutuoktine Petronėle Prozoraite (Petronella z Prozorów) atnaujino dvarą, nes tarp plane pavaizduotų pastatų yra vieno aukšto rūmai su flygeliais pastato šonuose, koplyčia, malūnas, ūkiniai pastatai bei treji vartai.

1800 metai

Po Juozapo Tado Karengos mirties, 1804 m. Aštriosios Kirsnos dvaras atiteko vyriausiajam jo sūnui, Kalvarijos apskrities bajorų maršalkai, Benediktui Bonifacui Hektorui Karengai (Benedykt Bonifacy Hektor Karęga, 1774-1838). Būtent B. B. H. Karenga, vedęs Oną Pšečiševską (Anna z Przeciszewskich), XIX a. 1 deš. pastatė klasicizmo stiliaus dvaro rūmus, kuriuos matome šiandien. Po Benedikto Bonifaco Hektoro Karengos mirties, XIX a. 4 deš. pradžioje, Aštriosios Kirsnos dvarą įsigijo Vincentas Gavronskis (Wincenty Gawroński, 1783-1860). Manoma, kad jis dvarą nusipirko ketindamas valdą perleisti vyresniajam savo sūnui, Žygimantui Gavronskiui (Zygmunt Gawroński, 1816-1886), gyventi bei pritaikyti ekonomikos ir žemės ūkio žinias įgytas studijuojant užsienyje. Panašu, jog didžioji dauguma išlikusių ūkinės - gamybinės paskirties dvaro pastatų yra statyti Ž. Gavronskio bei jo sutuoktinės Natalijos Teodoros Ksaveros Oginskytės (1826-1867).

1900 metai

Dvarą turėję Bulinskiai (Buliński), 1925 m. jį pardavė agronomui bei Žemės ūkio rūmų pirmininkui Vladislovui Antanui Kraučiūnui (1887-1942). 1927 m. V. A. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas paveldėtojams Kraučiūnams.

2000 metai

Nuo 2001 m.

Duomenų apibendrinimo lentelė:

tags: #astriosios #kirsnos #dvaro #sodybos