Temos aktualumas yra nuolatinis, nes verslas nuolat susiduria su įvairiais pirkimais, įsigyjant turtą, kuomet tenka priimti vienokį ar kitokį sprendimą, susijusį su šiuo turtu. Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje yra labai svarbu žinoti, ar šis turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas šis turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas.
Svarbu ir tai, kokia verte - įsigijimo ar perkainota verte - įmonėje apskaitomas ilgalaikis turtas ir kada visgi verta priimti sprendimą šį turtą apskaityti perkainota verte. Prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus, reikia žinoti, kokias pasekmes jie gali turėti įmonės finansinei būklei ar jos vertei ne tik sprendimo priėmimo metu, bet ir ateityje.
Ilgalaikio turto apskaitai nuo pat jo įsigijimo momento keliami tam tikri reikalavimai.
Šio įstatymo nuostatos reikalavimams šiuose ilgalaikio materialiojo turto apskaitos etapuose: ilgalaikio materialaus turto įsigijime, jo perkainojime, nusidėvėjimo metodą taikyme, turto perleidime ir nurašyme.
Tyrimo problema yra ta, kad skirtingi reikalavimai apsunkina procesą. Šis požiūris lemia derinimo procesą, todėl svarbu pateikti išvadas bei rekomendacijas, kokių reikalavimų galima būtų atsisakyti ar juos suvienodinti pagal VAS ir PM nuostatas, kad supaprastinti bei sumažinti neatitikimų kiekį, apskaitant ilgalaikį turtą pagal apskaitos reikalavimus ir PM nuostatas.
Darbo struktūra susideda iš 3 dalių bei išvadų ir rekomendacijų. Pirmoje darbo dalyje aprašomas ilgalaikio turto apskaitos teisinis reglamentavimas.
Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Ilgalaikio turto apskaita yra tiksliai reglamentuota, t.y. Tarptautiniais apskaitos standartais (toliau- TAS) ir šiais įstatymais:
- Apskaitos įstatymu
- Pelno mokesčio įstatymu
- Valstybinio administravimo įstatymu (toliau - MAĮ )
Tvarkant įmonės apskaitą, buhalteris visu pirma privalo vadovautis LR Buhalterinės apskaitos įstatymu. Šis įstatymas reglamentuoja turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.
Antra, apskaita pagal BAĮ 3 straipsnį 4 d. tvarkoma remiantis VAS arba TAS. Rengiant finansinę atskaitomybę (įmonės metinis finansinis ataskaitų rinkinys- toliau - FA) buhalteris turi vadovautis FAĮ ir kitais teisės aktais. Šio įstatymo 15 str. 4 d. nustato įmonės FA, reikalavimą atlikti finansinės atskaitomybės auditą, metinio pranešimo parengimą, atsakomybę už jų parengimą ir skelbimą.
Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims, įstatymais nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje. Apskaičiuoti metinį pelno mokestį apskaitą tvarkantis asmuo privalo vadovautis PMĮ nuostatomis. Šiame darbe nagrinėjama tema, t.y. apmokestinimas/neapmokestinimas ir jų užfiksavimas apskaitoje.
Apskaičiuojamas apmokestinamojo pelno rodiklis. Šio įstatymo derinimo principas yra toks: Apmokestinamojo pelno rodiklis yra imamas iš pelno/nuostolių ataskaitos ir toliau jis koreguojamas pagal PMĮ reikalavimus.
Apskaičiuoti imami iš P/N ataskaitos, kuri sudaroma iš buhalterinės apskaitos duomenų, kuri privalo būti tvarkoma pagal VAS arba pagal TAS nuostatas. Apskaičiuojamas bei parodomas pelno/nuostolių ataskaitoje.
Turtas yra pagrindinė, esminė ekonomikos mokslo sąvoka, kategorija, nes kaip tik turto judėjimo požiūriu ekonomikos mokslas ir tiria visuomeninės tikrovės reiškinius. Svarbu išskirti, kokios būdingos turtui charakteristikas ir prioritetus.
Pastebėtina, kad užsienio autoriai Kondrakov H.P. (2003), Pavlova L. (1995), Larson K.D., Pyle W.W., Zin M., Nelson M. (1987), Fess P.E., Warren C.S. plačiai naudoja šiam IMT apibūdinti. Tai - pagrindinės priemonės, nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai, pagrindinis turtas. Apibendrinant, ekonominiame kontekste turto apibrėžimuose akcentuojami šie pagrindiniai turto, kriterijai: 1) objektas turi turėti vertę, 2) subjektas turi turėti teisę į objektą, 3) objektas turi teikti naudą ateityje.
Pagrindinė ilgalaikio turto apskaita: pagrindiniai žurnalo įrašai, paaiškinti su realiais pavyzdžiais
Ilgalaikio Turto Apibrėžimai
Įvairūs autoriai ir norminiai aktai apibrėžia ilgalaikį turtą skirtingai, tačiau kiekvienu atveju akcentuoja svarbiausius dalykus,t.y. jis turi duoti ekonominės naudos tam, kas juo disponuoja, t.y. naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus.
Pagal nuo 2010 m. Įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus. Pagal šį kriterijų IT atskiriamas nuo trumpalaikio, remiantis vienerių jo naudojimo metų riba - tai reiškia, kad turtas bus naudojamas įmonėje paslaugoms teikti, produkcijai gaminti, administraciniams reikalams ilgiau, nei vienerius metus.
Tačiau, priskiriant turtą ilgalaikiam vien tik pagal šį požymį, reikia atsižvelgti ir į nusistatytą reikšmingumą šioje įmonėje. Įmonė labai dažnai įsigyja įvairius nebrangius daiktus, priemones, įrankius ar kt., kurie naudojami ilgiau negu vienerius metus, todėl tokius daiktus būtų galima laikyti ilgalaikiu turtu, bet, kadangi jų įsigijimo vertė yra labai maža, tad neefektyvu juos priskirti IMT. Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais.
Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei. Turtas gali būti naudojamas veikloje ilgą laikotarpį, bet jo vertė gali būti labai maža arba nereikšminga įmonei, pvz. pigūs telefono aparatai, kurie perkami už kelis litus.
Tokio turto apskaita būtų neracionalu, nes taip būtų pažeistas apskaitos optimalumo principas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viename norminiame akte nėra tiksliai apibrėžta, nuo kokios minimalios sumos turtą galima laikyti IMT. Įmonės vadovai patys nusistato ribą, nuo kokios minimalios sumos turtas bus laikomas IMT. Taigi nustatant minimalią turto grupės vertę, įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Svarbu, kad įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Pagal šį kriterijų reiškia, kad įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, t.y. kad turtas įmonei priklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, arba gali būti valdomas lizingo sutarties pagrindu.
Apibendrinant galima pasakyti, kad IMT buhalteriniu požiūriu - tai kontroliuojami ekonominiai ištekliai, kuriuos galima įvertinti bei jais įmonė gali disponuoti ilgiau, nei vienerius metus. Šis turtas uždirba pajamas, nekeisdamas savo fizinių savybių ir laikui bėgant dalimis netenka savo vertės.
Išanalizavus IMT sampratą ekonominiu, teisiniu aspektu ir atsižvelgiant į darbo temą bei nagrinėjamą jame problematiką, galima daryti išvadą, kad savo esme IMT pagal VAS ir pagal PMĮ sąvokos suprantamos vienodai (numatyti 3 vienodi pripažinimo požymiai: 1. ketinama turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus; 2. turtas naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti); 3. galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.). Tačiau pagal VAS, lyginant su PMĮ nuostatomis, norint įsigytą turtą pripažinti IMT, yra numatyti du papildomi reikalavimai, t.y. Todėl apskaitant įsigytą turtą ir norint teisingai ji atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, reikia vadovautis VAS.
Minimali Ilgalaikio Turto Vertė
Įvertinusi pasikeitusias sąlygas, įmonė gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą.
Paprastai įmonės didina jau nusistatytą minimalią turto vertę, esant ekonominiam pagrindui, t. y. jeigu įmonė pastaraisiais metais reikšmingai padidino gamybą ir pardavimus. Įmonė, prieš nuspręsdama didinti minimalią IMT vertę, būtinai turi dar kartą įvertinti, kiek tokio turto turi, kokią ekonominę naudą šis turtas teiks ateityje ir kokį poveikį turės įmonės veiklos rezultatams. Jeigu planuojamas minimalios IMT vertės pakeitimas gali reikšmingai pakeisti įmonės veiklos rezultatus, dėl ko būtų sunku palyginti kelis ataskaitinius laikotarpius duomenis, įmonė turėtų apsvarstyti, ar toks reikšmingas minimalios turto vertės didinimas yra pagrįstas.
Pagal 12-ąjį VAS „IMT“, minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimalios IMT vertės keitimo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu pagal 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinis įvertinimas keitimas ir klaidos taisymas“ nustatytą apskaitinio įvertinimo keitimo tvarką.
Pagal PMĮ 13 straipsnį „Vieneto turtas“, ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą.
Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Pagal PMĮ 18 str.12 str., jeigu vienetas nusprendžia sumažinti ilgalaikio turto grupės (-ių) nusistatytą minimalią kainą, tai pagal šią naujai nusistatytą minimalią kainą tik naujai įsigytas turtas priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui.
Ilgalaikio Turto Klasifikavimas
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau šis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose. Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius. Ilgalaikis turtas, kaip matome iš lentelės, skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą.
Svarbu nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir amortizaciją per tą laikotarpį, kai panaudojant šį turtą bus uždirbamos pajamos.
Valužiis ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo šaltinius. Jie teigia, kad visi pastarieji būdai turi skirtingą turto naudojimo reikšmę.
| Šaltinis | Apibrėžimas |
|---|---|
| G. Černius ir G. Finansinė ir menedžmento apskaita (1997 m.) | Ilgalaikį turtą apibūdina kaip ekonominius išteklius, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Turtas - nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti ekonominis išteklių dalis. |
| V.Jagminas Autorių kolektyvo vadovas: aud. Buhalterinė apskaita (2005 m.) | IMT priskiriamas ilgalaikės paskirties fizinę formą turintis turtas. Kitaip tariant, tokiam turtui priskiriami materialūs, t.y. apčiuopiami objektai, pvz. pastatai, maašinos, instrumentai ir kiti daiktai, kurios įmonė valdo, naudoja ir kuriais disponuoja, uždirbdama pajamas ilgiau kaip vienerius finansinius metus. |
| G. Šinskas Buhalterinės apskaitos pagrindai (2007 m.) | IMT - žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Tačiau ribotą laiką. |
| J. Mackevičius Auditas: teorija, praktika, perspektyvos (2001 m.) | IMT - tai žmogaus rankų arba gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonės produkto gamybai, prekės ir paslaugos teikimui, savo administracinėms reikmėms, nuomojamas užsakovams, t.y. tai visas materialusis įmonės turtas, skirtas ne parduoti ir ne suvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį. Juo numatoma naudotis įmonės gamybinėje, prekybinėje ar kitokioje veikloje ir gauti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. |
| A. (2001 m.) | 13 straipsnis. 1 d. yra įgytos 14 str. 3 d. ar šio įstatymo 26 str. kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytas kainas. |
tags: #asu #turto #vertinimas