Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti ilgalaikio turto klausimus, susijusius su pelno mokesčiu. Čia rasite praktinių konsultacijų, mokesčių naujienų bei seminarų ir laidų įrašų apie ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitas su ilgalaikiu turtu susijusias temas.
Ilgalaikio turto samprata ir apskaita
Abi sąvokos - ilgalaikis turtas - vartojamos apskaitoje ir Pelno mokesčio įstatyme. Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Ar materialus turtas tampa ilgalaikiu, ar ne, svarbu tik buhalteriams skaičiuojant pelno mokestį.
Atskirta įmonė apskaitoje registruoja turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą. Įmonė, kuri verčiasi butų ir automobilių nuoma, butus ir automobilius paprastai laiko ilgalaikiu turtu ir nudėvi. Tačiau nuomoti galima ir ilgalaikį turtą, ir turtą, kuris pagal įmonės apskaitos politiką nelaikomas ilgalaikiu. Taip pat darbo drabužiai, kaip ir bet koks kitas turtas, gali būti ilgalaikis arba trumpalaikis. Pavyzdžiui, trumpalaikiu turtu laikomi tentai, skirti sunaudoti per vienerius metus.
Gavęs 500€ arba 1000€ sumą siekiančią sąskaitą faktūrą už daiktą, buhalteris nori įsitraukti jį į ilgalaikio turto sąrašą. Tačiau svarbu atsižvelgti į turto naudojimo pobūdį. Pavyzdžiui:
- Įmonė gali nusipirkti sofą, bet panaudoti ją tik 1 dieną filmuojant reklaminį vaizdo klipą, kai kambaryje sprogsta dažų pilnas balionas.
- Įmonė gali nusipirkti pripučiamą reklaminę figūrą, iš kurios pagrįstai tikisi ekonominės naudos visą pirmų metų vasarą.
- Įmonė gali savo ceche pasigaminti stalą, kurį naudos daug metų gamindama kitus gaminius.
Svarbu pažymėti, kad investiciniam turtui priskirti pastatai neperkainojami. Investicinis turtas, vertinamas tikrąja verte, neturi nusidėvėjimo sąnaudų finansinėje apskaitoje.
Pelno mokesčio aspektai, susiję su ilgalaikiu turtu
Jeigu patalpas nuomotų įmonė, nuomos pajamos būtų apmokestinamos pelno mokesčiu, 15 % ar 5 % tarifu. Nuomos pajamos turėtų būti pripažįstamos kas mėnesį registruojama pirkėjo skola. Jei įmonės turimas turtas pabrango ir buvo parduotas už didesnę kainą, įmonė gauna pelną ir moka pelno mokestį. Jei įmonės turtas atpigo, įmonės pelnas ir pelno mokestis mažėja.
Grąžinant automobilį lizingo bendrovei įmonės patirti nuostoliai leidžiamais atskaitymais nepripažįstami. Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamos.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir pelno mokestis
Finansinė apskaita: Ilgalaikio turto apskaita
Neriboto naudojimo laiko ilgalaikis turtas nenusidėvi, todėl jo įsigijimo išlaidos niekada netampa sąnaudomis. Riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos yra paskirstomos visam turto naudojimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, įmonei uždirbus pelno ir iš jo įsigijus 48 mėnesių laikotarpiui tinkamą įrenginį už 48 tūkst. EUR, įmonė kiekvieną mėnesį to turto vertę mažins po 1 tūkst. EUR. Įmonės sąnaudomis tampa ne turto pirkimo kaina pirmąjį mėnesį, o nusidėvėjimo suma kiekvieną mėnesį ateinančius 4 metus. Vadinasi, dėl tokio pirkinio metų pelnas sumažėja ne 48 tūkst. EUR, o tik 12 tūkst.
Pastatai ir patalpos yra riboto naudojimo laikotarpio - keliasdešimt metų, todėl galima skaičiuoti jų nusidėvėjimą ir jį laikyti sąnaudomis. Tačiau jei patalpos yra naujame arba renovuotame pastate, jų vertė dažniau kyla, o ne mažėja. Skaičiuojant jų nusidėvėjimą, turto vertė balanse stipriai nebeatitiks turto rinkos vertės.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai metais nustatyti LR PMĮ priedėlyje Nr. 1.
Jei įmonė pasirenka taikyti ilgesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮ, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per ilgesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra mažesnė. Jei įmonė pasirenka taikyti trumpesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮ, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per trumpesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra didesnė. Tačiau LR PMĮ neleidžia visos šios sumos įtraukti į leidžiamus atskaitymus.
Bet kokie nukrypimai nuo LR PMĮ nustatytų normatyvų yra taikomi retai, tik specifiniais atvejais. Normaliai įmonės nesiekia mokėti daugiau pelno mokesčio, todėl netaiko ilgesnių nusidėvėjimo periodų. Taip pat įmonės nesiekia vesti dvigubos apskaitos ir patirti dvigubų apskaitos sąnaudų, kai mokamas pelno mokestis išliktų toks pat.
Jei įmonė patiria daugiau nusidėvėjimo sąnaudų, nei gauna pajamų iš to turto eksploatavimo, ji dirba nuostolingai. Pavyzdžiui, įmonė įsigyja įrenginį, kurį pagal LR PMĮ normas nudėvės per 4 metus. Ji išnuomoją šį daiktą kitai įmonei 8 metams. Finansinės ataskaitos rodys, kad pirmus 4 metus tokia įmonės veikla yra nuostolinga. Bet paskui 4 metus tos pačios ataskaitos rodys, kad įmonės veikla yra ypatingai pelninga, nes nebėra sąnaudų. Tai iškreipia realų vaizdą.
Daugumos ilgalaikio materialiojo turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos yra nereikšmingos lyginant su įmonės pajamomis. Pavyzdžiui, 1 mln. EUR pajamų turinti įmonė įsigijo kompiuterį už 1200€. Ar jis bus nudėvėtas per 3 metus po 400€, ar per 6 metus po 200€, nesukuria reikšmingo skirtumo nei įmonės rezultatuose, nei pelno mokesčio sumoje.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį visą nusidėvėjimo periodą. Apskaitos programa kas mėnesį perkelia nusidėvėjimą į to mėnesio sąnaudas. Tačiau realiai įmonės eksploatuoja ilgalaikį turtą ne nuolat. Pavyzdžiui, atrakcionų verslas yra sezoninis. Įrenginys gali būti naudojamas tik kelis mėnesius per metus. Stambius projektus įgyvendinančios įmonės gauna pajamas tik po darbų pridavimo akto pasirašymo. Jos kelis mėnesius patirtų nuostolius dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, o paskui vieno mėnesio pelnas padengtų visų ankstesnių mėnesių nuostolį.
Apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.
Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir parodomos balanse kaip turtas. 11-asis VAS nurodo, kad tos sąnaudos, kurios dar neatnešė pajamų, yra registruojamos ne Pelno ir nuostolio ataskaitoje, o Balanse turto klasėje.
Vadinasi, sezoniškai arba projektinėje veikloje eksploatuojamo turto nusidėvėjimas Balanse perkelia ilgalaikio turto vertę iš 1-osios ilgalaikio turto klasės į 2-ąją trumpalaikio turto klasę. Teoriškai galima iš viso sustabdyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą laikant tokį turtą nenaudojamu, perkeliant jį į atsargas ir pan.
Pavyzdžiui, įmonė „suvartoja“:
- 10 tūkst. EUR auditavimo paslaugas. Pelnas sumažėja 10 tūkst.
- Įrenginį, kurį nudėvės per 4 metus. Pelnas sumažėja po 2,5 tūkst. EUR einamaisiais ir 3 po jų sekančiais metais. Iš viso pelnas sumažėja 10 tūkst.
- Sklypą, kurio nenudėvi. Po 4 metų įmonė parduoda sklypą 10 tūkst. EUR pigiau, nei pirko. Pelnas sumažėja 10 tūkst.
Įmonėms, kurioms trūksta apyvartinio kapitalo, sąnaudų pripažinimas daro įtaką įmonės mokumui. Pavyzdžiui, jei gruodį įmonė yra sukaupusi 10 tūkst. EUR pelno ir už tokią sumą nusiperka auditavimo paslaugų, pelno nelieka ir pelno mokesčio ji nemoka. Tačiau jei už šią sumą ji nusiperka sklypą, pelnas lieka ir pelno mokestį ji turi mokėti.
Pirkdamas ilgalaikį turtą, vadovas turi suprasti, kaip yra finansuojamas toks pirkinys ir kokie bus įmonės mokestiniai įsipareigojimai.
Pelno mokesčio lengvatos
Nuo 2026 metų LR PMĮ 18 str. 13 d. numato tam tikras lengvatas. Vadinasi, įsigijus ir pradėjus naudoti tokį turtą, visa jo pirkimo kaina tais pačiais metais sumažins apmokestinamąjį pelną.
Tačiau ši lengvata turi papildomų sąlygų. Jei įmonė praranda ilgalaikį turtą anksčiau nei po 3 metų, reikia perskaičiuoti, iš naujo deklaruoti, ir susimokėti pelno mokestį už praėjusius metus. Vadinasi, buhalteris turi gerai žinoti, kaip sąnaudose buvo apskaitytas kiekvienas turto vienetas, ir paskui jį sekti dar kelis metus.
Trečia, jei įmonės veikla dar nėra pelninga, šios lengvatos pritaikymas stipriai išaugins mokestinius nuostolius.
Apibendrinant, ši lengvata gali būti labai naudinga brangų ilgalaikį turtą perkančioms pelningai veikiančioms įmonėms, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų.
Praktiniai aspektai ir problemos
Filmavimo aikštelių įrengimas kainuoja ir milijonus eurų, bet faneriniai namai ir ekstravagantiškos suknelės netampa prodiuserinės kompanijos ilgalaikiu turtu. Tas pats galioja ir augalams bei gyvūnams. Nuomonių formuotojų finansinė apskaita yra panaši į filmų gamybos įmonių. Jiems perduodamos vertingos prekės vien tam, kad būtų nufilmuotas vaizdo klipas.
Pirkimų apskaitos principas, kai visos brangios ne pardavimui skirtos prekės įtraukiamos į ilgalaikio turto sąrašą, kelia problemų pačiai įmonei. Pirmaisiais metais atsiranda papildomas pelno mokestis, nes turto vertė bus nurašinėjama per keletą metų, nors visos pajamos iš to turto naudojimo jau uždirbtos. Pats vertės nurašinėjimas reikalauja papildomo buhalterio darbo ir didina apskaitos kaštus.
Ši situacija tampa išskirtinai nemaloni vadovui. Mokestinio patikrinimo metu vadovas turi parodyti šį turtą VMI inspektoriui. Jei po vienkartinio panaudojimo jis buvo utilizuotas, vadovas turi gintis, kad jo neiiššvaistė, nepasiėmė sau ir t.t.
Kaip paaiškinti inspektoriui, kokiu būdu įmonei pajamas atneša lova, šuns būda ar dantų balinimo kapos? Jei toks turtas buvo panaudotas tik 1 kartą, visi supranta, kad jis neturėjo atsirasti ilgalaikio turto sąraše.
Jei įsigytas turtas yra ilgalaikis, bet įmonė jo neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą, įmonė nepagrįstai perkėlė pelno mokesčio mokėjimą į būsimus laikotarpius ir dėl to gali būti baudžiama. Buhalterio vertinimu, bendra pelno mokesčio suma per keletą metų išliks ta pati. Todėl į ilgalaikio turto sąrašą įtraukdamas net ir tokį turtą, iš kurio įmonė nebegaus ekonominės naudos būsimais laikotarpiais, jis nedaro žalos įmonei. Priešingai, jis apsaugo įmonę nuo galimų baudų, jei VMI vertintų, kad toks turtas iš tiesų yra ilgalaikis.
Jei turtas yra bent kiek vertingas, galima jį parduoti įkėlus skelbimą.
Remonto sąnaudų apskaita ir mokestinis reglamentavimas
Modernizavimo išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo darbų rezultato. Pastato esminio pagerinimo darbai atlikti 2024 m. 12 mėn. ir 2025 m. Pastato esminis pagerinimas yra laikomas ilgalaikio turto pasigaminimu.
Priimtas PVM įstatymo pakeitimas, patikslinantis kai kurių apmokestinimo nuostatų taikymą. Kol darbai ar jų dalis nėra baigti, PVM sąskaita faktūra neturėtų būti rašoma. PVM skaičiuojamas tik dėl pastatų esminio pagerinimo.
Gauta turto draudimo išmoka yra neapmokestinama pelno mokesčiu, net jeigu paskui turtas nėra remontuojamas. Tokio remonto išlaidos iš karto registruojamos ilgalaikio turto sąskaitoje. Iš draudimo bendrovės gautos ar gautinos sumos registruojamos mažinant pripažintas sąnaudas.
2023 m. remontavo 2022 m. PVM sąskaita faktūra, įforminanti pastato esminį pagerinimą, išrašoma tada, kai remonto darbai yra baigiami. Per stichinę nelaimę apgadinto turto atkūrimas apskaitoje paprastai registruojamas kaip remontas. Komentare pateikiama ES Teisingumo teismo bylos analizė. PMĮ nereikalauja atliktų remonto darbų vertinimo derinti su patalpų savininku.
Po rekonstrukcijos nustatyta naujoji vertė naudojama apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo kitų metų. Įmonė gali skaičiuoti nusidėvėjimą, jeigu dalį pastato naudoja veiklai vykdyti. Didinti turto vertę ar naujo variklio vertę nurašyti į sąnaudas - sprendžia pati įmonė.
Pastatas ir jo remontas visuomet dėvisi kartu. Ne gaminių gamybos išlaidos į gamybos savikainą paprastai neįskaitomos. Turto (tiek nuosavo, tiek svetimo) remonto išlaidos gali būti kaupiamos turto sąskaitoje.
Langai gali būti įtraukti į apskaitą kaip atskira turto dalis. PVM dėl pastato pasigaminimo turėtų būti skaičiuojamas, kai pastatas pradedamas naudoti. Ar keitimo išlaidos - leidžiami atskaitymai? Esminis pagerinimas deklaruojamas to mėnesio, kurį darbai buvo užbaigti, PVM deklaracijoje.
Mokesčių teisės aktai nurodo vienintelį kriterijų - turto būklę po remonto, t. y. Rekonstruojami gali būti tik pastatai ar statiniai. Atliktų remonto ar rekonstrukcijos išlaidų suma kaupiama ruošiamo naudoti ilgalaikio turto sąskaitoje. Tokio turto remontas taip pat gali pagerinti jo naudingąsias savybes ar pailginti naudingo tarnavimo laiką. Remontuoti galima bet kokį materialųjį turtą, išskyrus žemę, t. y. Rekonstruojant pastatus atliktų darbų vertė nėra svarbi.
Svarbiausi aspektai:
- Remonto darbai - sąnaudos arba ilgalaikis turtas.
- PVM skaičiavimas Lietuvoje atvirkštiniu būdu priklauso nuo priežasčių, dėl kurių Belgijos VMI negrąžino PVM.
Iki naudojimo pradžios patirtos remonto išlaidos įtraukiamos į įsigyto turto vertę. Signalizacijas įmonės paprastai priskiria ilgalaikiam turtui, įtraukia į pastato ar remonto darbų vertę. IMT pasigaminimu laikomas naujo turto vieneto sukūrimas vykstant gamybos ir perdirbimo procesui. Pardavimo PVM skaičiuojamas dėl ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo ar pastatų esminio pagerinimo.
Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kol pastatas nėra baigtas ir kol jame nevykdoma ekonominė veikla. Sprendimą dėl atlikto remonto įforminimo priima pati įmonė. Apmokestinant kondicionierių remonto darbus reikėtų vadovautis VMI paskelbtu statybos darbų sąrašu. Ar didinti pastato vertę, ar nurašyti remonto išlaidas, priklausys nuo pastato būklės vertinimo.
tags: #pelno #istatymas #ilgalaikis #turtas