Nuosavybės teisės apribojimas yra aktuali ir problematiška tema, ypač kai kalbama apie nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Šiame straipsnyje aptarsime argumentus dėl nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktus, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką ir visuomenės poreikių sampratą.
Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais. Lietuva ratifikavo Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją bei jos pirmąjį protokolą, kuriame nustatytos nuosavybės apsaugos garantijos ir sąlygos, kuriomis remiantis pateisinamas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams.
Nepaisant to, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai nustatyti LR įstatymuose, visuomenėje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams laikomas ekstremalia situacija. Visuomenės poreikio sąvoka yra neapibrėžta, o tai sukelia problemų nustatant, kas iš tikrųjų atitinka "visuomenės poreikį".
Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutas Lietuvoje menkai nagrinėtas. Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos "visuomenės poreikio" sąvokos turinys, pateiktas sąrašas atvejų, kuriems esant nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra pateisinamas, sudarant prielaidas sąrašo plėtimui.
Nagrinėjant nuosavybės teisę, pastebima dviprasmybė, nuosavybės teisę pagal CK priskiriant daiktinei teisei, o ją sutapatinant su daiktu. Tokie prieštaravimai atsirado dėl skirtingų nuosavybės teisės doktrinų įtakos Civilinio kodekso knygų projektų rengėjams.
Nuosavybės Samprata ir Jos Objektai
Užsienio valstybių civilinės teisės įstatymais nuosavybės teisės objektas apibrėžiamas įvairiai. Pavyzdžiui, Prancūzijos CK nuosavybės teisės objekto turinys apima kelias reikalmes: daiktus, kurie naudojami žmogaus poreikiams tenkinti (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai), ir teises, kurios sukuria tuos daiktus (teisės, kurios turi vertę ir kurios nėra daiktai).
Belgijos CK nuosavybės teisės objektams priskiria kilnojamuosius daiktus pagal įstatymus - veiksmus ir prievoles, kurie pagal prievolės įvykdymo objektą yra pinigų sumokėjimas bei veiksmai ar interesai finansinėse, komercinėse ar gamybos bendrovėse, ir nekilnojamuosius daiktus, kurie yra bendrovės nuosavybė.
1964 m. CK nuosavybės teisės objektu pripažino daiktus, kitas materialias gėrybes. Pagrindinis kriterijus priskiriant daiktą nuosavybės teisės objektu yra jo materialumas. Daiktas suprantamas kaip materialaus pasaulio dalykas, galintis tenkinti materialinius ar kultūrinius žmogaus poreikius.
Naujajame CK įtvirtinta pliuralistinė doktrina civilinės teisės objektų atžvilgiu. CK 1.97 straipsnyje įtvirtinta norma: "Civilinės teisės objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės".
Analizuojant CK normas, akivaizdus daikto kaip turto ir turtinių teisių išskyrimas įvairiuose CK straipsniuose. Remiantis CK sistemine analize, darytina išvada, kad nuosavybės teisės objektu yra ne tik daiktas, bet ir kitas turtas. Kyla klausimas, ar turtas laikytinas nuosavybės teisės objektu, ar jis įgauna atskirą kategoriją.
EŽTT Praktika
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas ginamos teisės objektu gali būti bet koks turtas, atitinkantis ekonominės vertės ir realaus egzistavimo kriterijus, į kurias ieškovas turi teisėtą lūkestį.
EŽTT byloje Azinas v. Cyprus ieškovas buvo pašalintas iš Nikosijos valstybės tarnybos. Pagal Kipro Valstybės tarnybos įstatymą dėl pašalinimo iš valstybės tarnybos ieškovas neteko teisės į visas privilegijas, susijusias su pensija. EŽTT konstatavo, kad teisės į pensiją Konvencija negarantuoja.
Byloje Stretch v. United Kingdom Teismas konstatavo, kad ieškovas negalėjo įrodyti, kad jis efektyviai naudojosi nuosavybės teise. Priešingai, viltis pripažinti išlikusią seną nuosavybės teisę, kurios ilgą laiką nebuvo įmanoma efektyviai įgyvendinti, negali būti laikoma nuosavybe Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme. Be to, nuosavybe negalima pripažinti sąlyginio reikalavimo, kuris nustoja galios dėl to, kad neįmanoma įgyvendinti reikalavimo.
Byloje Kopecky v. Slovakia ieškovo (Kopecky) tėvas 1959 m. buvo pripažintas kaltu dėl tuo metu neteisėtai laikomų numizmatinės vertės auksinių ir sidabrinių monetų, kurios buvo konfiskuotos. Remiantis nacionaliniais įstatymais, kilnojamųjų daiktų restitucija yra galima, jei asmuo nurodo, kur yra nuosavybė. Kopecky nesugebėjo įrodyti, kad jo tėvo monetos vis dar yra išlikusios. Teismas, nepaisydamas sąlygos, nurodytos nacionaliniuose įstatymuose, nevykdymo, priėmė sprendimą, kad ieškovas neteko nuosavybės Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme.
Įvertinus EŽTT nagrinėtas bylas dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir gynimo, paminėtina, kad nuosavybe Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme laikoma nekilnojamojo daikto vertės sumažėjimas dėl ekspropriacijos leidimų išdavimo ir uždraudimo statyti, betono maišyklės, prievolės įvykdymo užtikrinimo teisė, teisė patekti prie savo teritorijos ar ja naudotis ir kt. Tačiau EŽTT byloje Chasagnou and others v. France dėl nuosavybės teisės pažeidimo ieškovo reikalavimo teisei uždrausti medžioti jo teritorijoje nesuteikė nuosavybės statuso, o ją nagrinėjo priklausomai nuo ieškovo nuosavybės teisės į žemę.
Konstitucinis Teismas, pripažindamas teisę į pensiją ir "turtinius aspektus" nuosavybe, priešingai nei EŽTT, nedetalizuoja, ką apima "turtiniai aspektai", ar jie kaip nuosavybės teisės objektas yra sinonimas turtui, nurodytam CK 4.38 str. Be to, Konstitucinis Teismas šiame nutarime, nors ir remdamasis EŽTT jurisprudencija, nenurodo, kokiais kriterijais remiantis "turtiniai aspektai" pripažįstami nuosavybės teisės objektu.
CK turto nebetapatina tik su materialiais daiktais, o apima ir turtines teises. Tačiau, remiantis CK atskirų institutų sistemine analize, liko daug nesuderinamumų tarp daikto, turto ir turtinių teisių sampratos. Nacionaliniai teismai, priešingai nei EŽTT, nagrinėdami bylas dėl nuosavybės teisės gynimo, nepateikia kriterijų, kuriais remiantis turtinės teisės yra ginamos pagal nuosavybės teisės apsaugos normas.
Nuosavybės Teisės Turinys
Nuosavybės samprata yra neatsiejama nuo nuosavybės teisės turinio analizės. 1804 m. Prancūzijos CK nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę naudotis ir disponuoti daiktu pačiu absoliučiausiu būdu, tiek kiek tai nėra draudžiama įstatymais ir reglamentais. Tokio reglamentavimo pasekoje nuosavybės teisė apima savininko išimtinę teisę į daiktą, kuris yra nuosavybės teisės objektas.
1964 m. CK nuosavybės buvimą, savininko nuosavybės teisės turinį reglamentavo per savininko teisių triadą "valdyti, naudoti ir disponuoti". Priėmus naująjį CK, nuosavybės teisės turinio reglamentavimas nesikeitė, nepaisant to, kad savininko teisių triada jau neatitiko rinkos poreikių. 2000 m. CK 4.37 straipsnyje nuosavybės teisės turinys reglamentuojamas per...
Apibendrinant, nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo argumentai Lietuvoje yra susiję su visuomenės poreikio sąvokos apibrėžtumu, nacionalinės teisės ir EŽTT praktikos skirtumais bei poreikiu užtikrinti nuosavybės teisės apsaugą, atsižvelgiant į rinkos poreikius ir teisingą kompensaciją už paimamą nuosavybę.
19. Žemės naudojimo teisė ir nuosavybės teisės
| Šalis | Nuosavybės teisės objekto apibrėžimas |
|---|---|
| Prancūzija | Daiktas, kuris naudojamas žmogaus poreikiams tenkinti (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai) ir teisės, kurios sukuria tuos daiktus (teisės, kurios turi vertę ir kurios nėra daiktai). |
| Belgija | Kilnojamieji daiktai pagal įstatymus - veiksmai ir prievoles, kurie pagal prievolės įvykdymo objektą yra pinigų sumokėjimas bei veiksmai ar interesai finansinėse, komercinėse ar gamybos bendrovėse, ir nekilnojamuosius daiktus, kurie yra bendrovės nuosavybė. |
| Lietuva (1964 m. CK) | Daiktas, kuris dažiausiai vadinamas turtu. |
| Lietuva (2000 m. CK) | Daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. |
tags: #kaip #argumentuoti #panaikinima #nuosavybes #teises #apribojimo