Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybės teise turėdamas nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, butą, savininkas turi teisę juo naudotis, jį išnuomoti, parduoti ir pan. Tačiau galimi tokie atvejai, kad nuosavybės teise turimam nekilnojamajam turtui yra taikomas areštas. Aptarkime, kokie apribojimai gali būti taikomi nekilnojamajam turtui ir ką tai reiškia savininkui.
Šiame straipsnyje aptariami turto disponavimo teisių apribojimai Lietuvoje, įskaitant nuosavybės teisės apribojimus, turto areštą ir savivaldybių bei valstybės turto disponavimo ypatumus.
Nuosavybės Teisės Apribojimai
Pusiausvyros tarp nuosavybės teisės apsaugos ir jos apribojimų ieškojimas yra viena didžiausių nuosavybės teisės apsaugos problemų. Teisė būti apsaugotam nuo savavališko nuosavybės teisės ribojimo yra tapusi klasikiniu nuosavybės teisės apsaugos principu, taikomu tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Nacionaliniu lygiu ši teisė buvo įtvirtinta 1215 m. Magna Carta 39 straipsnyje. 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija 17 straipsnyje įtvirtino, kad nuosavybė yra neliečiama teisė, iš kurios niekas negali būti atimtas, nebent to reikalauja visuomenės poreikis, patvirtintas įstatymu, ir su sąlyga, kad bus teisingai ir iš anksto atlyginta.
Nuosavybės teisės garantijas taip pat analizavo T.Allen, D.Hart, J.Howell, J.Kingston, P.Panel, D.Rook. Nuosavybės teisės objektai, be materialių daiktų, yra nematerialūs objektai - turtinės teisės, reikalavimo teisės ir turtiniai įsipareigojimai, informacija ir pagal tai, iš kokios pozicijos vertintina, netgi asmeninės neturtinės teisės. Nuosavybės teisės objektų specifika ta, kad jie ne visada yra tik materialūs arba ne. Kartais jie lengvai pereina iš vienos būsenos į kitą.
Žmogaus nuosavybės teisės apribojimas yra vadinamoji negatyvioji šios teisės apsaugos ir gynimo pusė. Galiojantys įstatymai nuosavybės teisės apribojimus įtvirtina kaip procesines prievartos priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 151 str.) arba kaip baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 72 str.). Būtent šias aplinkybes, teismas taiko privalomai arba savo nuožiūra.
Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą kiekvienoje demokratinėje valstybėje, bet koks įsibrovimas į žmogaus teisių sferą turi būti preciziškai reglamentuotas. Siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams atsiradimui, būtina detaliai išanalizuoti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo procedūras baudžiamajame procese, visų pirma siekiant nustatyti ir apibrėžti su tuo susijusias problemas bei suformuluoti pasiūlymus šios problemos šalinimui.
Turto Arestas ir Jo Pasekmes
Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Areštuojant nekilnojamąjį turtą, paprastai yra taikomas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu.
Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas.
Teismo sprendimai turtinėse bylose paprastai yra vykdomi nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, esantį pas jį ar pas kitus asmenis. Jei skolininkas yra juridinis asmuo, tai išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į banke ar kitoje kredito įstaigoje esančias lėšas.
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos.
Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Vadovaujantis a šiuo straipsniu, vadovaujantis aia procesinis prievartos priemonis samprata kaip procesin prievartos priemon s taip pat buvo traktuojamos tik skyriaus Bendrieji nuostatai 8 skirsnyje reglamentuotos kardomosios priemon s. Dabartiniame LR BPK Kitomis procesin mis prievartos priemon mis įvardyti procesiniai veiksmai, vadovaujantis sovietine baudžiamojo proceso prievartos priemonis samprata reglamentuoti skyriuje Kvota ir parengtinis tardymas .
Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu. Jis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, kurių reikia priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre.
Asmeniui, kurio turtas areštuotas, teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, - nuo turto arešto akto registravimo Informacinėje sistemoje momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Turto arešto aktas registruojamas Informacinėje sistemoje nedelsiant, ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto duomenų gavimo Informacinėje sistemoje dienos, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsisakoma registruoti turto arešto aktą.
Pranešimas apie turto arešto akto registravimą, pakeitimą Informacinėje sistemoje ar išregistravimą iš jos ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo turto arešto akto, jo pakeitimo registravimo ar išregistravimo dienos pateikiamas institucijai ar pareigūnui, priėmusiam turto arešto aktą.
Norint panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas, reikia kreiptis su prašymu į areštą uždėjusią instituciją ar pareigūną arba į teismą. Tokiu atveju turi būti išnykęs teisinis pagrindas, dėl kurio areštas buvo uždėtas.
Laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Ji taikoma ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio, kai yra realus pavojus, kad ieškovo (kreditoriaus) teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, nes atsakovas (skolininkas) gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių arba darančių nebeįmanomą jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Turto arešto vykdymo procedūra gali skirtis priklausomai nuo areštuojamo turto rūšies. Paprastai turtą areštuoja antstolis surašydamas turto arešto aktą arba įstatyme numatytais atvejais sudaro areštuojamo turto aprašą.
Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Jei areštuojamas turtas yra įkeistas, apie tokio turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių ieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.
Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą.
Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.
Jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus, kreditorius ar skolininkas įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.
Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Kiekvieną areštuotą daiktą antstolis, jeigu yra galimybė, iš išorės pažymi areštą rodančiu ženklu. Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas (LR CPK 677 str.
Skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui.
Turto arešto aktų registras
Turto arešto aktų registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o šio registro tvarkymo įstaiga - Centrinė hipotekos įstaiga.
Skaitytojai, prieš nuomojantis butą, rekomenduotina išsiaiškinti, kokio pobūdžio turto areštas yra nustatytas, taip pat įvertinti buto arešto galimas pasekmes, t.y. priverstinį turto pardavimą iš varžytynių.
Disponavimo Teisės Apribojimas
Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str., turto disponavimo teisės apribojimas yra teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.
Taigi tuo atveju, jeigu skaitytojos norimam išsinuomoti butui yra nustatytas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu, jo išnuomojimas nėra galimas, nebent areštą nustatęs teismas būtų išaiškinęs kitaip.
Nuomos Sutartys ir Areštuotas Turtas
Jeigu nuomos santykiai atsiranda pirmiau nei nekilnojamojo turto areštas, tuomet aktualus yra CPK 686 str. Jame yra numatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia, tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.
Remiantis vien skaitytojos pateikta informacija, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar nuomotojas gali nuomoti areštuotą butą negalime, nes areštuoto buto nuomos galimybė priklauso nuo teismo nutartyje nustatyto konkretaus draudimo. Tačiau paprastai, esant nustatytam turto areštui su disponavimo teisės apribojimu, tokio turto nuoma negalima, nebent teismas yra išaiškinęs kitaip.
Skaitytojai, prieš nuomojantis butą, rekomenduotina išsiaiškinti, kokio pobūdžio turto areštas yra nustatytas, taip pat įvertinti buto arešto galimas pasekmes, t.y. priverstinį turto pardavimą iš varžytynių.
Savivaldybių Turto Disponavimo Ypatumai
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.
Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas.
Valstybės Turto Disponavimo Ypatumai
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims.
Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.
„Ekspertai pataria“: Kiek turto turiu ir kiek jis vertas?
tags: #disponavimo #teises #apribojimas #turto #arestas #reiksme